Pagautele, ar sąžinės turi-keliomis temomis žemiau jau yra lygiai tokia pat tema-kam sukūrei naują?

Jums reikėtų pasiskambinti į jus aptarnaujančią įmonę ir pasidomėti plačiau. Kažkaip yra galimybė apriboti kitiems vartotojams teises.

Manau, Loreta13 norėjo pasakyti, kad tokias visas sąnaudas, patirtas tais metais neturint aplamai pajamų, rodyti ateinančių laikotarpių sąnaudose, o tai ir yra turte. Apie tai esame jau diskutavę ir nepriėjom vienodos nuomonės. Vieni siūlo į ateinančius laikotarpius (tada nebus nei sąnaudų, nei pajamų), kiti-traukti į sąnaudas, o gautas nuostolis mažins kitų laikotarpių rezultatą.

Taip, mano nuomone tai yra normalios įmonės veiklos sąnaudos-leidžiami atskaitymai, įmonė neįsteigta, o pertvrakyta, jokios formavimo savikainos čia nematau.

Šioje deklaracijoje reikia pasiskaičiuoti mokestinį pelną ar nuostolį, t.y. ten patenka įvairios sąnaudos/pajamos, kurios arba didina, arba mažina apmokestinamąjį pelną/nuostolį, o tavo paminėtos sąnaudos yra normalios veiklos sąnaudos, kodėl nori kažkaip jomis keisti mokestinį rezultatą?

Gal ir eikia. Dar galėtų Palanga prisijungti:)

Tada aišku buvo daryta neteisingai. Kaip jums pavyko suderinti skolas? Ką sako ta kita firma-kaip ji savo apskaitoje apskaitė jums išrašytas sąskaitas? Ar nereikalavo jų apmokėti? Kaip ta jūsų dalis buvo įvardinta-kas buvo parašyta pardavimo sąskaitoje? Ir-kuriais metais viskas vyko?

Jei gautos detalės užpajamuotos į sandėlį ir yra skola pardavėjams-tai buvo sąskaita-faktūra? Tada čia viskas gerai-yra detalės sandėlyje ir skola tiekėjams. Toliau-sumontavot kažką ir pardavėt-tada turi būti pardavimo sąskaita-jei yra-tai yra pirkėjų skola ir pajamos. Liko, kaip supratau, neparodyta gamyba ir nenurašyta parduotų gaminių savikaina. Tada reikia paprasčiausiai tai padaryti-surašyti už visus laikotarpius gamybos ar komplektavimo aktus, jais remiantis nurašyti parduotų gaminių savikainą ir tikslinti visų laikotarpių pelno mokesčio deklaracijas, jei tai ankstesnių laikotarpių. Su skolom, jei yra pirkimo-pardavimo sąskaitos-nesupratau, kur problema-turit susitvarkyti, čia neturi būti kažkokių neaiškumų, jei pirkėjas ir tiekėjas ta pati firma-tai padarykit skolų sudengimą.

GPMĮ:

20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis :

6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – . Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

Tada mums klaipėdiečiams tenka tik pavydėti vilniečiams:) Už pavėluotą pranešimą apie priėmimą be pasiaiškinimo net geriausia pažįstama pas mus nesileidžia į kalbas...

Mūsų mieste niekas nuo inspektoriaus nepriklauso:)-visada yra reikalajami pasiaiškinimai, be jų paprasčiausiai nepriima jokių pranešimų.

nila, tai gal ne minus, o lygu:)), jei lygu 304.50-tada teisingai

Vis dėlto ne taip:)
Citata iš PVMĮ:

91(1) straipsnis. Klaidų PVM deklaracijoje taisymas

2. Jei dėl klaidos neatskaitytoji pirkimo ir (arba) importo PVM suma turėjo būti atskaityta daugiau kaip prieš 3 metus, skaičiuojant nuo to laiko, kai paaiškėjo minėtos aplinkybės, ši klaida negali būti taisoma.

Taigi, jei tikslinti reikia pirkimo PVM-tai galima tik už 3 metus.

Gali, tik pasitikrinkit, ar visos jame esančios programos yra su licenzijomis-windows, office ir t.t.

Galbūt ne taip formuluojam-galima parduoti už kokią nori kainą, tikrai niekas nedraudžia, bet-visus mokesčius susimokėti turėsim nuo rinkos kainos, nei nepavyks apginti savo pardavimo kainos pagrįstumo.

