Archyvavimas

Dabar kaip tik pridavinėju archyvą. Tai trumpo saugojimo bylų numeruoti nereikia, segtukai gali likti, dokumentai segami chronologine tvarka, gali būti gruodis viršuje - sausis apačioje. Ilgo saugojimo bylose jokių segtukų lapai sunumeruoti,, viršuje sausis apačioje gruodis. Segama būtinai į archyvines bylas. Darbo sutartys dedamos pagal abėcėlę į atskiras bylas, kiekvienais metais atleistų darbuotojų atskira byla.

O tai tuos segtukus, ilgo saugojimo bylose kur dėti. Atskirai, į atskirą bylą, ar kaip?

Oho. O jei per metus 1 atleistas?

Nu ir man įdomu. Visada nešdavau tik 1-2 bylas (priklausomai nuo lapų skaičiaus). Joje atskirai dokumentai buvo susegti chronologine tvarka pagal dokumentų rūšys.

Jei per metus atleistas tik vienas darbuotojas tada bylos pavadinimas "atleisto vardenio pavardenio darbo sutartis.

Neradau atsakymo, kaip daryti su sąskaitomis faktūromis, kurios turi prisegtus kvitus. Kaip suprantu, ilgo saugojimo bylos, turi būti be savarželių ir t.t. Reiškia kvitas negali būti prisegtas prie sąskaitos faktūros. Tai kaip archyvuoti tuos kvitus? Ar juos dėti į bylą, ir žymėti pieštuku, numeracija, kaip ir visus dok., ar išvis juos atskirai dėti? Padėkite.

PVM sf. nėra ilgo saugojimo dokumentai.

Kaip ir jau rašė PVM sąskaitos faktūros yra trumpo saugojimo. Jos saugomos 10 metų. Trumpo saugojimo bylų numeruoti nereikia. Kvitų nusegti nereikia, palikite taip kaip yra.. Panaikintas reikalavimas, kad ir trumpo saugojimo bylos būtų be metalinių priedų. Taip trumpo saugojimo dokumentai archyvuojami paprastuose segtuvuose, ta prasme neprivalomi archyviniai.

Ačiū

reniuke, labai naudinga Jusu informacija. Dekoju.
Ar darbuotoju prašymai ir isakymai del priemimo atleidimo, segami kaip priedai prie darbo sutarčių, ar i arskyrą bylą? Ir ar butinas bylos vidaus apyrašas?

Darbuotojų prašymai yra trumpai saugomi (3 metus) dokumentai , todėl negali būti segami kartu . Darbo sutartys segamos atskirai , nes jos dedamos pagal atleidimo metus ir abėcėlės tvarka ir jeigu yra nedaug , galima dėti kelių metų į vieną bylą. Įsakymai personalo klausimais dedami pagal datą . Vidaus apyrašai nebūtini.

Darbuotojų prašymų saugoti net nereikia.

Anksčiau darbuotoju prašymai budavo asmens bylose ( taip mokydavo archyvavimo kursose). Kaip suprantu dabar tas bylas reikes išardyti. O kuris ternimu rodykles punktas del ju saugojimo ?

Radau tik 10.23 Prašymai taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį, skirti materialinę paramą 10m

Tai vat, kad nebėra minimi tie prašymai Rodyklėje. Todėl iš esmės tai reiškia, kad tas bylas reikia "išardyti", nes kartais iš saugomų dokumentų lieka tik DS, o tada geriausia suformuoti tiesiog atleistų darbuotojų DS bylą.

Dar del darbo sutarčiu zurnalo. Del jo saugojimo punktas nustojo galioti nuo 14m. Ikitol buvo 50m. Pas mane jis baigtas 2012m. Taj kom vadovautis? Tarkim jis jau buvo irištas ilgo saugojimo byloje kuria sudare dar 2013m. Tai priduodant i archyva išimti? naikinti?

Nesu tikra, ar anksčiau suarchyvuotus dokumentus reikėtų kažkaip ardyti ir perdarinėti, bet priduodant į archyvą, gali būti, jog reikalaus, kad jie būtų suformuoti pagal tuo momentu galiojančius teisės aktus...

Siūlyčiau pasiteirauti pačiame archyve.

Darbo sutarčių žurnalą visada priduodu į archyvą , nepriklausomai nuo to kad dabar jis panaikintas.

Darbuotojų prašymai yra trumpo saugojimo (Rodyklė 7.23) ir saugomi 3metus. Įsakymai dėl priėmimo į darbą, dėl atleidimo iš darbo, dėl darbo užmokesčio, pavadavimo yra saugomi 50 metų. Byla formuojama iš vienerių metų. Darbo sutarčių žurnalas taip pat saugomas 50 metų.

Pagal kurį punktą? Pagal tą, kuris neteko galios 2014-11-07?

Iš tikrųjų nežinau pagal kurį punktą. Bet praėjusią savaitę pridaviau Kauno archyvui bankrutavusios įmonės dokumentus. Tai pridaviau su ilgo saugojimo bylomis. Tik sakė, kad nebūtina šio žurnalo į archyvinę bylą segti ( ta prasme gali būti nesusegtas)