Tininga rašė:
Pavargau aš su jumis aiškintis
Aš savo nuomonę parašiau. Mes esame viena iš tų išskirtinių kategorijų, kaip jau rašiau, ir netgi ne 48 val. galime dirbti. Tačiau viršvalandžius skaičiuojame
pagal 40 val. savaitę. Buvo daug aiškinimosi ir diskusijų, bet vis dėl to, atskaitos taškas yra 40 val. savaitė.
Užduokite šį klausimą VDI, nes nelabai turiu laiko gilintis į kitas kategorijas. Pakanka man jūrininkų
suprantu, kad uzknisu
kazkada buvau vdi klaususi del to grafiko del kurio dabar suku vel galva. tada dviem men. buvom toki padare ir bandziau i laisvadienius ikisti dirbti kelias dienas kai truksta valandu, tai atsakymas buvo toks:
„Esame gamybinė įmonė ir planuojame sudaryti nedidelei daliai darbuotojų pamaininį slenkantį darbo grafiką (I variantas). Būtų 3 pamainos. Žmonės dirbtų taip: 2 dienas iš ryto nuo 6 val. iki pietų 14:30 val., po to dvi dienas nuo 14:30 iki 23 val. ir dvi dienos laisvos, ir vėl iš naujo. I pamainai gegužės mėnesį susidarys 152 val., II pamainai - 159 val., o III pamainai - 151 val. Tuo tarpu dirbantys 5 d. per savaitę darbuotojai dirbs 167 val. / mėn. Taip išeina, kad pagal pamaininį darbo grafiką dirbantys neišdirbs nustatyto darbo valandų sk. / mėn., o jų atlyginimas darbo sutartyse - minimali mėnesinė alga. Ar galima šiems darbuotojams (dirbsiantiems pagal pamaininį darbo grafiką) nustatyti tokį darbo grafiką (2 variantas), įterpiant papildomas darbo dienas (išlaikant savaitės ir paros nepertraukiamą poilsį valandomis), kad susidarytų 167 val./ mėn. darbo grafikas? P. S. darant kitų mėnesių pamaininį grafiką, situacija išlieka tokia pati, t.y. dirbantiems pagal trijų pamainų darbo grafiką gaunasi mažesnis darbo valandų sk., negu nustatytasis to mėnesio.“
DĖL DARBO KODEKSO NUOSTATŲ IŠAIŠKINIMO
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise, konsultuoja darbo įstatymų vykdymo klausimais.
Darbo laiko teisinis reguliavimas vykdo dvi funkcijas: apsauginę (saugo darbuotoją nuo pernelyg didelio eksploatavimo darbo procese iš darbdavio pusės) bei organizacinę – teisinės normos, reglamentuojančios darbo laiką, priverčia darbdavį priimti tam tikrą darbo proceso organizavimą. Darbo ir poilsio laiko režimas – tai teisės normų kompleksas, reglamentuojantis ne tik darbo laiko normas, bet ir kitus su tuo susijusius klausimus (maksimalią dienos ir savaitės darbo laiko trukmę, minimalią paros bei savaitės poilsio trukmę, viršyto laiko kompensavimą).
Iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) teisinio darbo laiko reglamentavimo išskiriami šie darbo ir poilsio laiko režimai (modeliai):
1) penkių darbo dienų savaitė (DK 147 straipsnio 2 dalis);
2) šešių darbo dienų savaitė (DK 147 straipsnio 2 dalis);
3) suminė darbo laiko apskaita (DK 149 straipsnis);
4) darbai, kuriuose taikoma pamaina iki 24 valandų (DK 144 straipsnio 4 dalis).
Įmonėje taikomi darbo ir poilsio laiko režimai privalo būti aptarti darbo tvarkos taisyklėse, pagal kurias bus sudaromi darbo grafikai (DK 230 straipsnis, 147 straipsnio 1 dalis).
