Whagati rašė:
per seminarą sakė, kad jeigu 03.16 darbuotojui buvo P, o 03.17 reikėjo į darbą pagal grafiką, tai tada jam prastova prasideda 03.17?
vakar VDI skaičiavau žmones, kad nuo 03.16, kas nuo 03.17, kitas po ligos 03.30 ir gal 5 pranešimus pateikiau, ar gerai dariau?
Prastova yra faktinė situacija, kai darbuotojas pagal grafiką turėtų dirbti, bet nedirba, nes nėra ką dirbti dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių nepriklausomų nei nuo darbdavio, nei nuo darbuotojų.
Palyginimui:
- darbuotojas atostogauja, nes jį išleido atostogauti;
- darbuotojas nedirba, nes nėra ką dirbti, o darbdavys tik konstatuoja šį objektyvų faktą paskelbdamas prastovą; net jei nepaskelbtų, faktas, kad nėra dirbama nuo to niekur nedingtų. T.y. prastovos paskelbimas yra pasekmė (o ne priežastis kaip atostogų atveju) ir atitinkamai skelbiant prastovą nurodomas faktinis "nedirbimo laikotarpis", įskaitant ir buvusį iki šio teisinio konstatavimo.
Nedarbingumai, atostogos ir pan. prastovos fakto (darbo nebuvimo) niekaip nekeičia, todėl prastovos "nutraukti" nereikia, kaip nenutraukiate prastovos išeiginėmis dienomis. Tiesiog darbo laiko apskaitos dokumentuose:
1. tos dienos/valandos, kai darbuotojas turėjo dirbti, bet nedirbo, nes nebuvo ką, apskaitomos kaip prastovos paskelbimo pagrindu;
2. šventinės/poilsio dienos apskaitomos kaip šventinės ir poilsio dienos;
3. nedarbingumo dienos apskaitomos kaip nedarbingumo dienos pažymėjimo pagrindu;
4. atostogų dienos apskaitomos kaip atostogų dienos atostogų dokumento pagrindu ir t.t.