Atostoginiai

Geriausias atvejis neleisti atostogų daugiau nei priklauso. Kiek išdirbo - tiek priklauso atostogų - tiek išmokėta. Paskui ir iškyla problemų per pasitikėjimą.

Na jau, Modestai, žmonės eina atostogauti paeiliui, kur didelis kolektyvas, sunku sureguliuoti atostogas pagal visų poreikius. Todėl leidžiama pagal galimybes. Ir pats žinai, kad galima leisti po 6 mėn. darbo. Kartais taip atsitinka, kaip rašiau, ir to nepakeisi. Man reikia patarimo, o ne moralo.

Jeigu valdžia kategoriškai neliepia-nieko neišskaičiuoju, visada tokiais atvejais palaikau ne darbdavio, o darbuotojo pusę, dažnai darbininkams ir taip "kapeikas" moka. O dėl neleidžiamų-nuo 2002 m., kai įsigaliojo naujasis dar taip nebuvo, anksčiau tai be problemų-apmokestinta FAPM-normalios sąnaudos. Todėl dėl neleidžiamų atskaitymų - manau traukčiau į neleidžiamus (patį atlyginimą, sodra -leižiami).

Taip, su neleidžiamais viskas aišku. Bet jeigu ten nedidelė sumelė, viską nuvarau į leidžiamus, nieko nebeperskaičiuoju. Kažkaip dar nė karto dėl to neužkliuvome, gal todėl, kad sėdim nuostolyje, o gal dėl tikrintojų neatidumo.
Manau, kad geriau mesti į neleidžiamus, negu atimti iš žmogaus.

Pagal Darbo kodekso 224 str 2 dalį išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei gali būti daromos administracijos nurodymu: 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas . Išskaita nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.
Man buvo prieš kelis metus kvailas atvejis su Sodra. Atleidžiamam darbuotojui išskaičiavom už jo perbūtas atostogas iš atlyginimo. Kadangi jo alga buvo minimali, tai Sodra prikibo, kad tą mėnesį jis negavo minimumo, ir papildomai priskaičiavo. Plius dvigubo dydžio bauda. Manau, kad tikrai neteisingai, bet neapsimokėjo ginčytis.

Irena, tai gal ne taip atskaičiavote-permokėta suma išskaičiuojama iš mokėtinos į rankas sumos, ne iš priskaičiuotos, todėl priskaičiuotas minimalus atlyginimas negalėjo sumažėti.

Taip tikriausiai pas Ireną ir buvo. Išskaičiuojami permokėti atostoginiai, o ne DU. Tai neliečia priskaitymų, tik išskaitymus.

Loreta, išskaitos jau nepadarysi, jei nėra iš ko išskaityti. Nebent gražiuoju su tuo darbuotoju susitratum. O jei ne - lieka civilinė tvarka. Vis tik išskaityti permoką tesė išlieka. Iš to seka, kad tai ne dėl įmonės kaltės susidarė atlyginimo (atostoginių) permoka. Kodėl reikėtų dar mokėti nuo tos sumos pelno mokestį?

Kokį pelno mokestį? Aš nežadu iš žmogaus išskaitinėti. Čia aplamai buvo aptarta situacija, kaip galėtų būti vienokiu ar kitokiu atveju. Daleiskime, kad ir būtų iš ko išskaityti, nežadu to daryti. Čia aš apie leidžiamus-neleidžiamus atskaitymus ( nuo pelno). Sumos nedidukės, todėl didelių problemų nėra. Paklausiau tik įdomumo dėlei, kaip jūs tokiu atveju darote.

Eglucia ir turėjo omeny-kad jei neleidžiami atskaitymai-tai didesnis pelno mokestis. Bet tai čia juokingos sumos, manau todėl niekas ir nekreipia dėmesio-visi kiti mokesčiai gi sumokėti-gal mažiau PM, bet daugiau GPM ir sodros.

Dėl to niekas ir nekimba, kad sėdim nuostolyje ir čia PM neaktualus

Ko gero, taip ir buvo, neprisimenu. Bet kur tą grąžinimą dėti?
D 471, o K? Pagautė?

Nemanau, kad tai pagautė. Tiesiog reikėtų atstatyti atlyginimų sąnaudas. Pas mane jos s-toje 6031, ją ir kredituočiau.

Na, o sakysim, ta atostoginių suma yra didesnė tai tokiu atveju mes darome taip: išeinant darbuotojui iš darbo darau tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta kokia išeitinė kompensacija; suderinamos atskaitingų asmenų skolos; grąžinamas darbo reikmėms išduotas materialus turtas. Taigi, jei darbuotojas buvo išėjęs "avansinių" atsotogų, tai tame akte ir nurodau sumą, kurią jis turi grąžinti. Jei atlyginimas jau išmokėtas, vadinasi jis turi įnešti į kasą grynais.
Taip sužaidžiau su kuro ataskaitom - darbuotojo neatleidau, kol nepateikė avansinių apyskaitų ir pilnai su įmone neatsiskaitė. Nes priš tai buvo įstorija, kai atleidom darbuotoją, kuris buvo skolingas įmonei pagal avansines apyskaitas, aš už jį uždėjau iš savų pinigų, o paskui teko ilgai priminti, kad jis man skolingas.

Bet kodėl tada sąnaudos tik tai, ką žmogus gavo į rankas, jei tik tai taisysime?

Irena, nesupratau klausimo. Tai aplamai atlyginimų sąnaudos, ir jos permokėjimo atveju, jeigu jas susigrąžiname, atstatomos. Buvo priskaičius įtraukta į sąnaudas, o susigrąžinome - atstatome sąnaudas atgal.

Loreta,
Be reikalo aš čia balamūtinu galvas. Tiesiog teoriškai įdomu. Sakykim, perskaičiavus išeinant iš darbo atostoginius, paaiškėjo kad jam priskaityta 100 Lt per daug "ant popieriaus", o "į rankas" tai būtų 64 Lt. Atlyginimo priskaityta 300 Lt, į rankas būtų 192 Lt. Kaip atimti?
1. (300-100) - 36 proc. = 128 ar
2. 192-64 = 128
Žmogui tas pats, bet antru atveju mokesčiai neatstatomi, ir K 601 = 64 yra tik dalies sąnaudų atstatymas.

Tik 1 variantas. Mažini priskaitymus, o toliau savaime skaičiuojami mažesni mokesčiai. Tik kas čia pas tave tie 36%?

Čia 33 GPM, 3 Sodra. Tai ir aš taip dariau, todėl ir Sodrai 33 proc. išėjo nuo skirtumo (300-100). Dėl to ir buvo prikibę. Ačiū Loreta už sugaištą laiką.

Nesiseka rasti tokios problemėlės aptarimo:
Darbuotojas dirba 0,5 etato už 0,5 MMA. Vasarį eina atostogauti. Už 19 darbo dienų jam priskaičiuoju 206,91 Lt už visą vasario mėnesį. Bet negaliu mokėti mažiau kaip 225 Lt, jei teisingai mąstau?
Tai kaip tokiu kvailu atveju elgtis? Parašyti atostogų lapelyje, kad mokama 0,5 MMA ar vis tiktai mokėti tiek, kiek priskaičiavau?
Padėkit nesusipratėlei