GURU puslapiukas

Mes turim šitą knygutę
Laaaabai graži pasaka

Žmonės yra vieniši, nes užuot statę tiltus jie mūrija sienas.
— Josephas Fortas Newtonas

Ar prisimenate sniego tvirtovių statymą? Iškritus lipniam sniegui mes statydavome didelę sieną. Po to, ruošdamiesi mūšiui, lipdydavome gniūžtes. Komanda, kurie pastatydavo geriausią sniego tvirtovę, paprastai laimėdavo, kadangi ta siena juos geriausiai apsaugodavo.
Gal mes lig šiol statome sniego tvirtoves, kai sutinkame naujus žmones ar praleidžiame laiką su šeima? Kiekvienas iš mūsų turi sieną, kurią pradėjo statyti dar vaikystėje. Kiekvieną kartą, kai būdavome įskaudinti, mes įtvirtindavome savo sieną, kad ji geriau apsaugotų. Dabar galime to net nesuprasti, bet priešais mus - tokios tvirtos ir aukštos sienos, kad net veržliausias draugas negali jų įveikti.
Už savo sienų galime jaustis saugūs, bet kartu, ir vieniši. Sienos pastatytos tam, kad išskirtų žmones. Kad ne taip slėgtų vienatvė, turime bent kiek pramušti savo sieną ir įsileisti žmones. Nereikia per vieną dieną sugriauti savo sienų, bet turbūt galime įsileisti bent vieną žmogų. Įsileisdami vieną žmogų po kito, suprasime, ką reiškia jaustis taip saugiai, bet kartu ir būti ne tokiems vienišiems.
Ištrauka iš: “Nakties šviesa. Vakaro meditacijos” –vasario 15 Amy E. Dean

Ar kada nors galvojai, kas yra skaudžiausia?
Pasakyti kažką ir po to gailėtis?
Ar nieko nepasakyti ir gailėtis?
Spėju, kad svarbiausi dalykai yra tie,kuriuos sunkiausia pasakyti.
Nebijok pasakyti kažkam, kad myli juos.
Jei tai padarysi, jie gali sudaužyti tavo širdį… jei ne, tu gali sudaužyti jų…
Ar kada nors nusprendei netapti pora, nes taip bijojai netekti to, ką jau turi su tuo žmogumi?
Tavo širdis nusprendžia ką ji mėgsta, o ko ne.
Savo širdžiai neįsakysi, ką daryti.
Ji daro tai pati savaime…kai to mažiausiai tikiesi arba net kai Tu to nenori.
Ar kada nors norėjai mylėti kažką visa savo širdimi, bet kitas žmogus per daug bijojo tau leisti?
Per daug mūsų liekame užsidarę tarp savo sienų, nes bijome rūpintis per daug…dėl baimės,
kad kitas žmogus nesirūpina tiek daug, o galbūt net išviso nesirūpins…
Ar kada nors užgniaužei savo jausmus kažkam, nes tavo baimė būti atmestam buvo per didelė, kad susitvarkytum?
Mes meluojame, kai mes bijome… bijome to, ko nežinome.
Bijome, ką pagalvos kiti. Bijome, kas bus sužinota apie mus…
Bet kaskart kai mes sumeluojame, mūsų baimė dalykui, dėl kurio nerimaujame tik sustiprėja.
Gyvenimas yra viena rizika ir reikalauja pasiryžti šuoliams.
Nebūk toks žmogus, kuris visą laiką atsisuka į praeitį ir galvoja, ką būtų padaręs ar ką galėjo padaryti….
Ką tu darytum jei kaskart, kai įsimyli tau reikėtų ištarti sudie?
Ką darytum jei kaskart, kai norėtum kažko, jis niekada nebūtų su tavimi?
Ką darytum, jei tavo geriausias draugas mirtų rytoj ir tu niekada negautum galimybės atskleisti jam kaip jautiesi? (netgi jei tai būtų pasakymas, kad jis tau daugiau neberūpi)…
Ką darytum, jei mylėtum kažką stipriau nei bet kada ir negalėtum jo gauti?
Ką darytum jei niekada negautum progos pasakyti, jog visą savo šeimą laikai draugais,
ir žinai, jog jie žino, kad juos myli?
Žmonės gyvena, bet žmonės miršta.
Ir aš noriu tau pasakyti, kad Tu esi draugas…
Jei mirtum rytoj (neduok Dieve), tu būtum mano širdyje.
Ar aš būčiau tavojoje?
Galima būti geriausiais draugais vienais metais,neblogais bičiuliais sekančiais metais,
Nedažnai bendrauti kitais, ir visai nenorėti bendrauti dar kitais metais.
Tad, aš tik norėjau pasakyti, netgi jei aš daugiau niekada su tavimi nešnekėsiu savo gyvenime tu man ypatingas žmogus ir tu pakeitei mano gyvenimą…
Aš gerbsiu tave, žavėsiuos tavimi ir visa širdimi tave branginsiu.
Nusiųsk šį laišką visiems savo draugams, nesvarbu kaip dažnai jūs kalbatės, ar kokie artimi esate…
Leisk seniems draugams žinoti, kad nepamiršai jų.
Ir pasakyk naujiems draugams, kad niekada jų nepamirši.
Atsimink, kiekvienam reikia draugo…
Gal kažkurią dieną tau atrodys, lyg neturėtum NĖ VIENO DRAUGO apskritai,
tiesiog prisimink šį laišką ir nusiramink, žinodamas, kad kažkam kažkur tu rūpi ir …
visada rūpėsi..

