Atleidimas iš darbo (teisingas dokumentų iforminimas)

Norėčiau paklausti, jei darbuotojui spalio 23 d. sueina 62 metai ir 8 mėn. t. y . pensijinis amžius, ir darbuotojas nori išeiti į pensiją. Kada būtų jo paskutinė darbo diena? Spalio 22 ar spalio 23? Ar nėra didelės reikšmės? Ačiū.

Yra reikšmės: spalio 22 d. jam dar nebus suėjęs pensijinis, tad tą dieną atleidus, jam nepriklausytų 2 mėn. išeitinė. O vėliau - bet kada.

Sveiki, pirma karta pildau 2-SD formą ir susidūriau su neaiškumais. Darbuotojas išeina savo noru.
Spalio mėnesį dirbo 2 d.d., išėjo atostogų 14 k.d. (atostoginiai išmokėti spalio 1 d.) , dar priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Kaip suprantu, į 2-SD formą reikia įrašyti bendrą sumą DU už spalio mėn. ir kompensaciją už NA. O atostoginius nurodyti SAM pranešime? Ar viską dėti į 2-SD?
O kaip su mokesčiais, 9 proc. skaičiuoti tik nuo atostoginių ir DU, o nuo kompensacijos už NA tik GPM.
Iš anksto dėkoju.

O atostoginius ne prieš tris dienas turėjo išmokėti ?

Viską, kas priskaičiuota spalio mėnesį rodote 2-SD (DU ir spalio mėnesio atostoginiai). Kompensaciją už NA - taip pat. Viską apmokestinate vienodai, sodros mokestis nuo visos sumos.

Sodrai nesvarbu kada tie atostoginiai išmokėti, jai svarbu kad kiekvieno mėnesio atostoginiai pranešimuose patektų į tą mėnesį už kurį jie priskaičiuoti. Išmokėjimas sodros nedomina.

Taip, teisingai, atostoginiai turėjo būti išmokėti prieš 3 d.d., tačiau pas mus nebuvo sudarytas atostogų grafikas, ir darbuotojas dėl asmeninių priežasčių labai staigiai parašė prašymą leisti kasmetinių atostogų. Dabar galvojų, kad nebūtų kažkokių nesusipratimų, gal paprašyti, kad parašytų kokį sutikimą išmokėti atostoginius prieš 1 d., ar tai nešiurkštus pažeidimas?

Viskas gerai. 2012 metais LAT priėmė nutartį, kad neprivaloma laikytis 3 d.d., jei darbuotojas per vėlai parašo prašymą.

Ačiū labai už iššsamius atsakymus, dabar viskas aišku :)

Kada sumokėjote, tada. Juk jis neprašys, kad jam pratęstumėt atostogas...

O, beje, iš kur iškasėte, kad nuo kompensacijos tik GPM?

Nuo ligos išmokos už 2 pirmas dienas darbdavys išskaičiuoja tik GPM.

Ir dar vienas klausimas kilo...O paskui kai pildysiu SAM pranešimą už spalio mėnesį ar reikės šį darbuotoją dar nurodyti?

Turbūt 3 k. d., mariska, prašau, gal galima nuorodą...

O darbo kodekse prieš kiek atostoginius reikia išmokėti ? Kai prašymą parašo, paskaičiuoji, direktorius įsakymą rašo, ir leidžia, ar gali direktorius (ar įgaliotas asmuo) rašyti įsakymą ir išleisti tą pačią dieną, juk reikia vadovautis DK.

Nepavyksta failo prikabinti


Civilinė byla Nr. 3K-7-149/2012 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04702-2010-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2.1; 4.3.11

DK neįtvirtina konkretaus termino, prieš kiek laiko iki pageidaujamų atostogų darbuotojas turi išreikšti savo valią jas suteikti parašydamas prašymą darbdaviui. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Šios nuostatos įtvirtina teisių ir pareigų vienovę, tai nagrinėjamos bylos kontekste reiškia darbuotojo pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios, kad darbdavys galėtų apsispręsti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl atostogų suteikimo bei įgyvendinti savo pareigą jas apmokėti DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais. Tik tinkamai įvykdęs savo pareigą informuoti darbdavį, darbuotojas įgyją teisėtą lūkestį kad užmokestis už kasmetines atostogas bus sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Jei darbuotojui tinkamai vykdant savo pareigas užmokestis už kasmetines atostogas neišmokamas DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, darbuotojas gali pareikšti pageidavimą pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta apmokėti. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, kaip ir jų suteikimas ar perkėlimas (DK 169 straipsnio 2 dalis, 174 straipsnio 1 dalis), yra darbuotojo teisė, derintina su darbdaviu, todėl jis, siekdamas šia teise pasinaudoti, savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Akivaizdu, kad tokią valią darbuotojas gali išreikšti ir dar realiai neprasidėjus atostogoms, bet jau egzistuojant jų apmokėjimo tvarkos, nustatytos DK 176 straipsnio 2 dalyje, pažeidimui. Jei darbuotojas pageidavimo pratęsti atostogas neišreiškė, vadinasi, jis įstatymo suteikta teise pasinaudoti nenori. Tokiu atveju, nutraukiant darbo sutartį, darbdaviui neatsiranda pareigos už šį laikotarpį mokėti piniginę kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo likus mažiau kaip trims dienoms iki jų, bei dėl kitokios, nei nustatyta DK 176 straipsnio 2 dalyje, apmokėjimo už jas tvarkos nenustatyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbo sutarties šalys gali susitarti tiek dėl prašymo suteikti atostogas pateikimo terminų, tiek dėl apmokėjimo tvarkos. Svarbu, kad susitarime būtų išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas gali būti išreikštas tiek raštu, pavyzdžiui, prašyme nurodant, kad darbuotojas sutinka gauti apmokėjimą už kasmetines atostogas kartu su atlyginimu (ar kitu laiku), tiek konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, darbuotojui pateikiant prašymą dėl atostogų likus vienai dienai iki jų pradžios, o darbdaviui tokį prašymą tenkinant. Tokie šalių veiksmai atskleidžia jų suderintą valią nukrypti nuo DK 176 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės ir nustatyti individualią apmokėjimo tvarką. Akivaizdu, kad pateikdamas prašymą dėl atostogų likus trims ir mažiau dienų iki jų pradžios, darbuotojas suvokia, kad darbdavys negalės įgyvendinti pareigos už jas apmokėti DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, ir, pasirinkdamas tokį savo veikimo būdą, su kitokia apmokėjimo tvarka sutinka. Taip darbuotojas išreiškia valią atsisakyti teisės reikalauti, kad šiuo pagrindu kasmetinės atostogos būtų pratęsiamos, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Nereikia.

Darbdavio mokama ligos pašalpa ir atostogų kompensacija, švelniai, tariant yra skirtingi dalykai

O jei LAT priima sprendimą ir visi juo vadovaujasi, kodėl tada DK taip išeina prieštarauja ?

Nė kiek neprieštarauja. Yra ten tokia stebuklinga frazė: "ne dėl darbuotojo kaltės". Jei darbuotojas per vėlai paprašė atostogų, ir darbdavys šį prašymą patenkino, - tai kieno čia kaltė?