Darbo užmokestis + suminė darbo laiko apskaita

ačiū profesionalui labai:)

Padekit vairuotojai lipa ant galvos :)

Mūsų transoporto įmonėje įvesta sumine darbo laiko apskaita, ataskaitinis laikotarpis 3 mėn. Alga nustatyta pastovi 750 eur + virsval. Vairuotojas 04 men isdirbo 222 val, 05 men isdirbo 108 val ( 12 kalend. dienu atostogavo) , 06 mėn. išdirbo 180 val. Kiek per ataskaitini laikotarpi susidaro virsvalandziu kuriuos tureciau apmoketi??

Ar reikia 05 men skaiciuoti atskirai , nes beveik 2 sav. buvo atostogu. ar imti bendrai (sumiskai) per 3 men. ataskaitini laikotarpi susidariusius virsvalandzius.

Iš apskaitinio laikotarpio nustatytų valandų atimate atostogų darbo valandas (pagal 5 d.d. savaitę). Ir tada žiūrite...

Ačiu labai

O ne nusprendė vadovė taikyti suminę darbo laiko apskaitą, gal padėsite suprasti?
2 pardavėjos, dirba po 10 val per dieną pamainomis, alga 280 eur per mėnesį, ne daugiau 130 val per mėnesį. Apskaitinis laikotarpis 4 mėn.
Tarkim RUGSĖJĮ dirbo:
1 pardavėja dirbo 120 val, 2 pardavėja 140 val (per menesi viso 260 val abi),
SPALĮ:
1 pardavėja dirbo 129 val, 2 pardavėja 140 val (per men abi 269 val, nes buvo sutrumpinta 1 val pries svente 1 pardavejai)
LAPKRITĮ:
1 paradvėja dirbo 130 val, 2 padaveja 120 val (per menesi abi 250 val)
GRUODĮ:.
1 pardaveja 129 val, 2 pardaveja 109 val (per menesi abi 238 val, nors jei ne šventės abu būtų dirbusios kartu 270 val)

Išeina kad 1 pardavėja išdirbo - 508 val (508/4=127 val per men), 2 pardaveja 509 val. (509/4=127.25 val per men)
Kai dabar su tom sutrumpintom dienom pries sventes ir svenciu dienas? NESUPRANTU (jos kaip ir apmokamos, bet per jas nedirbama), Ar čia atsiranda viršvalandžiai šitu atveju? Nes pagal viską tai jei nebūtų buvę švenčių (per šventes nedirbo) tai gruodį pavyzdžiui būtų dirbę 1 pardaveja 145 val ir 2 paradvėja 125 val, tad butu iseja kad 1 dirbo 524/4=131 val per men, o 2 pardaveja 525/4=131.25 val per men.
Vienu žodžiu viską šventės sujaukė, gal kas paaiškins?

Neturiu dabar laiko labai gilintis į tuos skaičiukus. Jūsų atveju svarbu yra apskaičiuoti vidutinę darbo savaitės trukmę. Reikia atsižvelgti į šventines ir į trumpinimus.
Reikia viską daryti analogiškai, kaip ir 5 d.d. / 40 val, savaitės atveju. Tokiu būdu apskaičiuojamas apskaitinio laikotarpio nustatytas valandų skaičius, o tada jau žiūrite, ar susidaro viršvalandžiai.

Cituoju straipsnį:

Esant sutrumpintam darbo laikui, imama ne 8 val. darbo diena, o atitinkamai mažiau. Be to, nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. formaliai nėra draudimo taikyti suminę darbo laiko apskaitą darbuotojams, kuriems nustatytas ne visas darbo laiko krūvis. Šiuo atveju būtina darbo sutartyje sulygti dėl savaitinio (nes ne visas darbo laikas nustatomas per savaitę, ne per mėnesį) darbo laiko krūvio (pvz., „taikoma suminė darbo laiko apskaita pagal 34 darbo valandų savaitę“). Iš sulygto savaitinio vidutinio darbo valandų skaičiaus išvedama, kiek tenka darbo laiko 1 d. d., taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, ir gautą 1 d. d. trukmę dauginame iš apskaitinio laikotarpio darbo dienų skaičiaus (pagal 5 d. d. savaitės grafiką).

Bet pas mus dirbama ir šeštadieniais (parduotuvė)... tai gal reiktų taikyt ne 5 d.d. o 6 d.d. trukmę?