mintys.lt/draugyste/ar-kada-nors-galvojai

Juodos skylės
2008-08-25 parašė glesumele

Iki skausmo
Ir dar giliau
Mes nutilom.
Tik dega delnai.

- Nepadek…
Nutyliu, kad bijau,
Ir džiaugiuosi,

Kad to nežinai.

Tik vienatvė po mano oda,
Tarsi kandys, išėda skyles.
Aš jas lopau dangum ir malda,
Bet tyla vis praardo kitas.


-Ne, neliesk, nes

įkrisi vidun!..
Nežinai, koks gilus šulinys..

Juodos skylės mus traukia dangun..
Naiviai tikim –
Per naktį užgis

Kol dar nebuvau mama,
Darydavau ir valgydavau karštą maistą.
Mano rūbai nebuvo dėmėti.
Telefonu kalbėdavau ramiai.
Kol dar nebuvau mama,
Miegodavau tiek, kiek norėdavau.
Ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai nuėjau gulti.
Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien. Kol dar nebuvau mama,
Tvarkydavau namus kasdien.
Ir niekada nesuklupdavau ant žaisluų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių...

Kol dar nebuvau mama,
Net nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos.
Ir niekada negalvodavau apie skiepus.

Kol dar nebuvau mama,
Niekas nebuvo manęs
Apkakojęs,
Apvėmęs,
Apkramtęs,
Apsisiojęs,
Apžnaibęs savo mažais pirščiukais.
Kol dar nebuvau mama,
Pilnai atsakiau už savo protą,
Savo mintis,
Ir savo kūną.
Miegodavau visą naktį.

Kol dar nebuvau mama,
Nebuvau laikiusi klykiančio vaiko vien tam,
Kad gydytojai galėtų apžiūrėti
Ar paskiepyti.
Niekada neverkiau matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada nesėdėdavau nakti
Žiūrėdama į miegantį vaiką.
Kol dar nebuvau mama,
Niekad nelaikydavau rankose miegančio vaiko,
Nes gaila padėti.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Kol dar nebuvau mama,
Nežinojau ką reiškia jausti,
Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno.
Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra
Pamaitinti alkaną kūdikį.
Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug.
Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas
Galėtų paversti mane tokia svarbia.
Kol dar nebuvau mama,
Aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių
Tiesiog įsitikinti, kad viskas...tvarkoje.
Ir niekada nejutau tos šilumos,
Džiaugsmo,
Meilės,
Stebuklo,
Pasitenkinimo būti mama.
Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama...

zulaime, o kas autorius?
Labai taikliai, stipriai išsakyta....

Algimantas Baltakis
Ar daug žmogui reikia?

Gyvenimu skųstis tikrai negaliu.
Mane daug kas myli, aš daug ką myliu.

Turiu aš kam ranką širdingai paspaust,
Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust.

Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės,
Tik vandenio tyro, tik savo kertės.

Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos.
Ir tai - tik todėl, kad nejaustum žiemos.

Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu.
Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių.

Beribėje jūroje reikia bangos,
Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos.

Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios,
Kurioj ne bombonešiai - paukščiai lekios.

Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių -
Vienintelio kelio. Nereikia kelių…

Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus,
Dar reikia - nors vieno - bičiulio brangaus.

Ar daug žmogui reikia? Aš galvą suku…
Ir maža, ir daug… Atsakyti sunku…

kad ir nežinau,kažkur senai buvau radusi nusikopinau ir išsisaugojau,vakar pesimistinės min.buvo užėjusios tai paskaitinėjau,ir nusprendžiau pasidalinti su forumu, gražiais žodžiais

Gyvenimiškos mintys, gražios skaidrės ir visko daug ,daug..


www.tonas.lt/
PPS( skaidres) galima matyti tik prisiregistravus.
www.tonas.lt/taxonomy/term/130

Dalios sodyboje daugeliui prisižadėjau atsiūsti nuorodą į mano vyro kūrybos blogą, bet pamiršau nikus kam daviau žodį, tai įmetu viešai, jei kam įdomu - užmeskit akį.
lt.netlog.com/hansas1974/blog
Jis: poetas - naujokas, malonaus skaitymo , gal kas įkris į širdį ...

Tu - nuostabiausiais žmogus pasaulyje. Netiki? Manai, kad kalbu vien tam, kad kalbėčiau. Manai, kad sakau tai kiekvienam. Ir tau visai nerūpi, ką apie tave galvoja. Galbūt tu teisus, bet tai nieko nekeičia.
Tu - nuostabiausiais žmogus pasaulyje. Tavo gimimas - mažas stebuklas, nesvarbu, buvai lauktas ar pradėtas netyčia, o gal suklydus. Tai nieko nekeičia. Tu gavai dovaną - gyvenimą čia ir dabar. Esi nuostabiausias žmogus pasaulyje ir tik tu gali išpakuoti šią dovaną, tik tu gali gyventi šį gyvenimą, tik tau jis skirtas. Niekas kitas neturi šios teisės - būti tavimi. Tu - nepakartojamas.

Tai mano bičiulės Vilmos Banytės mintys iš knygelės "Norėjau tik pasakyti"

Laimė. Alfredas D. Souza
Mes kasdien save įtikinėjame, kad mūsų gyvenimas taps geresnis po to, kai mes sukursime šeimą, vėliau sulauksime savojo pirmagimio, toliau vaikų. Tuomet mes pergyvensime, kad vaikas dar nepakankamai suaugęs ir svajosime, kaip bus gerai, kai jis suaugs. O tada rausimės plaukus, kai teks kovoti su jo paaugliškomis problemomis. Štai kai jie pagaliau išaugs iš to amžiaus, mes jau tikrai būsime laimingi… Tada mes pradedame save įtikinėti, kad gyvenimo pilnatvė bus pasiekta, kai įsigysime gražesnę mašiną, galėsime išvykti atostogauti į užsienį arba kai išeisime į pensiją… Tiesą pasakius, nėra geresnio laiko būti laimingam kaip būtent dabar… šiandiena… jei ne dabar, tai kada?

Mūsų gyvenimas bus pilnas iššūkių ir kliūčių geriausia, ką mes galime padaryti, tai pripažinti ir stengtis būti laimingais bet kokiu atveju, bet kokioje situacijoje… Alfredas D. Souza yra parašęs:

