Sąskaitų korespondencija

Suprantu susidangsto viskas, bet kai jis padarė pavedimą per banką D bankas K pirkėjai, tai aš grąžinu pinigėlius per kasą ką debetuot, žinau kad K kasą

Paklaidų suma 0,14 Lt čia susidarė dėl valiutos kurso .
Tai galiu dėti į sąnaudas šia sumą ?

Sveiki,
tai ar galiu nurašyti į sąnaudas šia paklaidų suma ???

Sveiki, noreciau siek tiek pasitikslinti.
Musu imone isigijo kitos imones akcijas, isigytos imones istatinis yra 1.000.000, taciau uz akcijas buvo moketa mazesne suma.. Kaip turetu atrodyti korespondencijos?
Taip pat musu imone pereme visas naujosios paskolas. Kokias korespondencijas reiketu naudoti paskolos perkelimui (kai musu imone pereme kitos paskolas)? Ar teisingai suprantu, kad: K4013, o D1610 Tikri pinigai niekur nesuvaiksciojo, tik dokumentuose..
Taip pat po perkelimo naujoji akcininke kapitalizavo visas savo "dukrai"suteiktas paskolas, kaip sioje vietoje turetu atrodyti korespondencijos? Ar K1610, o D1600 ?

Pirkėjus - juk matote, kad jie dabar kredite.

[/quote]Nelabai noriu gilintis į tą situaciją, nes labai jau nenormaliai ji atrodo. Paprastai tokios įmonės, kuriose vaikšto "skolos" akcininkams, anksčiau ar vėliau susilaukia rimto FNTT patikrinimo, po kurio dingsta ir skolos, ir įmonė, o atsiranda baudos ir mokesčiai.
Galiu tik perspėti, kad įmonė tokių skolų, kaip Petras skolingas Jonui, Jonas įmonei, tikrai negali perimti. tegu jie ten išmušinėja skolas vienas iš kito, įmonė negali į jų santykius kištis, ne jos kompetencija.
O dėl pirmo punkto, tai tą skolos likutį galima paversti akcininkų įnašais nuostoliams dengti. Jei tokių nėra, galima didinti įstatinį kapitalą.
O apie akcininkų dovanas įmonei lyg ir negirdėjau iki šiol.[/quote]

Nieko labai įtartino šioje situacijoje nėra. Na padovanojo skolą:
D skola Andriui 270.000
K pajamos 270.000 (žinoma apmokestinamos)

Įsigytas kreditorinis įmonėje apskaitomas taip:
D Andriaus skola 500.000
K Būsimų laikotarpių pajamos kažkur 4 kl. (pajamomis taps kai gausite pinigų iš Andriaus, aišku apmokestinamosiomis) 500.000 - už kiek nusipirkpte XXX
K pinigai arba skola kreditorinio pardavėjui XXX

Ir toliau panašiai deliojate.
Jei sugebėsite įrodyti, kad visi sandoriai buvo rinkos kaina (nes kreditorinis reikalavimas prilyginamas turtui), tai viskas bus OK.

Nu nu... tai gal ta įmonė yra kokia kredito bendrovė, kad gali fizinių asmenų skolas įsigyti?

O kur parašyta, kad negalima? juk tai turtas, kaip ir bet kuris kitas.

Kad gal ne. Kažkokio vieno fizinio asmens skola kita FA tikrai nepanašu į, pvz., automobilį.
O parašyta daug kur, kad ir tam pačiam ABĮ.
Tik paprastai įstatymuose rašoma, ką galima, o ne ko negalima. Taip kad tikrai nerasiu įstatymo, kuriame bus parašyta, kad įmonei A negalima pirkti iš Jono Petro skolą.
Ir dar toks vienas lyg ir patarimas - jei ginčijate kurio nors kolegos nuomonę, pateikite ištraukas iš teisės aktų, kuriais remiatės. Aš pateikiau savo nuomonę ir perspėjimą net nesigilindamas į situaciją, nes iš aprašymo bent jau žmogui su mano patirtimi visiškai aišku, kad paklausėjos aprašomoje įmonėje nėra elementarios tvarkos, bandoma kažkaip išsisukti iš jos plius dar norima įsivelti į fizinių asmenų tarpusavio skolas.
Tuo tarpu jei jai labiau patiks jūsų nuomonė, ir ji pasielgs pagal jūsų patarimą, be jokios abejonės pridarys įmonei dar rimtesnių bėdų, negu ji dabar turi.

Aciu visiems kurie diskutavote, labai padejote

Mano nuomonė yra labai paprasta: buhalteris nekuria apskaitos, jis apskaito įvykusius ūkinius įvykius, dokumentuotus dokumentais. Visa kita yra teisininkų kompetencija. jei buhalterio nuomonės kažkas paklausia, jis ją gali pateikti, bet jei sandoriai jau įvyko ir vadovas juos patvirtino, tai ką siūlote - mesti sutaris į šiukšlyną?

