GURU puslapiukas

Kaip amžiai amžiais mainos,
Taip myli vis kiti,
Ir kitos gaudžia dainos,
Tik meilė - ta pati.

Daina iš meilės gimus,
Į meilę panaši,
Ir kol mylės jaunimas -
Gyvens ir ji graži.

Įveiks gal žmonės mirtį
Ir daug ko sužinos,
Bet niekam neatskirti
Tik meilės nuo dainos.

/Paulius Širvys/

Ant laukinio žirgo
Ant laukinio žirgo ji su vėtrom ūžė -
Niekad nepamirši juoko to smagaus.
Tai jaunystė mano - viesulų mergužė.
Kas besulaikys ją, kas ją besugaus?

Jei nutvert norėsi, per bedugnę šokant,
Tą laukinę mergą už juodų kasų -
Nusikrėsi sprandą .. . Nuskardės tik juokas,
Kaip kalnų griaustinis užu debesų.

1937.V.13.
/Salomėja Nėris/

Nusišypsok

Tuštuma kur daug pilkų veidų
Ir tyla kur balsas tų pačių žmonių
Nebenoriu aš daugiau tokios spalvos
Nebenoriu skausmo ir kančios pilkos
Kiek gi galima taip laukti diena iš dienos
Ir sėdėti tarp pilkos spalvos...
Kiek gi galima save aukoti dėl kitų
Gal nors kartą paaukok save ir tu...
Ir suprasi kaip jaučiuosi aš kas dieną
Kai aukoju tau aš savo sielą...
Jeigu supratai ką norėjau pasakyti
Tai gali tuoj pat kažką pradėt daryti...
Bent kažką dėl artimų dėl mylimų
Dėl draugų ir nepažįstamų žmonių...
Bent kažką nesitikėdamas grąžos
Nei atlygio nei dovanos...
Bent kažką kad dingtų ta pilka spalva
Ir ateitų į pasaulį šviesesnė diena...
O dabar kai paskaitei ką tau rašau
Nusišypsok tavęs labai prašau...
Nusišypsoki sau ir man ir dėl kitų
Tai padarius taps trumpam šviesu...

Jūsų širdis yra stebuklinga virtuvė. Atverkite ją. Atverkite stebuklingą virtuvę ir liaukitės maklinėję po pasaulį, melsdami jums duoti meilės. Visą meilę, kurios jums reikia, nešiojatės savo širdyje. O jūsų širdis gali sukurti tiek meilės, kad užtektų ne tik jums, bet ir visam pasauliui. galite dalyti ją be jokių sąlygų, galite dosniai švaistyti į kairę ir į dešinę, nes širdyje turite stebuklingą virtuvę. Ir visi tie, kurie mano neturį meilės, trokš būti su jumis dėl jūsų meilės.
Laimingi jaučiatės dėl to, kad iš jūsų širdies sklinda meilė. O jeigu savo meilės negailėsite, ir kiti jus mylės. Būdamas dosnus, niekada neliksite vienas. Vienatvei pasmerktas savanaudis-ir nebus ką kaltinti, tik patį save. Dosnumas atveria visas duris, ne savanaudiškumas.
Savanaudiškumas kyla dėl širdies skurdo, iš įsitikinimo, jok meilės gali pritrūkti. Savanaudžiais tampame baimindamiesi rytoj nebeturėti meilės. Ir tik suvokę, kad mūsų širdis-stebuklinga virtuvė, būsime dosnūs ir savo meilę dalysime be išlygų.

Don Miguel Ruiz "Menas mylėti"

Tu - nuostabiausiais žmogus pasaulyje. Netiki? Manai, kad kalbu vien tam, kad kalbėčiau. Manai, kad sakau tai kiekvienam. Ir tau visai nerūpi, ką apie tave galvoja. Galbūt tu teisus, bet tai nieko nekeičia.
Tu - nuostabiausiais žmogus pasaulyje. Tavo gimimas - mažas stebuklas, nesvarbu, buvai lauktas ar pradėtas netyčia, o gal suklydus. Tai nieko nekeičia. Tu gavai dovaną - gyvenimą čia ir dabar. Esi nuostabiausias žmogus pasaulyje ir tik tu gali išpakuoti šią dovaną, tik tu gali gyventi šį gyvenimą, tik tau jis skirtas. Niekas kitas neturi šios teisės - būti tavimi. Tu - nepakartojamas.

