Rekomenduoju paskaityti:
www.commonsense.lt/?p=155
Keletas citatų:
Ta paslaptis (žemo darbo našumo) slypi mūsų cechuose. Japonai – darbščiausia pasaulio tauta, lenkianti net lietuvius – yra labiausiai pažengę optimizuodami gamybą. Veiksmus, kurie nekuria jokios pridėtinės vertės, japonai vadina „
muda“.
Štai vaizdingas pavyzdys, paremtas tikrais faktais. Antai jei „Ermitaže“ paprašysite perpjauti per pusę medžio lentą – pjūvis jums kainuos 1 Lt. Jei norėsite lentą supjaustyti į 3 dalis, iš jūsų paprašys 2 Lt, ir t.t.
Taigi tas momentas, kai salės darbuotojas rėžia pjūvį,
kuria vertę. Visi kiti jo veiksmai – lentos
ieškojimas, atnešimas, įtvirtinimas, atmatavimas – yra “mudos”.
... sprendimas glūdi ceche. Laikas ten nueiti. Tiesiog, jei esate vadovas, nueikite ten ir praleiskite bent kelias valandas. Stebėkite, kaip dirba jūsų darbuotojai. Išvysite tai, kas artimiausią naktį trukdys užmigti.
Atkreipkite dėmesį, kaip iš sandėlio atvažiuoja ruošiniai, kaip jie paduodami, vėliau nuimami nuo staklių, sandėliuojami arba pervežami kitai operacijai. Napražiopsokite šio realybės šou įdomybių, kaip dažnai darbininkai eina iš sandėlio atsinešti įrankio, kaip tuo pačiu parūko. Kaip jie vaikšto ir tariasi, aiškinasi, kaip ir ką dabar reikia daryti. Kaip jie ieško brėžinių. Vėliau pusgaminių. Vėliau vėl brėžinių. Kaip jie pirmyn atgal vežioja vis trukdančias medžiagas ar ruošinius, kurių „tuoj tuoj prireiks“.
Beveik visa tai, ką jūs pamatysite, bus vertės nekurianti veikla. Žinoma, visų „mudų“ neišvengsite – gaminių asortimentas reikalauja staklių perderinimo, vežioti gaminius taip pat reikia. Bet nemažai „mudų“ jūs galite likviduoti čia pat ir tuojau pat.
Iškabinkite brėžinių kopijas. Patogiai išdėstykite įrankius. Gal net laikykite juos atviroje vietoje prie staklių (suprantu, kad „kiti taip nedaro“ baimindamiesi vagysčių. Įrenkite stėbėjimo kamerą). Atliekas kraukite į konteinerį ir išvežkite jį dabar, o ne „vėliau“.
Įsivaizduokite, kad gaminate ne taburetes, o vykdote širdies persodinimo operaciją. Taip, chirurgai nebėgioja į spintelę atsinešti pinceto. O baltais chalatais vilkintis kolektyvas atlikus pjūvį nediskutuoja, ką gi dabar daryti toliau, kaip čia geriau tą širdį įsiūti. Taigi visa laimė, kad jūsų ceche atliekamos mažiau rizikingos operacijos.
Kaip bebūtų apmaudu, tenka savęs paklausti, kas yra tikrieji „mudakai“ – ar tie, kurie daro bereikalingus darbus, ar tie, kurie tuos darbus organizuoja? Juk jei darbininkas baramas už „nieko neveikimą“, natūralu, kad jis pradeda slampinėti imituodamas darbą.
Naudokite smegenis, o ne pinigus
Vienas pažįstamas vadovas, stebėjęs darbo vietoje dirbantį darbininką, nustatė, kad pastarasis (darbo vietoje) per valandą nupėdina maždaug 3 km. Priminsiu, kad už šį maratoną klientas nemoka. Perstačius maratonininko

darbo vietos įrankius, jo darbo efektyvumas buvo padidintas 3 kartus. Kokios šio patobulinimo piniginės investicijos? Nulis litų. Tačiau mąstymo investicijos buvo labai didelės – vadovui reikėjo gerą pusdienį stebėti ir galvoti.
Galbūt galima kaltinti darbuotoją, kad jis pats nesugalvojo, kaip efektyviai susikurti savo darbo vietą. Tačiau jei darbininkas būtų pajėgus pats sumąstyti,
tai jis, ko gero, darbininku nedirbtų.