o del apsaugos buvau rasiusi kelis kartus VDI. jei idomu pasiziurekite ka atrase:
1. Įmonėje visi darbuotojai dirba 5 dienas per savaitę, 8 val. per darbo dieną, išskyrus apsaugos darbuotojus. Apsaugos darbuotojai dirba pagal pamaininį slenkantį darbo grafiką. Jų darbo laiko per pamainą trukmė - 24 val. Jiems nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Apskaitinis laikotarpis - 1 mėnuo. 2014 m. rugsėjo mėn. įmonės darbuotojai, dirbantys pagal 5 d. d. per sav. darbo grafiką dirbo 176 val. Tuo tarpu apsaugos darbuotojas "X" dirbo pagal jam nustatytą rugsėjo mėn. darbo grafiką - 192 val. Ar turėjo būti jam apmokama 16 val. kaip viršvalandžiai (t. y. 192-176= 16)?
KONSULTACIJA Į PAKLAUSIMĄ
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus inspektoriai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi VDI Įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise, pagal kompetenciją teikia konsultaciją dėl paklausime keliamo klausimo.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 149 str. 1 d. numato, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (LR DK 19 str.) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. To paties straipsnio 2 d. reglamentuota, jog tuo atveju, jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota LR DK nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Remiantis išdėstytu, paaiškiname, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį tiek darbo valandų, kiek yra sulygta darbo sutartyje. Darbdavys, siekdamas apskaičiuoti, kiek per apskaitinį laikotarpį priklauso darbuotojui, dirbančiam visą darbo laiką pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbti valandų, turėtų apskaičiuoti, kiek per šį laikotarpį bus darbo dienų darbuotojams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita ir jie dirba visą darbo laiką, penkias darbo dienas per savaitę ir gautą darbo dienų skaičių padauginti iš 8 valandų.
Atkreipiame dėmesį, kad 2014 m. rugsėjo mėn. nustatytas darbo valandų skaičius (dirbant viso darbo laiko režimu ir taikant 5 dienų darbo savaitę) yra 176 val. Kadangi Jūsų įmonėje apsaugos darbuotojams taikoma suminė darbo laiko apskaita ir apskaitinio laikotarpio trukmė yra 1 mėnuo, tai tokie darbuotojai, dirbantys viso darbo laiko režimu, per apskaitinį laikotarpį, t. y. 2014 m. rugsėjo mėn., privalo išdirbti 176 darbo valandas. Laikas, viršijantis apskaitinio laikotarpio metu nustatytą darbo valandų skaičių, laikomas viršvalandiniu darbu ir yra kompensuojamas aukščiau išdėstyta tvarka (darbuotojo pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą LR DK 193 str. nustatyta tvarka).
Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad VDI tinklapyje yra skelbiamos aktualios konsultacijos darbo teisės klausimais (www.vdi.lt → DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)). Neradus reikiamos konsultacijos rūpimu klausimu, siūlome kreiptis į VDI konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems organams neprivalomos.
2 karta:
Įmonėje apsaugos darbuotojai ir katilinės operatoriai dirba pagal pamaininį slenkantį darbo grafiką. Apsaugos darbuotojų darbo laiko per pamainą trukmė – 24 val., per 7 dienų laikotarpį – 48 val. Katilinės operatorių darbo laiko trukmė per pamainą – 12 val., per 7 dienų laikotarpį – 48 val. Jiems nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Apskaitinis laikotarpis - 1 mėnuo. 2014 m. spalio mėn. įmonės kitų specialybių darbuotojai (ne katilinės operatoriai ir ne apsaugos darbuotojai) dirbantys pagal 5 d. d. per sav. darbo grafiką dirbo 183 val. Tuo tarpu apsaugos darbuotojas "X" ir katilinės operatorius „Y“ dirbo pagal jiems nustatytus spalio mėn. darbo grafikus po 192 val. Ar turėjo būti apsaugos darbuotojui ir katilinės operatoriui apmokamos 9 val. kaip viršvalandinis darbas (t. y. 192-183= 9)? Pagal LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtinimo“ ir LR Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalį katilinės operatoriams ir apsaugos darbuotojams leidžiama dirbti per septynių dienų laikotarpį 48 val. Ar tai reiškia, kad šiems darbuotojams dirbtas laikas, viršijantis darbo laiką, apskaičiuotą pagal 40 val. darbo savaitės trukmę, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio pabaigoje neturi būti apskaitomas kaip viršvalandinis darbas? Kitaip tariant, ar minėtų pareigybių darbuotojams savaitės darbo laiko norma yra 48 val. ir lyginti jų išdirbtą valandų skaičių ( per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį) su tų darbuotojų, kurie dirba 5 d.d. per sav. ir 8 darbo val. per dieną darbo laiko trukme nereikėtų?
KONSULTACIJA DĖL 2014-12-03 PAKLAUSIMO
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) 2014-12-03 gavo Jūsų paklausimą dėl darbo laiko trukmės. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 20 p. suteikta teise, pagal kompetenciją teikiame konsultaciją dėl prašyme keliamų klausimų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 1 ir 2 dalys nustato, kad kasdienė darbo dienos/pamainos trukmė negali viršyti aštuonių, o savaitės keturiasdešimties darbo valandų. Pagal DK 149 str. 1 d. įmonėse/įstaigose kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (arba pamainomis po dvidešimt keturias valandas). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartyje sulygus keturiasdešimties valandų darbo trukmę per savaitę (kaip nustato DK 144 str. 2 d.), pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, savaitės darbo laiko trukmė neturi viršyti darbo sutartyje sulygto darbo laiko, t. y. keturiasdešimties valandų. Darbo laikas viršijantis darbo sutartyje sulygtą darbo laiką traktuotinas kaip viršvalandinis darbas už kurį kompensuojama DK 149 str. 2 d. nustatyta tvarka – darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
Informuojame, kad konsultacija darbo įstatymų vykdymo klausimais galite rasti VDI interneto svetainėje adresu
www.vdi.lt skiltyje „DUK“. Neradus reikiamos konsultacijos rūpimu klausimu, siūlome kreiptis į VDI konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.
Pažymėtina, kad VDI specialistų nuomonė ir konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems organams neprivalomos.
ka manot? galejau nerasyt, kad sumine, idomu ką tada butu atrase?