Tai mano bičiulės Vilmos Banytės mintys iš knygelės "Norėjau tik pasakyti"

Šiltas eilėraštis
************************************************
Algimantas Baltakis

Lietučiui dulkiant

Gaivius lašus ištroškus žemė geria...
Ir švelniame lietučio šnaresy
Leisk pasakyti tau ką nors gera gera,
Kad tu suprastumei, kas man esi.

Aš daug turiu puikių draugų ir draugių,
Daug darbo įdomaus, daug reikalų,
O vis dėlto tavęs nekantriai laukiu,
O visgi ne mažiau tave myliu.

Ir kai dabar, šiltam lietučiui dulkiant,
Aplinkui žemę žvilgančią matau,
Gražiausi man tie lašeliukai smulkūs,
Kurie ant garbanų sužvilgo tau.

Ir aš žinau: jei būčiau nesulaukęs
Tavęs šiandieną vietoj sutartoj -
Namo per lietų grįžčiau vienaplaukis,
Ir daug sunkiau man būtų dirbt rytoj.

„Civilizacija tik tuomet įgyja vertę, kuomet padeda...
gėriui, – vieninteliam žmogaus būties, tautų gyvenimo,
žmonijos egzistencijos tikslui“
V. Belinskis

Meilė nieko nekainuoja


Fermerio sodyboje buvo keletas šuniukų, kuriuos jis norėjo parduoti. Surašęs skelbimą, kad parduodami 4 šuniukai, ėmėsi kalti jį prie sodybos tvoros. Bekaldamas paskutinę vinį fermeris pajuto kažin ką nedrąsiai timptelint jo kelnių klešnę. Nukreipė žvilgsnį žemyn - tiesiai jam į akis žvelgė berniukas.

"Pone," - pasakė jis. "Aš noriu pirkti vieną iš jūsų šuniukų".

"Na," - atitarė fermeris, šluostydamas varvantį prakaitą, - "Šie šuniukai gerų tėvų ir nemažai kainuoja"...

Akimirkai berniukas nuleido galvą... Tuomet kažin ką sumanęs kyštelėjo ranką gilyn į kišenę ir ištraukęs pilną saują smulkių monetų ištiesė fermeriui:

"Turiu trisdešimt devynis centus. Ar tiek užteks, kad galėčiau pažiūrėti šuniukus".

"Žinoma, " - linktelėjo fermeris ir švilptelėjo. "Šen, Doli!" - pašaukė jis.

Iš būdos linksmai išsiropštė Doli ir sekama keturių pūkuotų kamuoliukų nurisnojo link šeimininko. Mažylis prisispaudė veideliu prie tvoros. Akutės žibėjo džiaugsmu.

Šuniukams sugužėjus artyn, berniukas pastebėjo kažką brazdant būdoje. Lėtai išlindo dar vienas pūkų kamuoliukas. Tik šis buvo pastebimai mažesnis. Išvirtęs iš būdos keistai keberiodamasis šunytis iš visų jėgų stengėsi pasivyti savo gentainius...

"Aš noriu šito," - užtikrintai šunyčio pusėn nukreipė pirštuką berniukas.

Fermeris pasilenkė prie berniuko - "Sūneli, tu juk nenori šito šunyčio. Jis niekada negalės su tavim bėgioti ir žaisti kaip šie kiti šuniukai".

Berniukas pasitraukė tolyn nuo tvoros ir pasilenkęs kilstelėjo plačią kelnių klešnę aukštyn.

Abipus kojytės styrojo plieniniai strypai, tvirtai prisriegti prie specialaus bato. Žvelgdamas fermeriui į akis berniukas paaiškino:

"Matote, pone, aš ir pats negaliu labai greitai bėgioti - o jam reikia, kad kas nors suprastų..."