„Ilgus metus man atrodė, kad tikrasis gyvenimas jau tuoj tuoj prasidės. Tačiau kelyje visuomet atsirasdavo kokia kliūtis, kažką prireikia nuveikti, kažkiek laiko sugaišti, grąžinti kokią skolą, pabaigti darbą. Tada jau prasidės gyvenimas. Galų gale suvokiau, kad pati pagrindinė kliūtis gyventi buvo mano paties gyvenimo būdas. “Aš supratau, kad nėra kelio į laimę. Laimė yra kelias. Brangink kiekvieną minutę. Jos tau taps dar brangesnės, jei skirsi tą laiką kažkam ypatingam….tokiam ypatingam, kad būtų verta dalintis. Atsimink, laikas nieko nelaukia. Taigi užteks laukti kol baigsi mokyklą, į ją grįši, numesi dešimt kilogramų svorio, vėl juos priaugsi, kol vaikai pradės savarankišką gyvenimą, kai imsies darbo, kol išeisi į pensiją, kol sukursi šeimą ir išsiskirsi…iki Penktadienio nakties, iki Sekmadienio ryto, kol įsigysi naują namą ar automobilį, kol už šiuos pirkinius išsimokėsi… iki pavasario, iki vasaros, iki rudens, iki žiemos, iki pirmos ar penkioliktos dienos…. kol išgersi kokteilį, kol galutinai pasigersi, kol mirsi ir kol vėl gimsi… Ir visa tai tik tam, kad suprastum, kad nėra geresnio laiko būti laimingam kaip dabar. Laimė yra kelionė, o ne tikslas. Dirbk taip, lyg tau nereikėtų pinigų, Mylėk taip, lyg niekad nebūtum buvęs įskaudintas, Šok, lyg niekas tavęs nematytų…“

Tai svarbi gyvenimo pamoka, kurią reikia išmokti kuo ankščiau. Neplanuok gyventi vėliau. Gyvenk jau dabar. Ir suprask, kad nėra geresnio laiko būti laimingam kaip dabar.

Gryniausia tiesa

Netiesa, kad mes ieškom gėlių
Ir šviesos, šilumos ir meilės...
Mes dažnai pabėgam nuo jų -
Kaip stirniukai - godūs ir bailūs.

Netiesa, kad mes ieškom gėlių
Ir šviesos, šilumos ir meilės...
Tai savęs mes ieškom tarp jų -
Alkani - ir drąsūs, ir bailūs...

J.Degutytė

Ernesto eilėraštis

Dar liko darbų
****

Iš tikro aš labai bijau numirti
Bijau nebematyti artimų žmonių
Bijau išėjęs žemėje palikti
Tiek daug neužbaigtų darbų..

Tikiu kad mano saulė dar nenusileido
Nes dar širdis pulsuoja verdančiu krauju..
Dar noriu pamatyti tavo seną veidą
Ir dar išgirsti juoką mūsų žaidžiančių vaikų..

Norėčiau dar ne kartą su aušra pabusti
O saulei nusileidus vėl užmigti tavo glėbyje..
Ir savo mirtį pasitikt norėčiau
Tuomet kai nebeliks darbų gyvenimo lape..

Draugai yra lyg tylūs angelai, kurie pakelia
mus aukštyn, kai mūsų
sparnai pamiršta, kaip reikia skraidyti…
*************

Draugai yra svarbūs kiekvieno iš mūsų gyvenime. Jie suteikia mums džiaugsmo, pilnavertiškumo jausmą. Tai žmonės, kuriais mes galime pasitikėti, kuriems galime pasipasakoti kai mums sunku nebijodami, kad būsime nesuprasti. Juk negalime būti atviri kažkam, kuo nepasitikime.
Draugas – tai tavo antrasis Aš. (M. T. Ciceronas). Su tikru draugu gali sėdėti ir paprasčiausiai tylėti – ta tyla nei vieno iš mūsų nežeidžia, nes draugai vienas kitą supranta ir be žodžių. „Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi”. Prieš draugą nėra prasmės kažką slėpti ar apsimetinėti kažkuo kitu, gali būti savimi.

Ką tik perskaičiau Don Miguel Ruiz knygą Keturios toltekų išmintys. Man labai patiko joje dėstomos mintys.

