Politika (plačiąja šio žodžio prasme)

Patarčiau su žodžiais atsargiai. Dar nežinai, kokių dalykų gali gyvenime įvykti

Kartai mamos būna bejėgės. Ir visai nebūtinai jos kalės. Kad ir Ingą Rinau prisiminus...
Elvusia, tikrai esi per daug kategoriška. Nes ir Tu, ir mes visi nežinome tikrosios tiesos.

jei prisiminus Rinau tai ten keistenybių irgi buvo, kaip jos neatvykimas į teismo posėdžius ir t.t. o kur teisybė po šiai dienai neaišku kas ten kaip buvo

Individas Kedienę kale gali vadinti. O tą, kuri neaugino savo dukters negalima?
Nejuokinkit.
Paprastai nieko niekados niekaip nevadinu, bet tos moterys, kurios neaugina savo vaikų net kalės vardo nevertos. Nes kalė šuniukus prižiūri ir myli.
Tai viena.
O antra, kas benutiktų gyvenime, kas benutiktų - mano vaikai man bus svarbiausia.
Žinoma, jie jau suaugę, ir į darželį jų jau nevesiu. Juolab, kaip liaupsinama mama p. Laima - į savaitinį.....
Aš neykstu ant jos. Man jos gaila.
Ji pati neturi normalių tėvų, todėl jai labai sunku.
Neturi mergaitė atramos ir supratimo.

Aš tiek esu mačiusi jaunų mamų, kurios kitų akimis žiūrint, gali atrodyti labai blogos.
Ir tėvams, ar kokiems seneliams palikusios vaikus po šokius bėgiodavo, ir pabaliavodavo.
Norint teisti, labai daug ką galima nuteisti.

su protu daug kas galima

Bet jeigu pažiūrėti formaliai, galima labai greitai pasmerkti. Kas per motina, numetusi vaiką tėvams, geria kur nors.
Arba į savaitinį atiduoda, kad galėtų lakstyti.

Prisiminiau tų cirkininkų istoriją , Zobovai ar kaip ten. Jau buvau begailinti jos, kaip ji vargšė buvo tvarkoma, drąskoma nuo vaikystės to monstro. Net mama liudijo jos naudai, nesuprantu kurji buvo, kai mergaitė augo. O dabar girdžiu anądien, pas Zobovą milijonas atsirado, o pas Agnę-meilę jam. Šypsos išsiviepus, nors trenk, kad netektų dar kartą niekam jos gailėtis.

Jo, jau buvo kaltinamas pedofilija, bet kai pamatė, kad Zobovas toliau visokius pirkinius perka, tai persigalvojo.
Atsieit, meilė nenugalima.

Tame ir esmė, kad yra moterų ir nemažai, kurioms tikslas pateisina visas priemones vardan geresnio gyvenimo.

Aš irgi buvau apakusi kai išgirdau jog susitaikė. Taip kad kuo mažiau reikia teliką žiūrėti ir kitų gyvenimų klausytis, nes šiandien vienaip, ryt jau kitaip

Va čia tai laaaabai teisingai - mažiau žiūrėt ir klausytus tų visų istorijų ir bus ramu ir gera gyventi

Bet juk gyvenimas ir yra toks... Tik vieni tai aptaria per teliką, kiti ne.

Tai taip, bet kai pudrina pudrina smegenis ir paskui pasako kad viskas gerai, tai kam išvis sau smegenis apkrauti tokiais dalykais. Mat juos velniai visas tas "įžymybes"

Aš tai jau seniai nebežiūriu tų laidų. Tik iš nuogirdų ar anonsų nuotrupas sužinau, man ir to užtenka su kaupu.

Būna. Visko būna. Ū. vaikų darželyje pietų nemiegodavo, kad auklytei lovos kloti nereikėtų. Aš taip niekada šešių metų nesumąstyčiau. Jis buvo tiek įsimintinas vaikas, kad ir pati jį prisimenu, nors pati nelankiau to darželio. Ir nieko blogo apie jo šeimą darželyje negirdėjo, nors vaikai visada išpasakodavo, kieno tėvelis mamytės sukneles sukarpė ar mėlynių po akimis prisėdavo.
O užaugęs, gal tikėjosi karjerą kaip žmonių gelbėtojas padaryti, į seimą pakliūti. Ką gali žinoti, kas kitų žmonių galvose. Gal kiti kitaip sugedę, nei mes patys.

Psichologai viena dažniausiai dirba kokioje tai įstaigoje ir priklausomi nuo darbdavių. Antra, nenori pyktis su kolegomis, be to visi vieni kitus pažįsta. Ir rūpinasi savo karjeros galimybėmis.

Tai jau seniai stengiuosi nesigilinti. Savų istorijų užtenka... O dar svetimom apsikrauk...

Pas mane televizorius įjungtas nuo ryto iki vakaro.
Dar kompas arba planšetinis.
Pareinu iš darbo, tuoj prie kompo, dukra sako, kad nenormali esu. Bet pas mus visi su priklausomybėm, kas TV, kas kompui.
Tai prisiklausau istorijų.

man irgi užtenka vieno sakinio laidos anonso ir viskas aišku o jau žiūrėti tai net noras nebeykla, tas pats per tą patį per visas laidas - užkniso juodai.
Kai pasigauna kokią nesąmonę tai varo kelis mėnesius. Kaip dabar su tuo Mundžiu ir jo nuskriausta žmona - košmaras