Sudrėkusiomis akimis fermeris linktelėjo ir pakėlė nuo žemės mažiausią šunytį. Rūpestingai apglėbęs, perkėlė jį į berniuko glėbį.

"O kiek kainuos?" - susirūpino berniukas.

"Nieko," - ranka nubraukė išdavikę ašarą fermeris, - "Meilė nieko nekainuoja..."

Pasaulis pilnas žmonių, kuriems reikia, kad kas nors juos suprastų...

Nepamirškite priminti savo draugams, kaip jie jums rūpi.

(Teksto autorius nežinomas)

www.tonas.lt/node/2735

Jaudinantis tekstas...

Nesveikus santykius su kitais žmonėmis galima išgydyti, jie gali būti nuostabūs, tačiau pradėti pokyčius reikia nuo savęs paties. Turite išdrįsti būti nuoširdus ir atviras pačiam sau. Gal ir nereikia atlapoti širdies visam pasauliui, bet sau tikrai galite būti širdingas. Jūs negalite kontroliuoti visko, kas vyksta aplinkui, o štai valdyti savo paties reakcijas galite. Šios reakcijos turi galios keisti jūsų gyvenimo sapną, juk dėl jų būnate nelaimigas arba laimingas.



Don Miguel Ruiz
"Menas mylėti"

Meilę pripažinsiu, kai suprasiu...kad galiu mylėti žmones net tada, kai jie nėra geri

Būtų labai gerai, jei visi žmones būtų puikūs ir atsidavę. Nelaimei, taip nėra. Būtų puiku, jei pakeliui į sielos švytėjimą, sutiktume tik jums pritariančius žmones. Nelaimei, taip nebus. Daug yra žmonių, kurie vieną dieną sąmoningai arba nesąmoningai savo skausmą išlies tau.
Visai be priežasties jie įkalbės tau ligą. Šiurkščiais, nemeiliais žodžiais jie užmokės už gerus darbus. Žmonės meluos, išduos savo pasitikėjimą, savanaudiškai pasiglemš tavo nuosavybę ir, jei tai tikrai sužeis, sužalos tave fiziškai. Žmogaus progimčiai būdinga: įžeidimas už įžeidimą; nuostolis už nuostolį; blogas poelgis už blogą. Dvasiniai įsakai skelbia: meilė už įžeidimą; meilė už nuostolį, meilė už bet kokią žalą. Žmogaus prigimtis teigia: nekęsk to, kas nekenčia tavęs; atimk iš to, kas atėmė; pakenk tam, kas pakenkė tau. Dvasinė perspektyva tokia: kuo blogesnis žmogus, tuo daugiau meilės ir pasveikinimo jam reikia.
Susidūręs su pykčiu ir šiukščiais žodžiais, įkvėpk ir meilės trūkumą pasveikink meile. Iki šiol į pyktį galbūt atsakei pykčiu. Šiandien kiekvieną sveikink švelnia meile.

Šiandien dalysiu meilę visiems, nekreipdamas dėmesio į tai, kas buvo pasakyta arba padaryta