Pasaulis yra labai gražus ir nuostabus. Gyvenimas gali būti labai lengvas, jei gyvename mylėdami. Galite mylėti visą laiką. Tai Jūsų pasirinkimas. Galite nematyti priežasties mylėti, bet mylėti dėl to, kad meilė daro jus laimingus. Tik aktyvi meilė kuria laimę. Meilė suteiks jums vidinę ramybę. Ji suteiks jūsų pasaulio suvokimą.
Galite viską regėti meilės akimis. Galite žinoti, kad aplink jus viešpatauja meilė. Kai šitaip gyvenate, rūkas galvoje išsisklaido.Tūkstančius metų mes ieškojome laimės. Laimė-tai prarastas rojus. Žmonės sunkiai dirbo, kad pasiektų šią būseną. Tai proto evoliucijos dalis. Tai žmonijos ateitis.
Nėra jokio reikalo kentėti. Vienintelė priežastis-ta, kad jūs pasirinkote kančią. Pažvelgę į savo gyvenimą, rasite daugybę kančios pateisinimų. Tą patį galima pasakyti ir apie laimę. Vienintelė laimės priežastis-ta, kad jūs pasirinkote būti laimingi. Laimė yra pasirinkimas. Taip pat ir kančia.
Gal negalime pabėgti nuo žmogaus likimo, bet mes turime pasirinkimą: kančios likimas ar džiaugsmo likimas. Kentėti ar mylėti ir būti laimingam. Gyventi pragare ar rojuje. Aš renkuosi rojų. O Jūs?

Dom Miguel Ruiz "Keturios toltekų išmintys"

Dainius-Zieda: : paraše vežiu serganti paaugle.

Letas šokis

Ar kada nors stebejote vaikus,
Skriejancius ratu
Ar klausetes,
kaip lietus
Tyška i žeme
Ar kada nors grožejotes drugelio šokiu
Ar žiurejote i saule, besislepiancia už horizonto
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar kasdien lekiate
visa savo diena
Nesustodami
Ar paklausiate Kaip gyveni,
Ar girdite atsaka
Kai prabega diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jusu galvoje skrieja Dar
kitas šimtas laukianciu darbu
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar nesakydavote vaikui
Padarysime tai rytoj
Ir skubedami nepastebejote jo skausmo
Ar nenutraukete ryšiu,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturejote laiko
Paskambinti ir pasakytiSveikas!
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Kai begate taip greitai,
Kad kažkur suspetumete,
Prarandate puse to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate
ir skubate gyventi savo diena,
Tai - kaip neišpakuota dovana... Išmesta.

Gyvenimas - ne lenktynes.
Sustokite,
Išgirskite muzika,
Kol nesibaige
daina.

Būti!

Lūpomis paties naiviausio vaiko
Klupdama maldauju ir prašau:
Būki gailestingas, Visagali Laike,
Nepašauk manęs, dar nepašauk...

Širdžiai atlaikyt nelaimių griūti -
Kaip be mylymųjų man? Kaip jie be manęs?
Šitas riksmas - būti, būti, būti!-
Kur mane, bedalę, benuves?

Lūpomis paties naiviausio vaiko
Klupdama maldauju ir prašau:
Būki gailestingas, Visagali Laike,
Nepašauk manęs, dar nepašauk!

Bronė Budrevičienė

*Gyvenimas iš 100 žodžių*


Pirmasis riksmas. Vystyklai. Lopšys.
Pirmasis žingsnis. Žodis. Kosulys.
Vaistai. Ligoninė. Žaisliukai.
Darželis. Brolis. Dviratukas.

Pirma raidė. Mokyklos suolas. Penketukas.
Draugai. Peštynės. Dvejetukas.
Gipsuota koja. Kraujas. Kamuolys.
Mergaitės. Šokiai. Bučinys.

Bendrabutis. Stipendija. Kava.
Kalėdos. Sesija. Skola.
Pavasaris. Alus. Degtinė.
Diplomas. Darbas. Piniginė.

Romantika. Žvaigždė. Naktis.
Glamonės. Meilė. Žavesys.
Vestuvės. Uošviai. Butas. Mašina.
Kolegos. Brendis. Barniai. Nemiga.

Sūnus. Duktė. Verksmai. Lopšys.
Meilužė. Lova. Liūdesys.
Darbovietė. Alga. Planai.
Kelionės. Biznis. Pinigai.

Namai. Šeima. Lietus. Žiema.
Kavinė. Baras. Nerimas. Pikta žmona.
Vasarnamis. Upelis. Augalai.
Migrena. Plikė. Žilė. Akiniai.

Anūkas. Vystyklai. Verksmai. Lopšys.
Spaudimas. Sąnariai. Skausmai. Širdis.
Kraujagyslės. Insultas. Slaugės. Daktarai.
Mirtis. Pamokslas. Žvakės. Angelai.





JO