Darbo užmokesčio salygų keitimas?

Visa Electron kortelė
Išdavimo ir kortelės turėtojų aptarnavimo sąlygos:
Kortelės galiojimo laikas 4 metai*
Pradinė įmoka į sąskaitą nebūtina
Pagrindinės kortelės išdavimas nemokamai
Papildomos kortelės išdavimas 20 Lt
Metinis kortelės sąskaitos tvarkymas** 20 Lt už kiekvieną kortelę
Kortelės atnaujinimas 20 Lt už kiekvieną kortelę (sąskaitos likutis turi būti ne mažesnis už kortelės (-ių) atnaujinimo mokestį)
Atnaujintos kortelės siuntimas paštu į užsienį 20 Lt
Atsiskaitymo operacijos nemokamai
Mėnesio ataskaita:
paštu 1,90 Lt
elektroniniu paštu nemokamai
internetu nemokamai
atsiimant banke 3 Lt
Mėnesio ataskaitos kopija (1 kopija) 3 Lt
Grynųjų pinigų paėmimas:
Lietuvos pašto skyriuose 0,6% (min.2 Lt)***
SEB Vilniaus banko klientų aptarnavimo padaliniuose 0,6% (min.2 Lt)
iš SEB Vilniaus banko ir DnB NORD bankomatų 1 Lt****
Iš SEB grupės bankų bankomatų: SEB – Švedijoje, Latvijas Unibanka – Latvijoje, Eesti Uhispank – Estijoje. 1 Lt****
iš kitų Lietuvos bankų bankomatų 2,0 %
kitų Lietuvos bankų kasose 2,0 %
iš užsienio bankų bankomatų 2,0 %, min. 10 Lt
užsienio bankų kasose 2,0 %, min. 10 Lt
Prarastos kortelės paskelbimas negaliojančia 30 Lt
Prarastos kortelės pergaminimas nemokamai
Naujo asmens atpažinimo kodo (PIN) suteikimas 20 Lt
Metų palūkanos už panaudotą kredito limitą 12%
Grynųjų pinigų paėmimo iš kortelės sąskaitos limitas per parą (kiekvienos kortelės atskirai) 7 000 Lt
Grynųjų pinigų paėmimo iš kortelės sąskaitos operacijų skaičius per parą (kiekvienos kortelės atskirai) 7
Pretenzijų dėl atsiskaitymų nagrinėjimas:
atsiskaitymo dokumento Lietuvoje gavimas 5 Lt
sąskaitos kopijos, atsiskaičius užsienyje, gavimas 20 Lt
sąskaitos originalo, atsiskaičius užsienyje, gavimas 40 Lt
kelionės (automobilio nuomos, viešbučio, lėktuvo bilietų, užsakymo ir kt.) dokumento, atsiskaičius užsienyje, gavimas 120 Lt
* Lustinė Visa Electron kortelė galioja 4 metus, magnetinė - 2 metus.
** Šis mokestis iš sąskaitos nurašomas automatiškai antraisiais ir kiekvienais kitais kortelės galiojimo metais kortelėje nurodytą kortelės galiojimo pabaigos mėnesį. Atnaujinant kortelę, nurašomas tik banko nustatytas kortelės atnaujinimo mokestis. Kortelės turėtojams, kurių kortelės buvo pagamintos ar atnaujintos iki 2004 09 30, taikomas kortelės sąskaitos sutarties pratęsimo mokestis, o kortelės turėtojams, kurių kortelės pagamintos ar atnaujintos nuo 2004 10 01, taikomas metinis kortelės sąskaitos tvarkymo mokestis.
*** Jei kortelės turėtojo darbdavys ir bankas yra sudarę darbo užmokesčio pervedimo į kortelių sąskaitas sutartį ar juridinis asmuo perveda lėšas (pensiją, stipendiją ir kt. lėšas) į kortelės turėtojo sąskaitą pagal juridinio asmens ir banko sudarytą lėšų pervedimo sutartį ir yra nustatyti individualūs grynųjų pinigų paėmimo mokesčiai, tai kortelės turėtojas iki 3 500 Lt per mėnesį gali paimti nemokamai. Jeigu paimama daugiau kaip 3 500 Lt per mėnesį, taikomas 0,4 proc. sumos, viršijančios 3 500 Lt, mokestis.
**** Už kiekvieną operaciją, jei paimama iki 30 000 Lt per mėnesį, jei daugiau kaip 30 000 Lt - 0,6 proc. sumos, viršijančios 30 000 Lt. Jei kortelės turėtojo darbdavys ir bankas yra sudarę darbo užmokesčio pervedimo į kortelių sąskaitas sutartį ar juridinis asmuo perveda lėšas (pensiją, stipendiją ir kt. lėšas) į kortelės turėtojo sąskaitą pagal juridinio asmens ir banko sudarytą lėšų pervedimo sutartį ir yra nustatyti individualūs grynųjų pinigų paėmimo mokesčiai, tai kortelės turėtojas iki 3 500 Lt per mėnesį gali paimti nemokamai. Jeigu paimama daugiau kaip 3 500 Lt per mėnesį, taikomas 0,4 proc. sumos, viršijančios 3 500 Lt, mokestis.