Dyanla Vanzant

Viskas prasideda šiandien

Tegul užtenka Jums laiko iššūkiams. Tinginystei. Evoliucijai. Paieškoms. Švelnioms avantiūroms. Atradimams. Tobulėjimui. Neskausmingoms klaidoms. Eksperimentams. Akiračio plėtimui. Nepavojingiems ekstremalumams. Patirčiai. Azartui. Atsakomybei. Adrenalinui. Sveikai euforijai. Savarankiškumui. Drąsai. Brandai. Pokštams.
Tegul visada užtenka laiko pakelti akis į dangų. Išgerti rytinės kavos. Nusišypsoti eismo kamščiams. Perklausyti bent vieną dainą, kuri atima protą
ir grąžina sparnus.
Tegul užtenka laiko bent kartą per savaitę aplankyti draugus jų namuose ir paglostyti jų kates, jei jos neprieštarauja. Tegul užtenka laiko darbams, kuriuos gera nudirbti, ir nerūpestingoms vakarienėms po sėkmingos darbo dienos.
Tegul užtenka laiko mokytis naujų dalykų - nesvarbu, vairuoti, žiesti puodus ar kalbėti ispaniškai. Tegul užtenka laiko palaistyti visas gėles ir uždegti visas žvakes namuose, kai į svečius ateina seni seni draugai. Tegul užtenka laiko nusivalyti batus ryte ir perskaityti bent vieną puslapį geros knygos vakare.
Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbtelėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis anksčiau, o temsta - vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti žiemas, kuomet per Kalėdas būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie jas savo vaikams ar sūnėnams.
Tegul užtenka laiko auginti vaikus. Vedžioti juos, paėmus už rankos. Mokyti juos naujų žodžių ir užsirišti batukus. Padėti jiems piešti. Skaityti jiems pasakas ir geras istorijas. Kartu gaminti eglutės žaisliukus ir puošti namus sningant (jei vis dar snigs).
Tegul užtenka laiko susitikti su savo tėvais. Išgerti su jais gero vyno ir prisiminti savo vaikystę. Ir pasakoti juokingus nutikimus.
Tegul užtenka laiko apsikabinti tuos, kuriuos džiaugiesi sutikęs. Tegul užtenka laiko užrašyti atviruką tiems, kurie švenčia. Nupirkti gėlių, kad ir kaip tai banalu. Dailiai supakuoti dovaną, na ir kas, kad ji labai greitai bus išpakuota. Parašyti kad ir patį paprasčiausią mail'ą, jei su džiaugsmu staiga prisiminei kažkokį žmogų. Tegul užtenka laiko su geriausiais draugais išgerti šampano. Ir iki paryčių klajoti po miestą. Paskui pusryčiauti drauge.
Tegul užtenka laiko jausti. Naktinį vėjo atsidusimą, kai pavasarį miegodamas netyčia iškiši kojas iš po apkloto. Draugo balso pasikeitimą, kai kažkas nutinka. Artėjantį lietų, kai netikėtai užsimanai miego. Būsimus pokyčius, kai tavo mieste prašiaušia naujas skersvėjis. Gražų Senamiesčių sienų kreivumą, atsiradusį nuo laiko, tinko ir nutikimų naštos. Rauplėtą medžio žievę po savo delnu. Nuovargį, į kurį gera panirti. Nemigą, kai
negali užmigti iš nuostabos. Žiogų čirpimą liepos naktyje, kurio beveik negirdėti. Smėlį po kojomis. Akmenis. Vandenį. Jūrą. Liūtį. Mišką. Žemę. Orą. Vėtrą.
Tegul užtenka laiko sau. Tylai. Savimeilei. Miegui.
Tegul užtenka laiko rinktis pačius pačiausius dalykus. Stipriausias knygas. Kiečiausius filmus. Dar nebandytus kokteilius. Tikriausius draugus. Gryniausius žodžius. Geriausius pakeleivius. Ir savo kelią.
Tegul užtenka laiko pasakyti. Ir išgirsti.
Paleisti ir sulaukti sugrįžtant.
Tegul visiems ir visada šioje Žemėje užtenka laiko mylėti, bandyti ir džiaugtis.

Kiekvieną dieną stabtelėk bent akimirką ir leisk saulei paglostyti tavo veidą.
Bent sekundę ar dvi pasiklausyk, kaip žaisdami krykštauja tavo vaikai.
Atsisėdęs ant upės kranto paklausyk, kaip alma vanduo,
Čiulba paukščiai ir ošia vėjas. Aplinkinis pasaulis kalba
Su tavimi, išgirsk — tebūnie jis tau įkvėpimas.
Jei klausysi įtempęs ausis, savo viduje išgirsi balsą,
Pajusi gebėjimą suvokti ir galią įžvelgti skirtumą.

