Sveiki,
Kai skaičiuojate, ar darbuotojas per apskaitinį laikotarpį išdirbo jam priklausančią laiko normą, ar į skaičiavimą traukiate laikotarpius, kai buvo darbuotojo atostogos ar biuletenis? O gal tų laikotarpių (kai atostogos ar biuletenis) skaičiuodami tiesiog neimate (netraukiate nei į eilutę "standartinė darbo laiko forma", nei į "faktinis darbo laikas")? Kaip teisingiau?
Ačiū.

Sveiki,
Klausimas iš kitos pusės. Gavome 75 Eur dovanų kuponą iš verslo partnerio (tiekėjo) ir vėliau tuo kuponu atsiskaitėme tam pačiam tiekėjui už prekes. Kaip viską koresponduoti?
1) Kaip to kupono gavimą parodyti apskaitoje? (ar išvis nerodyti?) D 208 (sumokėti avansai) K....?
2) Už tą kuponą iš to partnerio įsigijome prekių perpardavimui (už prekes nemokėjome, atsiskaitėme kuponu). Kaip koresponduoti, kad apskaitoje pasidengtų skola už prekes?

Šiemet MB vadovas vis dažniau būna išvykęs ir EKA žurnalo pildymą tuo metu perima darbuotojas automechanikas (pati neseniai pastebėjau, kad stulpeliuose " Pinigus atidaviau", "Įrašą patikrinau" pasirašinėja nebe vadovas, o tas darbuotojas). Direktoriaus išvykimo metu ir pinigus inkasuoja bei po to į banką įnešinėja tas darbuotojas (ant KPO už kasininką vis dar pasirašo direktorius, kai grįžta).
Kokius dokumentus turime surašyti, kad tas automechanikas, direktoriaus išvykimo metu, su EKA dirbtų "legaliai" ir galėtų EKA žurnale dėti parašus: tiesiog surašyti įsakymą, kad tas darbuotojas skiriamas atsakingu už EKA naudojimą ir žurnalo pildymą? Ir tuo pačiu jam numatyti ir kasininko funkcijas (nurodant, kad šias funkcijas atliks direktoriaus išvykimo metu)? O kaip dėl darbo sutarties? Ją irgi reikia papildyti: kažkuriame DS punkte numatyti, kad jis dirba ir kasos aparatu? (kol kas prie jo darbo pareigų įrašyta tik "automechanikas").
Pakomentuokite, kaip pas jus apiforminama. Gal turėtumėte ir kokį įsakymo pavyzdį?

Mano vienas klientas (autoservisas) irgi pradėjo aukcionuose pirkti automobilius ardymui. Anglijoje kažkokia firma juos išardys, o į Lietuvą grįš tik automobilių detalės ir sąskaitos už išardymą.
Kiekinė tokių detalių apskaita su pavadinimais turbūt sunkiai įmanoma. Problema būtų jau vien tai, kaip automobilių vertes išdalinti šimtams skirtingų pavadinimų detalių. Kita problema - niekas servise nesurašinės, kokias konkrečiai detales pardavė/sunaudojo: jei kokia detalė tiks, įdės į mašiną ir įmuš bendrai į kasos aparatą.
O jeigu vestume suminę detalių apskaitą kilogramais..? Tarkime, atkeliauja iš Anglijos išardyto automobilio Audi detalės, svoris 1000 kg. Automobilis buvo pirktas už 1200 Eur. Tai apskaitoje nurašau automobilį ir užpajamuoju 1000 kg dėvėtų detalių už 1200 Eur. Metų gale darome inventorizaciją, pasveriame likusias detales, o skirtumą kg nurašome į parduotų prekių savikainą. Gal ir apytiksliai atrodo, bet sunkiai suvokiu, kaip padaryti tiksliai...
O gal kolegos turėtumėte geresnių pasiūlymų? Matau, kad nuo paskutinio įrašo pradėjo nemažai laiko, galbūt atsirado naujų metodikų, galbūt kažką tuo klausimu tikrino VMI ir pan?

