keista, aš nuspaudus nuorodą matau jų visą sąrašą

Vilniuj aš gavau į el. paštą, kad esu užregistruota

Elenai

Ši redakcija neįsigaliojo nuo 2009 01 01

Gal sakau reiktų organizuot kokį buhalterių piketą prie Seimo, kad atkreiptų dėmesį į visus tuos mokestinius neatitikimus ir neaiškumus

tax.lt/postt14831.html

Įdomi diskusija vyksta dabar per Lietuvos televiziją...Krikščionių demokratų atstovas pasakė, kad mokesčių sistema supaprastėjo , ką jie ir deklaravo savo programoj...Net nežinau verkt ar juoktis po tokio pasakymo..

DK 184 straipsnis

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Sutinku, kad atostogaujame, sergame, bet grąžinimas mokesčių šiuo atveju būtų minimalus. O labai norint, tai galima gruodyje būtų pasiskaičiuoti ir prisitaikyti kiek reikia Šis variantas tiktų buhalteriui, kuris dirba keliuose darbuose ir nenori už metus grąžinti daug pinigėlių Juk sunku, kai reikia atgal atiduoti, o ne gauti

[quote=Loreta13]

Na, jei atlyginimas visuose darbuose pastovus, tai pasiskaičiuoji bendras mėnesines pajamas, apsiskaičiuoji vienoje darbovietėje ir pirmyn

aš galvoju, kad taip ir bus Neleis prarasti biudžetui tų pinigėlių. Tik ką reiks daryti, jei jau bus išmokėta per daug

Kažkodėl turiu labai negerą nuojautą, kad nelaimėsim . Na, patvirtins kokią išimtį, kad išmokamam sausio mėnesį atlyginimui už 12 ar ankstesnius mėnesius skaičiuoti 6 proc sveikatos draudimui ar kažką panašaus. Aš asmeniškai darau du priskaičiavimo variantus už gruodį -vienas su 6 procentais (dėl viso pikto), o kitas be .

Žiemos pasaka

Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.

Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.

Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.

Henrikas Radauskas

Labai gražios eilės šia tema

Labai efektingos eglutės:) Ir pigu

Ar žinote, kas yra Lietuvos "buhalterių buhalteris"? Atsakymas čia:

www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/nuomones/18/21706/

Skaitau VMI puslapyje "Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka 2009 m" ir nesuprantu, lentelėje pateikta, kad darbdavys nuo su darbo santykiais susijusių pajamų (A klasės) moka 3 proc ir VSDM 30.7 % plius nuo 0.28 iki 1 % nelaimingų atsitikimų draudimui. Sudėjus gaunas, kad darbdavys moka nuo 33.98 iki 34.7 proc? Kodėl tie 3 procentai sveikatos draudimui iš darbdavio ne tuose 30.7 proc, o atskirai nurodyti?:)

www.vmi.lt/lt/?itemId=1083652

Gyvenamieji namai yra įvertinami masiniu būdu, o ne atkūriamosios vertės. Manau, kad turėtų būti masinis vertinimas tam namui. O vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo mokestinės vertės. Aš dėl to pastato kreipčiausi į registrų centrą atskirai:)