Erina Brokovic (Erin Brockovich)
Ištrauka iš „Pasitikėkite manimi“

Jonas Biliūnas

AR TU MATEI?

Ar tu matei,
Kaip, grįžęs iš dirbtuvės
Namo, šeimynos tėvas rado
Vaikus, numirusius iš bado,
Ir kaip mergaitės - paleistuvės,
Nors girtos su svečiais kvatojo,
Širdy jaunų dienų raudojo?
Ar tu matei?

Ar tu matei,
Kaip alkanąją minią
Nuogaikomis kazokai vaikė,
Nevirpo budeliams krūtinė,
Ir jie sau nuopelnu palaikė,
Kad jų širdis nesudrebėjo
Ir gatvę lavonais prisėjo?
Ar tu matei?

Ar tu matei,
Kaip beprotė motušė
Basa bėgiojo vis kas rytą
Į šilą, kur jos sūnūs krito,
Ir verkė apkabinus pušį,
Ir ašaromis žemę šlakstė,
Ir juokdamos po mišką lakstė?
Ar tu matei?

O aš mačiau!..
Kol nemačiau to vaizdo,
Laikiau skaudžia ir savo žaizdą.
Dabar gi supratau, kad mano
Kančia - tai tik kančios šešėlis,
Kad mano skurdas - lašelėlis
Prieš visą skurdo okeaną.
O aš mačiau!

NERIMAS

S. Neries jubiliejui

"Dainuok, širdie, gyvenimą".
Nūnai juk tu dar gyveni.
Ir nors laikai ne tie.
Ir polėkiai lyg svetimi.
Pakalbinu švelniai Tave,
Ar tu vis dar plaki?
"Dainuok, širdie, gyvenimą",
Užmiršus rūpesčius, vargus
Ir prisimindama laikus,
Kaip diemedžiu pražydus
Stovėjai ryto rasose
Ir lūpos vėl ir vėl prabyla:
"Dainuok, širdie, gyvenimą",
Krūtinėn meilę liek,
Pripildyk sielą nerimo
Skubėk, skubėk, skubėk…
Dainuot, širdie, gyvenimą.

Paradoksalu, tačiau šiais laikais mūsų pastatai didesni,
bet mažesnės bažnyčios,
platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai.
Mes išleidžiame daugiau, bet turime mažiau,
mes perkam daugiau, tačiau džiaugiamės mažai.
Mūsų namai didesni, tačiau mažesnės šeimos,
daugiau patogumų, bet mažiau laiko.
Mūsų moksliniai laipsniai aukštesni,
bet žodžiuose ir darbuose mažiau prasmės,
daugiau žinių, bet mažiau teisingumo,
geresnė medicina, tačiau mažiau sveikatos.
Mes geriam per daug, rūkom per daug,
nerūpestingai išlaidaujam, juokiamės per mažai,
vairuojam per greitai, keliamės per vėlai,
per mažai skaitom, per daug žiūrim TV,
retai meldžiamės, esam per daug pavargę ir pikti,
kalbam per daug, mylim per retai, nekenčiam taip dažnai.
Mes išmokome kaip pragyventi, bet ne gyventi.
Mes išvalėm orą, bet užteršėm sielą.
Užkariavom kosmosą, bet nebepažįstame vidinio pasaulio.
Daugiau rašom, bet mažiau išmokstam.
Daugiau planuojam, mažiau įvykdom.
Išmokom skubėti, bet nebemokam palaukti.
Tai neįtikėtinų pelnų, bet lėkštų santykių laikai.
Mūsų namai išpuošti ir patogūs, bet juose nėra namų šilumos.
Didinam turtus, bet mažinam vertybes.

Robert Fulghum

Tiesiog, pažiūrėkit šį filmuką:

mintys.lt/pamokymai/visiems-nepatenkinti...

Be žodžių.

Kažkada, jau senokai, buvau įdėjusi būtent šią filmuotą medžiagą:
www.youtube.com/watch?v=H8ZuKF3dxCY&feature=related
Keletas jo pasakytų frazių mus visada priverčia pakilti..........

................