Tomukas1 rašė: Teisėja sako:
Mokėjote už 3DD, o skaičiuodami kiek liko nepanaudota jau rodote, kad 3KD*0,7. Sako žiūrėkite už kiek DD mokėjote jei norite įrodyti permoka man.
"Gerbiamai teisėjai" paaiškinkite taip:
Kai darbuotojas išleidžiamas eilinių atostogų, rašomas įsakymas: išleisti nuo tada iki tada. Buhalteris, apskaičiuodamas mokėtinus atostoginius, rašo buhalterinę pažymą, kurioje nurodo kiek kalendorinių dienų sudaro atostogos, kiek pagal darbuotojo darbo grafiką atostogų metu yra darbo dienų, apskaičiuoja VDU ir apmoka už visas atostogų metu esančias darbo dienas. Kaip ir darėte iki šiol.
Tačiau, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo, skaičiavimo metodika kiek kita (ji nustatyta LRV nutarimu). Ir daroma taip: apskaičiuojama, kiek kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų darbuotojui liko. Tada tas skaičius dauginamas iš koeficiento 0,7. Kodėl būtent taip? Nes darbuotojas išeina iš darbo.
Nėra galimybės apskaičiuoti, kiek darbo dienų tame likusiame nepanaudotų dienų laikotarpyje pagal jo grafiką yra, nes nėra ir negali būti jokio grafiko.
Ir jei direktorius nori įrodyti, kad darbuotojui per visą jo darbo laiką reikėjo skaičiuoti taikant kažkokį koeficientą ir todėl susidarė permoka, tai jis visiškai neteisus.
Tai gal pirma direktoriui ir reikia aiškinti? Kad visą laiką už atostogas mokėta teisingai, o tas koeficientas gali būti taikomas tik toms kelioms likusioms dienoms? Tegu neišsigalvoja kažkokių perskaičiavimų už visą darbo laiką - tai jau totali nesąmonė.