2005-01-12 18:16
Jotjot
2011-09-11 03-36
DK straipsnio reikalavimą galima apeiti, kadangi pačiame 176 str. 2-oje dalyje užšifruotas netiesioginis atsakymas. Paskaitykime atidžiau:
...Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės...
Pasižiūrėjus į formuluotę galima pastebėti kad, tam kad nemokėti atostoginių laiku, reikalinga situacija kurioje darbuotojas yra kaltas dėl to, kad darbdavys negali jam išmokėti pinigų. Situacija reikalauja kaltininko. Darbininkas turi būti padėties, dėl kurios pinigai neišmokami, šeimininkas. Manau, prašymas čia nevisai tinkamas, kadangi prašytojo norus darbdavys apeliuodamas į DK 176 str. turi ir netgi privalo netenkinti. Nes tokiu atveju paskutinį sprendimą priima darbdavys ir tada jau jis tampa padėties (sprendimo) šeimininku-kaltininku ir įstatymo normos reikalavimo "pažeidėju.
Galvoju, čia turi būti ne prašymas, o darbuotojo pareiškimas ir įsakmus atsisakymas. Turėtų jaustis kategoriškumo gaidelė jo veiksme. Pareiškimas labiau išreiškia darbuotoją valią, nei prašymas. Ir veiksmas turėtų būti vienpusis - be darbdavio atsakomosios reakcijos. Darbdavys tokiu atveju yra pastatomas prieš faktą. O čia jau ta situacija, kurios mielos kolegos kai kurioms jums ir reikėjo.
Citata: "...prašymas - tai nuoširdus, sąžiningas savo pozicijos ir norų parodymas tokia forma, kad kitas žmogus gali sutikti, nes jūs taip pat prašote, kad jis atskleistų savo poziciją ir troškimus."
Darbų sūkury: kaip prašyti, reikalauti ir kaip atsisakyti. Aistė Pankevičienė, UAB "PERSONALO VALDYMO GRUPĖ" projektų vykdymo direktorė, organizacijų psichologė.