Atostogų rezervas

Netaikom.
Holdingai, pasiskaityk, gal 10 kartų vos keli puslapiai atgal yra aprašyta, kaip prisipažinti atostoginių kaupimus pirmą kartą.
O su leidžiamais. Labai gerai pamąstyk, ar neprisidirbsi vargo. Kažkaip visi , kas atostoginių kaupimus pripažino leidžiamais atskaitymais, dabar vargsta ir keikiasi.

Atostoginių rezervą priskiriu prie neleidžiamų atskaitymų. Ar tam turiu įvesti atskiras 6 klasės sąskaitas?

Niekas nėra privaloma. Sąskaitų planas yra tik pavyzdinis. Bet pagalvok pats, gal patogiau , kai atskira bus sąskaita? Juk ir PLN 204 pildyt reikia, ir kasmet koreguoti tą rezervą

Ar atostoginiu kaupimai yra butini?

Grįštu prie seno savo klausimo.Pateikiau JAR FA ir NKPA 8 eil. kai užpildžiau išmetė kad, klaida, kad nesuiena lik. su balansu. juk retrospektyviai netaisiau, tai vietoj 8 eil. įrašiau į 20 eil. tada viskas ok.Kažin gerai...?

Skaičiuojant atostogų rezervą už 2011 m., VDU imam 2011 m. 10, 11 , 12 mėn.?

Aš tai skaičiavau iš 10;11;12

Laba,

Sakykite, jei PLN204 uz 2010 metus per klaidą per mažą atostoginių kaupimo sumą įrašiau į 15eil.(net neįsivaizduoju, kaip tai galėjo nutikti, bet va juoda ant balto matau - suma ne tokia ). Ar man tikslint 2010 metų PLN204 ar už 2011metus pildant 15eil. didesnis skirtumas įsirašys

Netaikom.
Holdingai, pasiskaityk, gal 10 kartų vos keli puslapiai atgal yra aprašyta, kaip prisipažinti atostoginių kaupimus pirmą kartą.
O su leidžiamais. Labai gerai pamąstyk, ar neprisidirbsi vargo. Kažkaip visi , kas atostoginių kaupimus pripažino leidžiamais atskaitymais, dabar vargsta ir keikiasi.
[/quote]


Šventa tiesa.

Aišku, ačiū.
Turbūt teks ir NKPA kažkur tą skirtumą parodyti

jeigu pagal šį variantą daryti, ir tarkim, atostoginių kaupimai 2011 12 31 yra mažesni (pvz. 500 Lt),nei 2010 m. t.y. 1000 Lt, kaip tada PLN parodyto tą 6 kl. skirtumą, kuris atsiranda Kredite?
Kaip sutvarkyti ši reikalą?

PLN 15 eilutėje rodote skaičių, esantį sąskaitos 4466 Atostoginių kaupimai kredite.
O 6-os ir 5-os klasės jokių likučių PLN nerašome - jie jau pelne/nuostolyje.

o į 43 eilutę tada įsirašo 2010 m. kaupimo likutis? (1000 LT)

O kas sudaro tą jūsų 1000 Lt? Kodėl manote, kad jie turi mažinti apmokestinamąjį pelną? Ar sudarytų rezervų sąnaudas praėjusiais finansiniais metais skirstėte į leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus ir atitinkamai deklaravote? Ar koregavote kaupimų sąskaitą, išleisdami darbuotojus atostogoms?

Tas 1000 Lt, t.y. sukaupti atostoginiai 2010 12 31 ir pripažinti neleidžiamais 2010 m. 2011 m. visą DU ir priskaičiuotus atostoginius dedu į leidžiamus atskaitymus. Perskaičiavus atost. kaupimus, likutis 2011 12 31, tarkim yra 600 Lt. Kaupimų sąskaitos nekoregavau, išleisdama atostogų. Todėl vadovaujantis Jūsų anksčiau nurodytu būdu, (anuliuojant ir vėl priskaičiuojant kaupimus), K6XX atsiranda likutis.
todėl man logiška atrodo į 43 eilutę rašyti 1000, o į 15 - 600.
Arba gal galima rodyti tą K6XX likutį (400 Lt) kokioje 39 eilutėje, nedarant įrašų 43 ir 15?

Kokie likučiai beatsirastų 6-os klasės sąskaitose, jie uždaromi, baigus finansinius metus.
Todėl tikrai nelieka ko rodyti PLN deklaracijoje.
Paaiškinsiu, kada sumos iš tų rezervų rašomos 43 eilutėje.
Sakykime, sudaromas rezervas - 1000 Lt atlyginimui, 300 Lt Sodrai. Pildant PLN, 1000 Lt priskiriami leidžiamiems atskaitymams, 300 neleidžiamiems. Ir tie 300 parodomi 15 PLN eilutėje.
Tada kitais metais darbuotojai išleidžiami atostogų. Skaičiuojant atostoginius, koreguojami priskaičiuoti rezervai, t.y., atostoginiai nepatenka į sąnaudas, o mažina rezervus. Tokiu būdu dalis tų Sodros rezervų jau pasidaro leidžiamais atskaitymais (sakykime, kokie 200 Lt nuo priskaičiuotų atostoginių).
Štai tada jau kitų metų PLN 43 eilutėje ir įrašomi tie 200 Lt.

dėl sąskaitų uždarymo, tai viskas aišku, aš pasilieku neuždarytą kaip darbinį variantą, man taip lengviau pagal sąskaitas dėlioti leidžiamus/neleidžiamus, apmokestinamas/neapmokestinama pajamas.
Tas 1000 Lt rezervas - yra kartu su sodra ir GF, aš viską priskyriau neleidžiamiems 2010 m. ir jis buvo 6XXX debete
Tas naujas atostoginių kaupimų likutis 2011 12 31 600 Lt (4XXX s-ta) taip pat su sodra ir GF. Tik 400 Lt likę 6XXX kredite, atrodytų kaip nepamokestinamos pajamos....
Jaučiu kažką negerai darau, bet ką - nežinau.