Ne, jei taikoma suminė, tai kaip atskaitos taškas tampa 5 d.d. savaitė, nepaisant to, kiek ir kokiomis dienomis dirbama.

hmmm.. O gal taip supratau: jei butu normalus darbo laikas (sutrumpintas tik ir ne suminė) 6 val per dieną 5 d.d. savaitė. Tai darbuotoja būtų išdirbusi Rugsėjį - 132 val, Spalį - 131 val, Lapkritį - 126 val, Gruodį 124 val.
Viso 513 val. per keturis mėnesius. Tai man vadinasi jei išdirbo viena 508 o kita 509 val. tai viska gerai, na aišku atitinkamai reiks apie 5 dienas apmokėti nors ir nedirbo taip išeina? Ar taip lyginti reikia tuos viršvalandžius?

ir rasyti taikoma suminė darbo laiko apskaita pagal 30 darbo valandų savaitę ?

Jei mokama fiksuota alga, tai viskas gerai. Esant viršvalandžiams, juos apmokėtumėte 1,5.
Jei vidutiniškai gaunasi 30 val. savaitė, tai ir nurodykite, jog tokia yra vidutinė darbo savaitės trukmė.

Ačiū labai, bet ar tikrai taip supratau kad reikia lyginti su normaliu darbo laiku 6 val per d. 5 d.d. per savaitę (30 val per savaite). Jei gaunasi 513 val per 4 mėn.(normaliu laiku), tai taikant suminę apskaitą pagal 30 darbo valandų savaitę jei išdirbo iki 513 val tai nėra viršvalandžių jei jau būtų išdirbę 515 val tai 2 val jau būtų viršvalandžiai? O darbas pvz švenčių dieną jei dirbtų tai apmokamas dvigubai ir įsiskaičiuoja į tą suminį laikotarpį?


Šviesą tunelio gale jau matau.... negali būti...

Na taip, jei taip apskaičiavote, tai ir lyginate su tuo laiku. Į apskaitinio laikotarpio nustatytų valandų skaičių šventinės neįeina: čia taip pat, kaip ir paprastos 5 d.d. savaitės atveju.
Į faktiškai dirbtų valandų skaičių įeina, nepaisant to, kad dvigubai apmokėtos.

Ačiū labai už pagalba, galėsiu ramiau pietaut eiti , kaip palengvėja pasikonsultavus

Ir dar Tininga patrukdysiu, o jei nuo rugpjucio 22 d. jau dirba pardaveja. apskaitinis laikotarpis 4 men , tai bus (rugpjucio 22 d., rugsejis, spalis, lapkritis 30 d.) ??? o kita paradveja nuo rugsejo 1 dirbs tai jai bus (rugsejo 1 , spalis, lapkritis gruodzio 31 d.) ? ar taip suprantu ar kitaip skaiciuot tuo keturis menesius? :)

Apskaitinis laikotarpis visiems darbuotojams nustatomas vienodas.
Jeigu darbuotojas neišdirbo viso apskaitinio laikotarpio, nes buvo priimtas į darbą jam prasidėjus ar buvo atleistas iš darbo jam nepasibaigus, tai valandų norma nustatoma proporcingai, t. y. skaičiuojant atitinkamai nuo pirmos darbuotojo darbo dienos iki apskaitinio laikotarpio pabaigos arba nuo apskaitinio laikotarpio pradžios iki atleidimo iš darbo dienos, o jeigu darbuotojas dirbo tam tikrą laiką apskaitinio laikotarpio viduryje – nuo jo pirmos darbo dienos iki atleidimo iš darbo dienos;

hmm, o jei mes nusprendeme taikyti nuo rugpjucio 20 d. sumine apskaita 4 men.tai kaip daryti apskaitinis laikotarpis - rugpjucio 20 d. - gruodzio 20 d. ? Kazkaip nepatogu.. o nuo rugpjucio 1 d. nelabai iseis matyt padaryt sumines, nes dirbo ne pagal sumine ras rugpjuti viena pardaveja.. Gal galit patarti? Ačiū.

Kas man patars , labai jau reiktu

Patarčiau daryti nuo rugsėjo 1 d.
Jei būtų lengviau galite nustatyti nuo rugpjūčio 20 d. ir imti, kad ataskaitinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis.
Tada bus vienas iki rugsėjo 30 d, o poto jau imsite kas kalendorinį ketvirtį

Tikrai taip nepatariu daryti. Tai yra ne tik nepatogu, bet ir nelogiška, nes atlyginimas skaičiuojamas už kalendorinį mėnesį. Patogiausia apskaitinį nusistatyti ketvirčiais. O tą atkarpą iki spalio 1 dienos galima ir be suminės padirbti...