Pabandysiu savo klausimą perklausti trumpiau: Jei per savaitę visada dirba 40 val., tačiau kai kuriomis dienomis (pagal poreikį) ilgiau arba trumpiau, ar būtina įsivesti suminę apskaitą su 1 mėn. apskaitiniu laikotarpiu?

Ekskavatorininko darbo sutartyje prie darbo dienos (savaitės) trukmės nurodyta trumpai - "Vidutiniškai 40 val. per savaitę". Balandžio mėn. kelionės lape (kur fiksuojamos darbo valandos objekte) matau, kad buvo dienų, kai jis dirbo po 10 val, tačiau lygiai tiek pat dienų, kai parodyta po 6 val., tad bendras valandų skaičius gaunasi kaip standartiniame grafike, o per savaitę tikrai gaunasi vidutiniškai 40 val.
Suprantu - jei susirašytume, kad taikome suminę darbo laiko apskaitą, tai viršvalandžių tikrai neatsirastų. Bet gal ir be suminės galima skaičiuoti be viršvalandžių (juk sutartyje sutarta dėl vidutinės darbo laiko normos). Ar visgi, pradirbus objekte 10 val., 2 paskutinės val. jau būtų laikomos viršvalandžiais..?

Ačiū, kolegos, už atsakymus!

Sveiki,
O klaidų taisymo ir prekių grąžinimo aktus laikote atskirame segtuve? Jų juk nereikia kažkaip prisegti (ar suklijuoti) EKA žurnale?:)

Labai ačiū už atsakymus.
Bet turbūt niekur nėra griežtai nurodyta, kad būtinai įplaukas ir PVM sumą pildyti pagal Z ataskaitą (o ne pagal faktinius pardavimus)? Galbūt tinkami abu variantai ir įmonė pati nusprendžia, kaip patogiau?
Paliko žurnalą, prašo padėti užpildyti, bet neapsisprendžiu, kaip čia su tomis klaidomis geriau daryti. Gal bus dar nuomonių? Ar kiti irgi pardavimus pildote pagal Z, nors ten įskaičiuoti per klaidą įmušti pardavimai?

Dar keli klausimai apie aparatus (nes pati su jais nesu dirbusi ir nelabai išmanau, kaip jie veikia). Jei pamirštama atspausdinti periodinę mėnesio ataskaitą arba pamesta kažkuri dienos ataskaita, ar techniškai įmanoma:
1) po laiko suformuoti praėjusio mėnesio ataskaitą?
2) iš naujo "ištraukti" kažkurios dienos Z ataskaitą?

3) jei paskutinė mėnesio diena - savaitgalis, tai periodinė mėnesio ataskaita formuojama paskutinę darbo dieną? Ar kito mėnesio pirmąją darbo dieną?

Sveiki,
Direktorius dėl įgūdžių stokos į aparatą "įmušo" paeiliui du pardavimus po 300 Eur, nors realiai nebuvo jokio pardavimo. Po to parodė išėmimą 600 Eur sumai.
Tuos 600 Eur reikia įrašyti į 7 stulpelį ir parašyti paaiškinimą, kai įmušta per klaidą - tas aišku. O kaip dėl 10 ir 11 stulpelio pildymo ("iš viso su mokesčiu" ir "mokesčio suma")? Rašyti, atminusavus tuos 600 Eur bei 104,14 Eur PVM ar visą sumą iš Z ataskaitos (su netikrais pardavimais)?
Labai ačiū!

Senokai seku bendrijų apskaitos forumą, galbūt kažkas pasidalins patirtimi, kaip realiai vykdo tą įstatyme numatytą kaupiamųjų lėšų apskaitą pagal butus (DGNKPPSBĮ 25str. 3dalis.) Nes panašu, kad jokio oficialaus išaiškinimo nebuvo ir nebus. Vyras tvarko mūsų namo apskaitą, tai amžinai suka galvą, ką daryti, jei kažkuris butas moka skolas vėluodamas, dalimis. Ką pirmiausia tokiu atveju dengti: eksploatacines išlaidas ar visgi dalį pinigų pervesti į kaupimo lėšų sąskaitą? O galbūt dalinti proporcingai?
Matau, kad forume kartais konsultuoja bendrijų apskaita užsiimanti įmonė dnsb_eu. Galbūt jūs pasidalintumėte patirtimi, kokią sistemą šiuo klausimu esate įsivedę pas save? Aišku, jeigu tai nėra komercinė paslaptis:)