Moters ašaros

Mažas berniukas klausia savo mamos:
"Kodėl Tu tokia nusiminus?"
"Todėl, kad man liūdna" atsako mama.
"Ir nesuprantu tavęs".
Motina apkabina ir sako:
"Niekada tu neliūdėk".
Tada mažas berniukas klausia tėčio:
"Tai kodėl mama tokia liūdna?"
"Visos mamos liūdnos be priežasties",
tik taip tėtis sugebėjo atsakyti į jo klausimą.
Kai berniukas užaugo, jis paklausė Dievo:
"Dieve, kodėl moterys visada nusiminusios?"
Ir Dievas atsako:
"Kai kūriau moterį, jinai turėjo būti ypatinga.
Aš sukūriau jai galingus pečius,
kad ji sugebėtų atlaikyti viso pasaulio negandas...
Tačiau pakankamai minkštus, kad ji
neužgautų tavęs kaip vaiko.
Aš padariau ją stipria, kad mylėtų gyvenimą,
bet tuo pačiu ir jautria, kad suprastų savo vaikus.
Aš suteikiau jai jėgas, kad jaustų gyvenimo džiaugsmą
net tada, kai ją visi palieka.
Suteikiau jai jėgų globoti savo šeimą,
nežiūrint į ligą ar nuovargį,
Aš suteikiau jai jautrią širdį,
kad mylėtų savo vaikus,
nežiūrint į nuoskaudas,
Net tada, kai jie ją gyliai ir neteisingai įžeidžia.
Aš suteikiau jai jėgų, kad jinai galėtų atleisti savo vaiko skriaudas
Ir būti jo pusėje be jokio pykčio.
Ir pagaliau, aš daviau ašaras,
kad galėtų pasiguosti.
Mano sūnau, jos grožis ne drabužiuose,
kuriuos ji vilki, ne gražiuose plaukuose,
o pačioje joje.
Moters grožis visada slepiasi už moters žvilgsnio.
Tai durys į jos širdį.
Tai durys, kur gyvena pati MEILĖ!
Todėl dažnai ir matome ašaras, kad suprastume,
kas darosi jos širdyje."

(Autorius nežinomas)

Iš vaikystės ateina Kalėdos
Paplotėlis,šienelis, Mama.
Verpia tylą naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę žiema.

Tu ateik, mano angele baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.
Kasdienybės pilkos nesugeltas,
Atsistok po vaikystės medžiu.

Aš sudėsiu žvaigždes Tau po kojų.
Tik ateik iš Kalėdų nakties.
Iš vaikystės per dangų, per gojų
Įsisupęs į skliautą vilties.


Nuoširdžiausi sveikinimai Šv.Kalėdų proga
[size=9][/size]

Turi būti:) Bet šiuo atveju, jei sąskaitos neperrašinėja, tai lieka arba traukti pagal čekį, arba PVM sąskaitą faktūrą pritempti prie čekio :)

Mirtingi esame visi,
Svečiai šioj žemėj laikini.
Vieniems skausmus iškesti tenka
Ir nugalėti negandas jėgų užtenka.

Antri be skausmo ir kančių
Gyvena tarp mylimų ir artimų žmonių.
Treti-tarp sienų keturių,
Neturi nieko-net draugų.

Skirtingai ir anapilin keliauja,
Vieni tik savo jėgomis pasikliauja,
Antri-jį mylinčių apsuptyje,
Treti-tik su kartėliu širdyje.

(Irena Milašienė)

Vien džiaugsmu mano buvimas neapsiriboja. Aš nebejaučiu poreikio ligoniui neišvengiamą ramybę ir tylą būtinai užpildyti veiksmais – knygų skaitymu, laiškų rašymu ar spoksojimu į TV dėžę. Galiu šiaip sau būti, būti nuo ryto iki vakaro ir vėl iki ryto, tiesiog mėgaudamasi buvimu ir būtimi. Tomas Mertonas rašė, kad[i] tas, kuris patyrė nuostabų, nuolankų ir išlaisvinantį skaidrumą, ateinantį tada, kai staiga suprantame, ką reiškia būti, tas šį tą patyrė iš Dievo buvimo šalia.

Kartais guliu lovoje ir valandų valandas žiūriu į mane supančius daiktus. Labai greitai jie praranda savo pavadinimus, ir visai nebesvarbios tampa jų paskirtys. Viskas, taip pat ir aš, virstame to paties Vienio dalimis. Gal ir vėl rašau šventvagystę, bet tokiomis akimirkomis nė neabejoju, kad liesdama medinį stalelio kampą ar ranka braukdama per lovos apklotą čiupinėju Patį Viešpatį. Ištisas dienas žiūriu, žiūriu ir žiūriu. Jei kamuoja nemiga, žiūriu ir naktimis, tuomet visi daiktai ir erdvė, kurioje jie skendi, būna sidabriški it švento paveikslo apkaustai. Aš regiu jų įrėmintą šventą veidą.