Grįžti
Uždaryti
AB SEB Vilniaus bankas


deje ziauri tiesa www.seb.lt/lt/wcp/

Siaip nurodyti kuriame banke negali, jei zmogui nepatinka tas bankas, jis nenori su tuo banku tureti jokiu reikalu, o darbadavys nori pervedineti pinigus i kortele, tai darbuotojas paraso prasyma, i kokia butent kortele jam pervedineti pinigus. Atsisakyti pervedineti pinigus i darbuotojo nurodyta saskaita, negali, nes tai butu jau prievarta, o prievarta - tai privertimas ne savo noru elgtis tam tikru būdu, pasiekiamas grasinant, žeminant ar taikant kitas spaudimo ar jėgos formas. Prievartai dažnai būdinga fizinė ar psichologinė žala, daroma tam, kad grasinimas būtų labiau įtikinamas.

tai darbdavio atsisakyma pervesti pingus i kita banka butu galima traktuoti kaip prievarta. O prievarta baudziama.

O pinigai grynais ar i kortele, cia vistiek pinigai.... tik korteleje tai elektroniniai pinigai – pinigų vertė, išreikšta kaip pretenzija,, emitentui: kuri yra saugoma elektroninėse laikmenose; kuri leidžiama gavus lėšas, kurių suma yra ne mažesnės vertės už išleistą pinigų vertę.
Tai gauti pinigai grynais ar pavedimu i kortele nera skirtumo, ir atsisakyti gauti pinigus i kortele, prilygsta atsisakumyi gauti alga.

Cia tik mano nuomone.

tai kaip suprantu darbdavys vienasaliskai negali ivesti mokejimo korteliu? tam yra reikalimgas rastiskas sutimas darbuotojo ir tada reikia vadovautis DK 120str.3d., kurioje sakoma: Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Ir darbuotojas, nesutikdamas su darbo sutartyje sulygtų darbo sąlygų pakeitimu, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą, nesikreipdamas į darbo ginčų komisiją, pagal DK 295 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
Ar teisingai as supratau? :)
Ir cia dar bendradarbiai mano klausineja, kas bus jei bankas bankrutuos, kas tada bus atsakingas?
Cia ar darbdavys turetu atsakyti del sito, ar pats darbuotojus bus kaltas, kad laiku neišsiėme pinigu? :)

O cia dar del darbo taisyklių. Jeigu pries ateinant i darba, darbo taisyklese nebuvo urasytis, tokios salygos, tada darbdavys irgi negales to ivesti per darbo taisykles, nes tai jau liecia esmines darbo sutarties salygas. na bent jau as taip manau

Žmonės kartais bijo dalykų kurių nereikia bijoti. O kas bus, jei žmogus, eidamas iš darbo, pames atlyginimą, kas bus atsakingas

Visos čia išsakytis nuomonės yra teisingos! Pasikartosiu eilinį kartą: reikia vadovautis sveiku protu ir įstatymais (būtent tokia tvarka!). Jei darbdavys susitars su darbuotoju (ko linkiu visiems ir visada), jokių problemų neikls! Na, nebent banko bankrotas... Bet ir tokiu atveju, kiek girdėjau, dabar yra visokių saugiklių.

Kokiu būdu mokėti algą nėra esminė darbo apmokėjimo sąlyga, ir jos keitimas DK nenumatytas:
- apmokėjimo sąlygos pagal DK 120 str 3 dalį yra DU dydžio keitimas;
- pagal DS sutartį išmokamo atlyginimo dažnis bei laikas keitimas- pagal DS keitimą.

Apie banko bankrotą - pinigai yra darbuotojo sąskaitoje, todėl santykiai sprendžiami tik tarp banko ir darbuotojo.
Jums, mamania, reikia paskaityti, kas tai yra Indėlių draudimo fondas, kokiu įstatymu ir kiek yra draudžiama:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Pagal viena is LAT bylu galieme daryta isvada, kad kaip darbdavys mokes alga irgi esmine darbo sutarties salyga, kadangi tai isplaukia is DK 95 str.3 dalies: Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). O LAT pasake, kad tos salygos kurios numato istatymas yra butinos ir esmines. Tada remiantis DK 120str.3d. matome, kad darbdavys tokias salygas gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. O darbo apmokejimas gali buti netik DU, bet ir tai kaip mokes, tai isplaukia is 95str. 3 dalies. Tai vadinasi darbdavys darbo apmokejimo salygas vienasaliskai gali keisti tik pagal norminius teises aktus. O jei darbo apmokejimo salygos keiciamos del kitu priezasciu - tuo atveju butinas darbuotojo sutikimas. Ir nesvarbu darbo uzmokestis didinamas, mazinamas ar keiciamos kitokios darbo apmokjimo salygos, tai yra DU sistema, mokejimo budas ir pan. Ir tokiu atveju, tada darbuotoju naudai dar zaidza DK 203str.: Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mė.
Tai vadinasi jei nera norminio teises akto, darbdavys negali VIENASALISKAI ivesti mokejimo korteliu, o ik esant darbuotju rasytiniam sutikimui.