2017-11-29 IĮ buvo įregistruota kaip likviduojama, pateikiau PLN204A už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29 (taip, kaip liepė VMI), sudariau balansą likvidavimo pradžios datai (2017-11-29). Sumokėjome reikiamus mokesčius, gavome iš VMI dokumentą, kad esame atsiskaitę. O po to niekas nieko nebejudino.
Judinsiu savininką, kad likviduotų iki galo, bet ką dar turiu padaryti iš savo pusės kaip buhalteris (apskaitą tvarkiau pagal sutartį)? Įmonėje yra likę neparduotų prekių likutis bei šiek tiek pinigų banke. Tai turėtume: 1) surašyti turto perdavimo IĮ savininkui aktą ir pinigus jis turi persivesti į asmeninę sąskaitą? 2) Sudaryti dar vieną balansą likvidavimo datai ir tai pačiai dienai surašyti likvidavimo aktą? 3) Atspausdinti visus apskaitos registrus (iki pat likvidavimo dienos) ir paduoti direktoriui, kad nuneštų visus buhalterinius dokumentus į archyvą? Viskas?
Aukščiau pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad dar reikės pateikti VMI JA veiklos laikotarpio pabaigos deklaracijas. Bet ar tikrai to reikia, juk jau yra VMI pažyma, kad su jais esame atsiskaitę?

Matau, kad niekas neskuba atsakyti, tai pasitaisysiu pati. Pirmu atveju sąskaitos eilutės (kai parduodama mediena) greičiausiai turėtų būti išdėstytos taip?
Prekių vertė 1000 Eur,
PVM 210 Eur,
Bendra suma 2100 Eur,
GPM (15 %) 150 Eur,
Mokėtina suma: 850 Eur.
Pastabose nurodyta "Atvirkštinis apmokestinimas".

Sveiki,
Patikslinkit, ar teisingai viską suprantu. Pateikiu dvi situacijas:
1) Jei ūkininkas PVM mokėtojas parduoda rąstus įmonei PVM mokėtojai, tuomet, išrašydamas sąskaitą faktūrą, jis išskiria 15 proc. GPM bei pritaiko atvirkštinį PVM apmokestinimą. Išrašytosios sąskaitos eilutės atrodo taip:
Prekių vertė 1000 Eur,
GPM 150 Eur,
PVM 210 Eur,
Bendra suma: 850 Eur.
Pastabose nurodyta "Atvirkštinis apmokestinimas".
Gavusi sąskaitą įmonė ūkininkui perves 850 Eur, mokesčių inspekcijai - 150 Eur.
2) Jei tas ūkininkas rąstus parduotų kitam fiziniam asmeniui PVM mokėtojui, tuomet GPM išskaičiuoti nebereikėtų? Tos pačios sąskaitos eilutės atrodytų taip:
Prekių vertė 1000 Eur,
PVM 210 Eur,
Bendra suma: 1000 Eur.
Pastabose :Atvirkštinis apmokestinimas".
Tuomet fizinis asmuo ūkininkui sumokėtų 1000 Eur, o pasibaigus mokestiniams metams, ūkininkas pats mokesčiams sumokėtų tą 15 proc. nuo medienos pardavimo pajamų?

Gal kas žino iš patirties, kiek maždaug sveria ir kainuoja telyčios (1 m. amžiaus)?
Koks ką tik gimusio paršelio svoris?

Kaip suprantu, vedančių gyvulininkystės apskaitą ir su pajamuojančių priesvorius neatsiras..? Ūkyje neseniai atsirado gyvulių, tai norėjosi tvarkyti pagal Rekomendacijas (nors ir žiauriai painu be specializuotos programos viskas atrodo).
O kokiomis nors pašarų normomis naudojatės ar tiesiog "sušeriate" tiek, kiek ūkininkas pasako (jeigu pasako:)?