Bendra poilsio diena yra sekmadienis (esant šešių dienų darbo savaitei), o esant penkių dienų darbo savaitei, - šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus 161 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus (DK 161 straipsnio 1 dalis). Įmonėms ir organizacijoms, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to, kad reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos priežiūros įstaigos, energijos tiekimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija (DK 161 straipsnio 2 dalis). Įmonėse ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus (DK 161 straipsnio 3 dalis). Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) (DK 161 straipsnio 4 dalis). Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. DK 161 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės (DK 161 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis DK 149 straipsnio 1 dalimi, suminę darbo laiko apskaitą galima taikyti: esant būtinumui, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę; kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 val. per savaitę ir 12 val. per darbo dieną (pamainą). Šiuo atveju, darbuotojui, dirbančiam suminės darbo laiko apskaitos režimu, nėra draudžiama per savaitę dirbti ir 48 val., bet per apskaitinį laikotarpį darbo laikas turi būti išlygintas taip, kad jis neviršytų darbo sutartyje nustatytos darbo laiko trukmės. Taigi, bendras apribojimas dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą yra toks: negali būti dirbama daugiau kaip 48 val. per savaitę ir daugiau kaip 12 val. per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Taigi, darbuotojui, dirbančiam suminės darbo laiko apskaitos režimu, nėra draudžiama per savaitę dirbti 48 val. (ir 12 val. per darbo dieną (pamainą)), bet per apskaitinį laikotarpį darbo laikas turi būti išlygintas taip, kad jis neviršytų darbo sutartyje nustatytos darbo laiko trukmės. Tais atvejais, jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Tuo tarpu, jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (DK 149 straipsnio 2 dalis). Darbdavys taip pat turi užtikrinti minimalų paros (DK 160 straipsnio 1 dalis) ir savaitės nepertraukiamąjį poilsį (savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. DK 161 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės) (DK 161 straipsnio 5 dalis).
Iš minimų DK nuostatų seka, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis, jei suminės apskaitos laikotarpiu yra nustatyta šešių darbo dienų savaitė, turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas, o abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės tada, kai šios apskaitos laikotarpiu yra nustatyta penkių darbo dienų savaitė. Paminėtina, kad DK normos nedetalizuoja, ar darbuotojai, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, turi dirbti pagal penkių ar šešių darbo dienų savaitės grafiką. Analizuojant loginiu ir sisteminiu būdu DK 147 straipsnio, DK 149 straipsnio nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad DK 161 straipsnio norma yra dispozityvaus pobūdžio, darytina išvada, kad, įvertinus įmonės veiklos specifiką, DK nuostatos numato darbdaviui galimybę nuspręsti ar taikant suminę darbo laiko apskaitą darbuotojams bus nustatyta penkių ar šešių darbo dienų savaitė.
Remdamiesi aukščiau išdėstytu, VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai teikia konsultaciją, kad iš Jūsų paklausime nurodytų aplinkybių nėra aišku, koks darbo ir poilsio režimas yra taikomas įmonėje. Tačiau, bet kuriuo atveju, darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi, pavyzdžiui, kaip yra darbo grafiko I variante (DK 147 straipsnio 3 dalis), taip pat maksimalias darbo ir minimalias poilsio laiko normas. Jeigu Jūsų minimoje įmonėje būtų taikoma, pavyzdžiui, suminė darbo laiko apskaita ir suminės apskaitos laikotarpiu būtų nustatyta šešių darbo dienų savaitė, tokiu atveju darbuotojams galėtų būti suteikiamas ne mažesnis kaip 35 val. nepertraukiamasis savaitės poilsis, t.y. nebūtinai turėtų būti suteikiamos abi poilsio dienos iš eilės. Kitu atveju, (esant suminės apskaitos laikotarpiu nustatytai penkių darbo dienų savaitei), abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės, todėl, pavyzdžiui, Jūsų siūlomas darbo grafiko II variantas, (jeigu darbuotojams būtų taikoma penkių darbo dienų savaitė), netiktų. Jeigu Jūsų paklausime minima įmonė patenka į DK 161 straipsnio 2 ar 3 dalies reguliavimo sritį, tokiu atveju abi poilsio dienos turėtų būti suteikiamos iš eilės, todėl, darytina išvada, kad darbo grafiko II variantas netiktų, kadangi nevisais atvejais būtų užtikrintos abi poilsio dienos iš eilės.
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų nuomonė ir konsultacijos darbo ginčus nagrinėjantiems organams neprivalomos.
tai cia ziuriu atskirai isskirtas darbo rezimas, kurie gali dirbti iki 24 val. per para. atskirai sumine ir atskirai tie, todel kilo klausimas kaip su virsvalandziu apmokejimu.....