Ir dar apie rekalavimo perleidimą galite skaityti VI SKYRIUS
REIKALAVIMO PERLEIDIMAS

Labai savotiškai įsivaizduojate vyr.buhalterio darbą ir jį patį.
Kaip pasyvų žmogelį, kuris tik užregistruoja apskaitoje visokias nesąmones ir kukliai tyli, kol kas nors jo nuomonės pasiteirauja. Nekreipia dėmesio į įstatymų reikalavimus - jei vadovas pasirašė, belieka tik sugalvoti korespondencijas ir įtraukti į apskaitą bet ką. Gaila man būtų tokių įmonių, manau, kad nedaug tokių yra.
Vyr.buhalteris įmonėje yra ir turi būti pirmas žmogus po vadovo. Be jo leidimo negali būti pasirašyta praktiškai jokia sutartis. Jis materialiai ir teisiškai atsako už daugybę dalykų, padarytų įmonėje, ne teisininkas, kurio ir kvalifikacija, ir kompetencija nepalyginamai žemesnė, negu vyr.buhalterio. Ir tokių sutarčių, dėl kurių dabar diskutuojame, jis tikrai nepraleis, kaip jūs rašėte, išmes į šiukšlyną.

Aš, matyt, kaip visai nekvalifikuotas buhalteris paklausiu - o už dokumentų naikinimą, t.y. išmetimą, nieko negresia?
Tada man labai palengvės - kas nepatinka, arba nelabiai gražiai įforminta, paprasčiausiai išmesiu ir pamiršiu.

Kolege, aš nieko nežinau nei apie jus, nei apie jūsų kvalifikaciją, ir šioje diskusijoje visiškai to nevertinau.
Kalbu visai apie kitką.
Įmonės veikla, jos ūkinis gyvenimas nėra žaidimas. Ypač visokių pavojų pilnas yra vyriausio buhalterio darbas - į tai norėjau atkreipti dėmesį. Darbas buhalterijoje tai ne studentiškų uždavinukų sprendimas, kai pateikiama situaciją, o studentas turi aprašyti sprendimą buhalterine kalba - sąskaitų korespondencijomis. Buhalteris kiekvieną popierėlį, kiekvieną dokumentą patikrina, įvertina kiekvienos operacijos pagrįstumą, atitikimą įstatymams, ir tik tada registruoja apskaitoje. Jei jam kyla abejonių, jis aptaria tai su vadovu ar kitu asmeniu, atsakingu už tą ūkinį įvykį. Reikalui esant, jis turi užimti ypač griežtą poziciją ir atmesti, neregistruoti tam tikrų dalykų, kurie sukels rimtas pasekmes tiek vadovams, tiek jam pačiam. Dokumentų jis nenaikina, kaip jūs norite man primesti, tiesiog nepriima jų.
Mūsų diskusija prasidėjo nuo vienos kolegės klausimo. Ji pateikė tokį tos savo įmonės ir tam tikros susidariusios situacijos aprašymą, kuris man, nemažą darbo patirtį turinčiam buhalteriui, sukėlė susirūpinimą. Tokių sumų vaikščiojimas paskolų pavidalu, negrabus bandymas ją spręsti, dar ir pašalinių asmenų tarpusavio skolų įvėlimas - to normaliai dirbančioje įmonėje neturi būti
Taip ir parašiau jai kažkokį patarimą, ir visai būčiau į tą reikalą daugiau nekreipęs dėmesio.
Tačiau čia įsikišote jūs, paprasčiausiai studentiškai surašydama sąskaitų korespondencijas.
Korespondencijas ir aš visokias sugalvoti moku. Aš tiesiog susirūpinau, kad kolegė pasinaudos jūsų patarimu, nes tai lengviausias sprendimas, o pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl ir kilo ši gana beprasmė diskusija tarp mūsų, kurioje jūs nenorite pažvelgti į reikalo esmę ir įsiklausyti , tiesiog atmušinėjate mano argumentus kaip teniso kamuoliukus.
Savo įmonėje jūs galite elgtis kaip jums atrodo - už tai atsakote jūs pati. Tačiau forume mes neturime klaidinti kolegų.

Ar nurašydama darbo drabužius juos galiu priskirti 6113(atsargų sumažėjimo sąnaudos), ar naudoti kitą sąskaitą?

Jei darbininkų darbo rūbai, traukiu į savikainą, jei administracijos - į veiklos sąnaudas 61X. Gal kiti kitaip daro.

Tai darbininkų drabužiai - traukti į 6004 (netiesioginės gamyb.išlaidos)?

Čia kaip kas sau numato. Bijau jus suklaidinti. Pas mus statybinė organizacija, statybininkų darbo rūbus traukiu į 6001 - suteiktų paslaugų savikaina. Jūsų sąskaita taip pat tikriausiai tinkama.

Ačiū už pagalbą.

Čia rašo apie tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, bet konkrečiai apie darbo rūbus nepaminėta, gal kas vėliau patars kaip teisingai. Aš tik parašiau kaip pas mus daroma.

www.buhalteris.lt/lt/?cid=382&new_id=24214
Kas yra tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, iš esmės vienodai aiškinama ir 9 , ir menedžmento apskaitoje. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis laikomos tos išlaidos, kurias be didelių apskaitos darbo sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai, pavyzdžiui, pagrindines žaliavas (medžiagas), komplektuojamus gaminius ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidas, kurie sudaro gaminamo gaminio materialųjį pagrindą. Netiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kurių neįmanoma priskirti tam tikriems gaminiams ar jų grupėms nepatiriant didelių sąnaudų. Kalkuliuojant produktų gamybos savikainą, dažniausiai nekyla klausimų, kurie kaštai yra tiesioginiai, kurie – netiesioginiai . Paprastai gamyboje pakankamai ryškiai išsiskiria skirtumai tarp tų kaštų, kurie tiesiogiai dalyvauja produktų gamyboje, ir tų, kurių negalima tiesiogiai priskirti produktams arba ekonominiu požiūriu tai daryti būtų netikslinga.