Sveiki,
Gal kas patars, kaip užsipajamuoti gyvulių priesvorius: kokia galėtų/turėtų būti priesvorio planinė savikaina bei kiek maždaug priauga tam tikros amžiaus grupės gyvuliai? Kažkurioje ankstesnėje žinutėje skaičiau (tiesa, dabar tos žinutės neberandu), kad LŽŪKT gyvulius skirsto į šias amžiaus grupes:
veršeliai iki 6 mėn.,
telyčaitės/buliukai 6 mėn. - 1 m.
telyčios/buliai 1- 2 m.
telyčios/buliai virš 2 m. Tai turbūt kiekvienos grupės gyvuliai priauga nevienodai, jų priesvoris kas mėn. pajamuojamas skirtingas?

Tarpusavio skolų, kurias reikėtų sudengti, tarp senosios ir naujosios įmonės nėra. Tai tiktų tik paskutinis jūsų minėtas variantas (jeigu jis, aišku, tiks direktoriui). Tai tuomet dokumente reikėtų surašyti, kad šalys susitaria, jog senoji įmonė apmoka tiekėjui X už naująją įmonę bei kad nuo apmokėjimo datos naujoji įmonė skolinga senajai. Hmm... Tik kaip tokį dokumentą pavadinti..? Nei skolos užskaitymo aktas, nei paskolos sutartis...

Sveiki,
Mano situacija tokia. Įmonės, kurios apskaitą tvarkau, akcininkas (tuo pačiu ir direktorius) įsteigė dar vieną įmonę, kurios apskaitą irgi pavedė vesti man. Bet dabar prasidėjo tokie variantai, kad kai kurios išlaidų sąskaitos išsirašomos naujosios įmonės vardu, o apmokamos iš senosios įmonės banko sąskaitos. Direktoriui atrodo, kad čia jokio skirtumo, kuri jo įmonė moka, - svarbu, kad tiekėjas gauna pinigus. Bet aš jau visai susipainiojau, kaip tokius dalykus parodyti apskaitoje. Ir kokius dokumentus čia reikėtų susirašyti.
Gal kas patarsit?

Ačiū. O tai jau buvau pradėjusi svarstyti, kurių 2014 m. mėnesių nusidėvėjimo sąnaudas priskirti 2014 m. produkcijai, o kurių mėnesių - kelti kitiems metams į nebaigtą gamybą. Bet kai ėmė lįsti klaustukai, ties kuriais mėnesiais tokiu atveju reikėtų dalinti, tai geriau pasiklausiau, kaip daro labiau patyrę žmonės:)

Sveiki,
Vis dar ne iki galo aišku dėl ūkio produkcijos savikainos skaičiavimo.
Javus normatyvine savikaina užpajamuojame per javapjūtę (tarkime, rugpjūtį), perskaičiavimą iki faktinės savikainos atliekame ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (metų gale). Ar tai reiškia, kad į javų savikainą galiu įskaičiuoti ir tas ataskaitinių metų sąnaudas, kurios patirtos po javapjūtės (pvz., VSD įmokos už 9-12 mėn., nusidėvėjimas už 9-12 mėn. ir pan.)?

Sveiki,
Dar toks mini klausimas prieš šventes:) Į kurią buh. sąskaitą dedate javų džiovinimo/valymo išlaidas, kai grūdų supirkėjas, išrašęs supirkimo sąskaitą, ta pačia data išrašo ir sąskaitą už supirktų grūdų valymą/džiovinimą? Ar tas išlaidas irgi reikėtų kelti javų savikainą?

Sveiki,
Kreipiuosi į koleges, tvarkančias ūkių apskaitą Cento programa.
Per pajamavimą iš gamybos nukultus grūdus užsipajamuoju normatyvine savikaina (30 t po 500 Lt/t) - D 210 K 650 15000 LT. Metų pabaigoje išsivedu faktinę savikainą - 470 Lt/t. Iškilo klausimas, kokiu veiksmu Cente būtų galima perkainuoti sandėlyje likusį neparduotą derliaus likutį. Tarkime, liko 10 tonų grūdų (210 sąskaitos debete likutis 5000 Lt). Jei koregavimą įrašysiu tiesiai didžiają knygą (K 650 D 210 300 Lt), tada DK nebetiks su sandėliu:(
Kaip pakeisti sandėlyje esančių grūdų savikainą?