Pajamos uždirbamos, o ne gaunamos kaip kreditiniai likučiai sąnaudų sąskaitose.
Dabar neturiu laiko, vėliau gal paaiškinsiu su pavyzdžiais, kas yra tie atostogų rezervai ir kaip juos kuo paprasčiau sudarinėti ir nurašinėti.
O negerai darote, kai rymote ant to kreditinio likučio ir neuždarote jo kartu su kitomis šeštos klasės sąskaitomis. Vietoj to aritmetiškai pasiskaičiuotumėte rezervų sudarymo ir naikinimo (tikslinimo) įtaką pelnui - ir viskas būtų aišku...

aš prie jo nerymau, bet kaip anksčiau rašiau,man tiktų toks variantas į 43 eilutę rašyti 1000, o į 15 - 600. Bet ko gero klystų ir norėčiau kažkaip suprasti tą klaidą. Labai lauksiu Jūsų pavyzdžio. Ačiū.

Tikrai netiktų.
Ir štai kodėl:
1. Sudarome rezervą (atidėjinį) nepanaudotų atostogų kompensacijai, sakykime 1500 Lt su DU, Sodra ir GF kartu.
2. Korespondencijos D 6 kl Atidėjinių sąnaudos K 4466 Atostogų kaupimai 1500 Lt.
3. Uždarome pajamų ir sąnaudų klases, gauname FINANSINĮ pelną. Palyginus su laikais, kai rezervų galėjome nesudarinėti, jis sumažintas tais 1500 Lt. Bet tai FINANSINIS pelnas - parodo akcininkams, kad reikalai nėra tokie šaunūs ir pelnai ne tokie dideli, kaip norėtųsi - būtina turėti galvoje, kad atostoginius teks mokėti ar ateinančiais ar dar kokiais metais.
4. Pildome PLN deklaraciją - skaičiuojame, kokį pelną, koką sumą teks apmokestinti pelno mokesčiu. Atidėjinių sąnaudas parodome kaip neleidžiamus atskaitymus, įrašome 1500 Lt 15 eilutėje.
5. Kokia išvada? Ogi mūsų sudarinėjami rezervai tokiu atveju jokios įtakos pelno mokesčiui nepadarė - nesumažino jo
6. Kitais metais skaičiuojame rezervus iš naujo, atvirkštine korespondencija ( D 4466 1500 Lt K 6 kl 1500 Lt) naikiname pernykščius ir įrašome naujus - jau tik 1000 Lt. Ką tai parodo? Ogi įmonėje pradėta rimčiau žiūrėti į atostogų suteikimą, mažiau pinigų reikia rezervuoti nepanaudotų atostogų kompensacijoms.
7. Vėl uždarome pajamas ir sąnaudas, vėl gauname FINANSINĮ pelną. Kreditinis vienos 6 kl sąnaudų likutis šį pelną kiek (500 Lt) padidina, nes praėjusiais metais tie rezervai jį buvo sumažinę.
8. Vėl pildome PLN, vėl tą 1000 Lt priskiriame neleidžiamiems, apskaičiuojame APMOKESTINAMĄJĮ pelną, kuriam ATOSTOGŲ REZERVO SUDARYMAS NETURI JOKIOS ĮTAKOS Ir pernai neturėjo Koks pelno mokesčiui skirtumas - didėja tas rezervas ar mažėja Priskirdami neleidžiamiems atskaitymams, mes to rezervų sudarymo proceso įtaką ELIMINUOJAM VISIŠKAI.
9. Tai kaip galima net abejoti, kad kažkokį skirtumą dar galima būtų rašyti į 43 eilutę ir mažinti pelno mokestį? Kokiu pagrindu? Kada kažkokias sumas ten reikia rašyti, jau aiškinau - tada ir tik tada, kai tiksliai laikomės VAS metodinėse rekomendacijose parodytos tvarkos ir dalį sudaryto rezervo priskiriame leidžiamiems, o dalį neleidžiamiems atskaitymams. Tada rezervai daro įtaką pelno mokesčiui, ir atsiranda būtinybė kaskart kai ką koreguoti PLN.
10. Bet tai jau gerokai sudėtingesnė apskaitos schema. Tuo labiau, jei pradėsime žaisti su atidėtojo pelno mokesčio turtu, ką faktiškai taip pat reikėtų daryti, be to, abiem atvejais. Žinoma, būtų idealu jos laikytis, bet dauguma mūsų linkę eiti lengvesniu keliu. O rezervų įtakos pelno mokesčiui eliminavimas (jų visų priskyrimas neleidžiamiems atskaitymams) ir yra tas pasilengvinimas. Kartu nepažeidžiami VAS reikalavimai.