artas71 labai dekui Jums uz ta istatyma, dabar ji nagrinejaus.
O dabar dar ar gali darbuotojai reikalauti, kad darbo užmokestis jiems būtų išmokamas ne pavedimu į banko sąskaitą, o grynais pinigais kasoje?
[/u]

O dabar dar ar gali darbuotojai reikalauti, kad darbo užmokestis jiems būtų išmokamas ne pavedimu į banko sąskaitą, o grynais pinigais kasoje?


Gal galite plačiau? Nesupratau klausimo, o situacija, atrodo, įdomi!

Jei neklystu, ar "Atsiskaitymų" ar "mokėjimų įstatyme" yra sąvoka -"elektroniniai pinigai". Ji apima ir lėšas, esančias kortelėse.
Negaliu drąsiai teigti, bet el. pinigai ir grynieji pinigai praktiškai yra lygūs 9skiriasi techninės pinigų priėmimo sąlygos- kai kur negalima atsiskaityti kortele (negrynaisiais) , kai kur priima tik elektroninius (pvz. interneto parduotuvės).
Mano labai asmenine nuomonė- darbuotojo reikalavimas
mokėti tik grynaisiais o ne elektroniniais pinigais, prilygsta reikalavimui
mokėti algą, tarkim tik penkių šimtų litų kupiūromis, nes išmokėjimas jo nedidelės 36 453 Lt algos kitais nominalais pažeistų jo teises,
piniginę (gali ir suplyšti) ir DK kažkokį straipsnį (dėl algos
išmokėjimo sąlygų nesuderinimo su darbuotoju)...

Bankas niekada negali bankruotuoti, kam jusu manymu lietuvoje yra Lietuvos Centrinis Bankas? (paaskinimas kas yra Centrinis bankas – valstybės bankas, koordinuojantis vertybinių popierių ir bankų sistemos veiklą. Centrinio banko pagrindinis tikslas yra reguliuoti pinigų pasiūlą, užtikrinti ekonominį stabilumą ir mažą infliaciją) Bankrutuos bankas - bankrutuos valstybe - Lietuva isnyks

Prisiminkime (ir apverkime! ) SEKUNDĖS banką, VAKARŲ banką, KOMERCIJOS IR KREDITO BANKĄ ir eilę kitų........

P.s. Veslava, gal aš jau ne Lietuvoj gyvenu???????

Siaip kokiom kupiurom moketi negali reikalauti - pinigai yra pinigai, kokiom kupiurom turi - tokiom ir moka, niekas nebus kaltas, kad pas ji maza pinigine - tegu perkasi didesne, kuri nesuplys... nesamone reikalauti moketi 500 lt vertes kupiurom. Jei kasoje yra 100 000 lt , ir atsiskaitinejo pirkejai ivairiom kupiurom, ir po 10 ir po 20 ir po 50 lt, kas kaltas? reikejo is pirkejo reikalauti moketi 500 lt kupiurom? nesamone

noreciau pastebeti, kad bankai niekada nebankrutuoja o yra likviduojami... ir jas perima AB Turto bankas, o turto bankas įsteigtas, kad perimtų neveiksnius aktyvus iš Vyriausybės nustatytų bankų, juos pertvarkytų, valdytų bei realizuotų, siekdamas maksimaliai sumažinti valstybės patirtus nuostolius dėl bankų krizės.
Tai valstybe patirs nuostoliu, o ne darbuotojai, kuriems algos pervedamos i kortele.

Labas vakaras, koks DK str. keiciant darbo laiko trukme ir atlyginima?

144 straipsnis. Darbo laiko trukmė

1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

186 straipsnis. Darbo užmokestis

1. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

2. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

3. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

4. Darbo užmokestis mokamas pinigais.



187 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas

1. Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.

2. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.

3. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius.

Aciu.

ner uz ka

Bankas net labai gali bankrutuoti.Ir bankroto procedūra aprašyta įstatyme:
Bankų įstyatymas
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
BANKO BANKROTAS

Netiesa, kad darbuotojai bet kokiu atveju nepatirs nuostolių.
Indėlių draudimo įstatyme max. suma, kuri yra apdrausta:
3) 60 000 litų – nuo 2007 m. sausio 1 d.;
4) 20 000 eurų atitinkanti suma litais – nuo 2008 m. sausio 1 d.

Jeigu kortelėje bus daugiau, Indėlių draudimo fondas grąžins max.sumą, likusią - tik stojus į bendrą kreditorių eilę.O ten kaip pasiseks...

Veslava, jūs apie "nebankrutuojančius bankus" pasakojate 11-kos metų stažą turinčiai bankroto administratorei.
Neklaidinkite kolegų!