airin rašė: Rimute rašė: Gal prabilo sąžinė,kadangi buvo priimta į darbą ieškoti klientų duodant nemažą atlyginimą,o kad ji laukiasi nuslėpė ir po kelių mėn.išėjo į dekretines ir dabar po 3metų vaiko priežiuros atostogų atnešė pareiškimą išeiti iš darbo ir prašymą neskaičiuoti jai atost.kompensacijos(kadangi gerai neatliko savo darbo)Kaip man tokiu atveju pasielgti
DK nieko nėra pasakyti, kad galima nemokėti atostoginių kompensacijos, vadinasi privalome mokėti. Darbuotojo prašymas yra niekinis ir juo negalime remtis.
DK
4 straipsnis. Darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai
4. Negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Tais atvejais, kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
34 straipsnis. Darbo teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
Darbo teisės ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti:
1) pagal šį Kodeksą ir kitus įstatymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus susitarimus, nors įstatymų ir nenustatytus, bet jiems neprieštaraujančius;
1. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
141 straipsnis. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka
1. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
177 straipsnis. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas
1. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.
207 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
1. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
Ar darbuotojo prašymas yra niekinis? Greičiau neįprastas mūsuose ir netgi kilnus. Manau, jei abi šalys laikėsi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, ir darbuotojas argumentavo savo motyvus prašyme, o darbdavys buvo pasiruošęs įvykdyti savo pareigas nesukeldamas "tam tikros situacijos" nenaudingos darbuotojui, tai darbdavio ir darbuotojo valia elgtis visuomenei suprantamu ir priimtinu protingumu, teisingumu ir sąžiningumu. Čia svarbi Moralės norma. Tačiau tai nereiškia, kad darbdavys neturi skaičiuoti priklausančių kompensacijų ir nuo jų skaičiuojamų mokesčių, nes taip būtų pažeidžiami ne tik darbuotojo interesai (Pvz. soc draudimas), bet ir trečiosios šalies - Valstybės interesai.
Šioje situacijoje visos pusės gali likti patenkintos.
1. Darbuotojas kompensuoja darbdavio išlaidas savo pajamų sąskaita, bet tai neturėtų būti traktuojama kaip parama (labdara).
2. Valstybė privalo gauti savo mokesčius.
3. Dardavys tai turi įforminti tinkamai.
Panašu, kad būna tokių santykių, kai darbuotojas jaučiasi turįs kompensuoti darbdaviui neivykdytus pažadus. Ir tai yra kilnu. Visi suprantame (turėtume), kad tai idealūs santykiai, pagrįsti abipuse pagarba.