Keletą pastarųjų metų, paklausta, ko labiausiai noriu, atsakydavau – Gilaus tikėjimo. Aš jo ieškojau visur: Paberžėje, Himalajuose, Šventraščiuose, dvasinėse praktikose, žūtbūtinėse pastangose nušvisti ir aklame, bet labai žmogiškame įtūžyje, kad tai nepavyksta. Dievas tyli. Palengva suvokiau, kad tikėjimo negalima susikurti, pasiimti, pasivogti ar jėga išplėšti. Pastaraisiais metais buvo vis daugiau tylių ir garsių raginimų žengti lemiamą žingsnį iš tamsiosios sielos nakties į šviesą, bet aš nežinojau, kaip tai padaryti.

Tomas Mertonas kalba apie DIEVO BEDUGNĘ, apie posūkį nuo Dievo, kurį žmogus pažįsta ar tariasi pažįstąs, į Dievą, KURIS APSIREIŠKIA PATS. Man krytis Dievo Bedugnėn prasidėjo beveik tą pačią akimirką, kai išgirdau savo diagnozę. Gal kokių dvidešimt sekundžių jaučiau siaubą, nuoskaudą, įtūžį, galvoje įkaitę iki raudonumo kirbėjo neišvengiami klausimai „o kodėl aš?“. Nors ir neįtikėtina, per tokį trumpą laiko tarpą netgi buvau sugalvojusi pagiežos kupiną mirtininkės laišką visiems savo kankintojams. Paskui stojo absoliuti tyla. Už lango tvyrojo tamsiai pilkas rūkas. Neįvyko joks ypatingas stebuklas. Vėl pacituosiu Tomą Mertoną: Siela pažįsta Dievą ne todėl, kad regį Jį akis į akį, o todėl, kad yra jo palytėta tamsoje.

Jurga Ivanauskaitė

Na, šiuo atveju traukčiau pagal čekį, kad arimtmetika bent būtų teisinga:)

Aš sutikau, kai žmogus kirto sieną ligos metu:) Sodra sutikrino ir paprašė ligos pašalpą grąžinti:)

Na, bet dabar sodra gaudo net neakivaizdininkus, kurie išlaiko egzus ligos metu, ir susigrąžina ligos pašalpą.Kairės rankos lūžis irgi visai netrukdo išlaikyti egzaminą:)

O argi tai nebus gydymo rėžimo pažeidimas?:)

Belaukiant Tavęs


Aš žinau, neužmigsiu šiąnakt
Lauksiu, kol grįši
Tyliai kaip nakties šešėlis įslinksi
Ir apibersi mane bučiniais

Aš gulėsiu atmerktomis akimis
Ir per langą į dangų žiūrėsiu
O iš ten ant žemės melsvos žvaigždės kris
Ir ims lyti sidabrinis lietus

Tai mano pasaka, kurią tau sukūriau
Tai mano sapnas, kurio niekada nesapnuosiu
Nes tu jame niekad nelankysi manęs...

Tu tik būsi šalia
Kai tyli kančia vėl atklys į mano sielą
Tu kaip angelas lydėsi mane
Tu ateisi ir vėlei išeisi
Palikdamas mane ilgėtis tavęs

Aš prisimenu tavo veidą
Ir tavo akis
Jose saulė tekėjo
Aš prisimenu kaip mes kiauras
Bemieges naktis
Kalbėjom ne žodžiais, bet sielom...

Aš prisimenu, kad tavim patikėjau
Po to, kai sakiau, kai maniau
Kad nebetikėsiu niekuo niekada...

Tu man atnešei viltį
Tu man atnešei šviesą, kai maniau, jos nebėra
Ir pakėlei į dangų mane
Aš išmokau vėl skristi
Nes su tavim tapau laisva

Aš visad lauksiu tavęs...

(dainos autorius: Sisterofnight)

O Jono Mackevičiaus ir Dalios Poškaitės "Finansinė analizė" netinka? (1998, Vilnius)

Kaip pavasario audra iš pumpurų lapus,
Tavo žvilgsnių degančių lietus iš manos sielos
Išskleidė pirmosios meilės žiedlapius gležnus.

Pirmą kartą savo laimės tyliai nepakėlus,
Skridau sukdamos pavasario taku,
Buvo taip džiaugsminga, lengva ir laku.