Visiškau suprantu darbdavius. Turiu gyvą pavyzdį-mano gera pažįstama pabandė-išėjo iš biudžetinės (aplinkybės privertė) ir nuėjo į UAB. Gerai, kad ji dar pati susiprotėjo nesudaryti darbo sutarties, o pavaikščio prie senosios buhalterės- pasimokyti dirbti su programa, susipažinti su darbu. Po savaitės atsiprašė darbdavių, nes visiškai nesuprato, apie ką eina kalba. Kasa, bankas, avansinės-tai labai paprasti dalykai, šitą ji suprato, bet didžiausią siaubą jai įvarė PVM apskaita, importo, eksporto, ES šalys, ir aplamai-PMĮ, PVMĮ jai tai buvo tamsus miškas. Todėl mano nuomone-labai svarbu, kad pats buhalteris neužsiciklintų tik ant biudžetinės apskaitos, bet paraleliai domėtųsi ir pelno siekiančių vienetų apskaita ir t.t. Prikalbinau ją baigti buhalterių kursus.

Taip, daugiau nieko ir nereikia, ir už visas dienas užsienio norma.

Anksčiau, galiojant senąjam Darbo sutarties įstatymui-tai buvo privaloma, dabar naujame DK jau nebėra tokios nuostatos, taigi įmonė gali pasirinkti-mokėti kartu su atostoginiais algą iki atostogų ar ne.

Trūksta informacijos-kodėl reikia taisyti- skaičiai ne tie, klaidingas tiekėjas? Kur taisyti-programoje ar rankiniu būdu vedamuose registruose? Jei klaidingos sumos ar klaidingas tiekėjas, tai darome šio mėnesio data visuose registruose storno įrašus ir po to registruojame iš naujo.

Tai čia ne ginčas, Wolf,prenumerata:)) Manau visi skaido pagal metus, nes tai ir sąskaitose nurodyta:)
Dėl tos tech.apžiūros-čia tik nuomonė ir praktika-kai realiai darome, bet gal ir mes klystame.

Visiškai sutinku su Wolf visais apskaitos klausimais, išskyrus vieną dalyką: ar technikinė apžiūra yra periodinis mokėjimas? Aš visada nurašau į sąnaudas tą mėnesį, kai gaunu sąskaitą, nes pačioje sąskaitoje nėra nurodytas joks laikotarpis, nėra jokių priedų-aktų, tech.apžiūros talonas man ne apskaitos dokumentas. Mano nuomone-tai vienkartinė įmoka. Kaip manot kiti?

Nostalgija....................................:)

Tarkim, galimas toks variantas-nurašote savikainą pagal savo pasitvirtintas kalkuliacijas su kažkokiom vidutinėm kainom-vadinkim tai planine savikaina, o pvz kartą per ketvirtį, gal metų gale būtinai inventozuojate žaliavų likučius ir planinę savikaina koreguojate iki faktinės.

Jei vedate apskaitą su programa, yra suvestos kalkuliacinės kortelės, jose programose būna tik kiekiai. Įvedate, ką pagaminote-programa savaime nurašo pagal kalkuliacines korteles sunaudotus tai produkcijai kiekius ir turite savikainą.
Turbūt neturite programos arba gamybos bloko?

Nežinau, ar teisingai atsakysiu, nes tokioje veikloje nedirbau, bet savikainos kalkuliacinių kortelių manau kaitalioti taip dažnai nereikia, mano galva jose svarbi ne kaina, o kiekis. Jei visos žaliavos apskaitomos kiekine ir sumine išraiška, tai jums kaina kortelėje nesvarbi, nurašote per mėnesį sunaudotus kiekius, gavę pagamintos produkcijos kiekius-savikaina tada gausis savaime.
Ar jūs nevedate kiekinės žaliavų apskaitos?

Hipotekos lakštai-tai, kiek teko susidurti, turto įkeitimo lakštai, dažniausiai bankams už paskolas. Jie niekaip apskaitoje neregistruojami, tik metinio balanso paaiškinamuosiuose raštuose turi būti informacija apie įkeistą turtą. Įkainių lakštų deja nežinau, bet gal kolegos apšvies:)

Ar jūsų įmonė valstybinė institucija? Nes tas nutarimas tik joms.

Žinoma, kad už visą laikotarpį:)

Man paaiškino RAAD (Klaipėdoje), kad jei yra neutralizatoriai, mokesčio nėra, nešti nereikia-juk įmonės, kurios neturi automobilių, neneša aplamai deklaracijų. O VMI rankutėmis pildytų nepriima, jei turime deklaruoti internetu. Jei nėra mokesčio-nepateikiau aplamai niekam.

Apskaitos piltika tikrai nėra nepajudinamas monstras. Jei įmonė kardinaliai nutarė keisti savo veiklą, tai savaime aišku turės peržiūrėti ir apskaitos politiką, kuri buvo rašyta atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį (paslaugos). Pradėjus prekiauti neabejoju, kad iškils ir daugiau politikoje neaprašytų atvejų