Ačiū. Tai išeitų, kad naudojamas tas variantas, kurį ir paminėjau savo paklausime: pirma į programą įsitraukiame sąskaitą (fiksuojam skolą), o po to - išrašom orderį. Vienu veiksmu neišsisuksi (kaip būna įmonėje vedant sąskaitą per avansinę apyskaitą)...

Sveiki,
Iškilo, rodos, visiškai primityvus klausimas, kaip ūkininkų apskaitoje rodomi pirkimai už grynuosius. Įmonėje tokiu atveju viską rodome per avansinę apsyskaitą. Bet juk ūkininkas nėra atskaitingas asmuo (darbuotojas)... Na, rimtai nežinau, kaip čia išsisukti be įmonėse įprastos 2435 sąskaitos: vienu įrašu rodyti atsiradusią skolą tiekėjui, o kitu - išrašyti kasos išlaidų orderį ir sunaikinti skolą, ar kaip?
Gal kas parašytų korespondenciją, tarkim, tokiam paprastam atvejui: ūkininkas nusipirko trąšų ir iš karto už jas atsiskaitė grynais.
Ačiū.

Dar vienas klausimas, kad neprimakaluočiau dar labiau negu yra. Vieną darbuotoją įdarbinome nuo spalio 4 dienos (šeštadienio) 20 val. per savaitę, mokant valandinį valandinį atlygį. Tai jeigu apskaitinis laikotarpis yra 1 mėnuo, tai šis darbuotojas per spalį turi atidirbti 79 valandas? Kažkaip susipainiojau, kad pradeda dirbti nuo savaitgalio...
Ir ačiū už pagalbą bei kantrybę:)

Oi, kaip negerai pas mus čia gavosi... Darbuotojai iki šiol dirbo pagal grafikus, neatitinkančius nei 5 d.d., nei 6 d.d. režimo (kartais iš eilės būdavo 4 darbo dienos, kartais 6 ir t.t.), o valandų skaičius per mėnesį būdavo paskaičiuotas toks, kiek priklauso pagal 6 d.d. grafiką. Tai jeigu dabar atgaline data surašysiu įsakymą, kad buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, visvien liks pažeidimas, nes valandų skaičius per mėnesį bus dirbtas ne toks:( Ko gero, tada lįsti į ankstesnius laikus ir kažką rašinėti atgaline data neapsimoka?

Ačiū, bandysiu tvarkytis, nors dar ir ne viskas man aišku su ta sumine... Tai tada reikės įsakymo, kad darbuotojams įvedama suminė darbo laiko apskaita, tame pačiame įsakyme nurodyti apskaitinį laikotarpį (greičiausiai tai bus mėnuo). Plius padaryti įrašus darbuotojų darbo sutartyse?
Dar pasitikslinu, kaip turėtų būti dėl darbo valandų skaičiaus per mėnesį. Jei įmonėje nustatyta 6 d.d. savaitė (taip dirba administracija), tai šį spalį dirbantiesiems pilnu etau turi būti išdėliota 180 val.? Ar čia jau BŪTINA pereiti prie 5 d.d. savaitės ir išdėlioti 183 val.?
Ačiū.

Gal tuomet patarkite, kelių dienų savaitę nusistatyti ir ką įrašyti darbuotojų, konkrečiai, pardavėjų, darbo sutartyse (administracija dirba tvarkingą 6 d.d. savaitę), jei norime sudėlioti jiems nelabai sistemingą grafiką taip, kad jie iš eilės dirbtų kartais 5, kartais 6 dienas, o po to turėtų vieną arba dvi išeigines. Dalis darbuotojų yra studentai, vienas antraeilininkas, reikia kažkaip prisiderinti prie visų poreikių. Ir tuo pačiu norėtųsi viską teisingai apiforminti ir nenusižengti įstatymams.
Ačiū už pagalbą.