Meilė manyje, pabudinus šokėją,
Judesių žiedais švelniais pražydus, skleidės
Ir kasdien naujais pavidalais aiškėjo,
Tartum mylimas, bet neįspėtas veidas.

Vien tik tu ne mano meilės, - dievo ir Nirvanos
Troškai vienumoj ties žodžio ir minties šaltiniais, -
Bet nuo meilės neišbėgsi, mylimasis mano!
Štai, aš pagavau tave, nors priešinais ir gyneis.

Vytautas Mačernis 1944.III.2
Iš ciklo “Šokėja ir asketas”

Kaipgi pasiekiama tikroji meilė? Meilė neįmanoma be davimo ir gavimo aktų. Tik dalijantis reiškiasi tikroji žmogaus esmė ir jo laisvės laipsnis. Tik duodant ir gaunant mezgasi ir vystosi žmonių ryšys. Tačiau neverta viena ir kita suvesti tik į apsikeitimą materialinėmis vertybėmis: „Aš tau - žiedą, o tu man – barščių lėkštę“. Meilės viena iš pagrindinių sąlygų – partnerio pažinimas. O niekas kitas tiek neatskleidžia tiesos apie kitą asmenį, kaip jo gebėjimas dalytis su kitu savimi: mintimis, jausmais, norais. Šis aktyvus veiksmas suteikia mums žinojimą vienas apie kitą.

Antroji meilės sąlyga – rūpestis ja. „Meilė yra jėga, kuri gimdo meilę; impotencija yra nepajėgumas sužadinti meilę“ – tokia E. Fromm išvada. O kaip ir kiekvienas rūpestis meilė reikalauja nuolatinio aktyvumo. Ji, kaip laužas, nekurstomas užgesta.

Trečioji brandžios meilės sąlyga – kiekvieno jos dalyvio supratimas, kas jis toks yra. Tol, kol mes kankinamės nuo savo nevisavertiškumo, baimių, žvalgomės į praeitį ir nuolat krapštome šašus nuo ten padarytų žaizdų, tol mes ieškome saugaus motiniško ar tėviško glėbio ir tepajėgiame užmegzti tik simbiozinį ryšį. Tuomet, kai išmokstame tapti tėvais patiems sau ir pasirūpinti savaisiais poreikiais, mes išsilaisviname iš paieškų to ar tos, kuris galėtų apsaugoti mus nuo mūsų pačių bejėgiškumo.

O svarbiausia sveikos meilės sąlyga – tai mėgautis pačia meilės kūryba, o ne dantis sukandus siekti kažkokio vaizduotėje sukurto rezultato. Ir kas gi galėtų būti tas galutinis meilės taškas? Neišvengiamai tai būtų jos mirtis. Meilė nėra kažkoks daiktas, nekintantis ir duotas visiems laikams. Meilė, kaip ir bet kokie santykiai, yra gyvas organizmas. Prismeigti šį organizmą prie sienos, kad būtų galima juo pasigrožėti, tolygu mėgautis iškamša.

„Kuomet mes augame ir vystomės, mūsų meilė kinta, apimdama vis didesnę pasaulio dalį. Ji tampa brandi, o mes vis labiau imamės atsakomybės už tą, kurį mylime. Mylintis žmogus savo jausmais apima visa, kas gyva ir kas palaiko gyvenimą. Atsakomybė nereiškia sunkumo ar prievartos. Ji reiškia reagavimą iš meilės, o ne iš pareigos“ (A. Lowen).

(Aušra Griškonytė)

Ko vertos žmonių ašaros,
Jei mes galim jas kaip vandenį išlieti?
Ko verta žmogaus širdis,
Jei mes galim ją kaip akmenį suskaldyti?

Ko verti žmogaus jausmai,
Jei mes galim juos kaip krištolą daužyti?
Bet kaip mes džiaugsmą išreikštume,
Jei mes verkti nemokėtume?

Kaip būtume draugiški,
Jei neturėtume širdies?
Ir kaip kitus mylėtume,
Jei jausti negalėtume?

(aut. nežinomas)

Jei rodyti dovanas, tai reikia apmokestinti ir pajamų mokesčiu ir sodros įmokomis:)