Ar priklauso pratęsti kasmetines atostogas turint slaugos nedarbingumo lapelį?

108. Medicininė pažyma (forma Nr. 094/a) asmenims išduodama, kai jie slaugo šeimos narius ar prižiūri vaiką ilgiau nei numatyta šiose Taisyklėse ir šių Taisyklių 44.1 ir 44.4 punktuose nustatytais atvejais, taip pat šių Taisyklių 38 ir 102 punktuose nustatytais atvejais.

Paskutinis pakeitimas 2010 m. liepos 21 d. Nr. V-653 /A1-356

Med.pažyma išduodama, jei slaugoma virš 120 k.d. Kaip galiojo, taip ir tebegalioja.

[quote:c4f93856a6]iš kitos pusės pareiškia, kad "nuomonė neprivaloma". Iš tokio atsakymo naudos tiek pat, kiek iš ožio pieno. [/quote]

jūsų minimų žodžių VDI atsakyme neradau. Randu:
"VDI Teisės skyriaus specialistų konsultacijos teismams nėra privalomos".
Suprantu, kad Teismo valia atsižvelgti arba ne į šią konsultaciją. Teisėjams geriau matyti.
Ir:
"VDI Teisės skyriaus specialistų nuomone, darbuotojui pateikus tiek nedarbingumo pažymėjimą, tiek medicininę pažymą (forma Nr. 094/a), DK 174 str. 1 d. 1 p. ir DK 174 str. 2 d. turėtų būti taikomi."

Tenka prisiminti lietuvių kalbos pamokas. Kiek pasiknaisioju internete ir randu: "turėtų būti" yra veiksmažodžio tariamoji nuosaka, reiškianti galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga. Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Veiksma%C5%BEodis

Tai kad juos ne apie tai klausė (turbūt). Pasirodo, VDI "specialistai" net klausimo nesupranta.
Taip išeina, kad net ir tokią medicininę pažymą gavus, atostogos "turėtų būti" perkeliamos, tai ką jau kalbėti apie nedarbingumo pažymėjimą, kuriame padėta varnelė ties "slauga"?

Suprantu, Jūs turite savo nuomonę. Taip pat yra ir VDI pozicija. Jums pasirodė, kad jie nesuprato klausimo. Ką gi, jūs galite užduoti savo klausimą savaip VDI. Aš klausimą pateikiau per čia: www.vdi.lt/index.php?-1623732081

na ir vadovaukitės gautu atsakymu į savo klausimą:))
o mes vadovausimės, kaip iki šiol, tuo, ką pasakė sodra. Nes ji moka arba ne ligos pašalpą, ji tikrina, ar teisingai užpildyti ir priduoti biuleteniai, priima juos arba atmeta, ar teisingai žymimi tabeliai. Taigi...

Su šiomis "moterytėmis" bet kokia diskusija baigiasi taip pat

tai negi ginčisies iki begalybės. Kam to reikia.
Gyvenkit su savo pamąstymais ir išvedžiojimais. O mes gyvensim taip, kaip reikalauja atitinkamos įstaigos ir kokia DABAR galiojanti tvarka yra.
Kad čia diskutuosim ir žaliuosim, gi nepasikeis. Jeigu šiandien yra situacija, kad per atostogoas gavo slaugą, tai pagal šios dienos situaciją ir reikia tvarkytis. Tai ir aiškinam kaip daroma šiandien.
O gal kada nos kas nors kokį pakeitimą (patiksinimą dėl to slaugos nedarbingumo) ir padarys, tada ir vykdysime kitaip.

Girdejau ,kad yra kazkokie DK pakeitimai del nedarbindumo pazymos emimo sergancio vaiko prieziurai..
Gal kas girdejo ?

DK nelabai tai reglamentuoja. Nebent Ligos ir motinystės soc.dr. įstatymas, bet ir ten nieko labai naujo:
10 straipsnis. Ligos pašalpos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokėjimo trukmė
1. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
2. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki keturiolikos metų vaiką, arba motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, kuris dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
3. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui ar globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat šeimos nariui, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Sukonkretinsiu . AS pati nerandu internete jokios info apie tai, kad tarkim toki nedarbinguma gales motina imti tik per metus 14 dienu
Info rado cia laikrasti Aktualijos Nr. 32 (608) is 2010 08 30 d.
Sodros aktualijos

bet už tai pagal DK 184 str. aišku, kad tik tiek per metus gali imti neapmokamų atostogų.

Nemanau, kad iš viso gali būti priimta tokia nuostata. Sodra tik pašalpą dabar moka ne ilgiau nei 7-14 dienų, priklausomai nuo situacijos. Jei vaikas serga ilgiau - išduodama neapmokama nedarbingumo pažyma. Tai yra nemokamas nedarbingumas slaugant šeimos narį. Jokių ypatingų apribojimų dėl jos trukmės nėra, nebent tai tęsiasi ilgiau nei 120 dienų per metus.

Ar bent perskaitėt citatą, kurią įdėjau?

... viską perskaičiau, susipažinau, ačiu labai

Bet jūsų paminėtose Sodros aktualijose pažodžiui paimta citata iš Ligos ir motinystės.. įstatymo, ir ji skamba taip:
Slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų...pašalpa iš sodros lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo ar priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų
14 dienų tai apmokamo vieno slaugos laikotarpio trukmė, o ne per metus.

Esme ta, kad mane suklaidino gandas, kad tame konkreciame istatyme ivyko pasikeitimai.. Tai is kart cia Jusu ir uzklausiau. Paskui radau ta istatyma ir ,zinoma, perzvelgiau pasikietimus .. Is esmes nelabai kas ir keitesi.
(įstatymas nr. XI-982: Žin., 2010, Nr.86-4533)

Pagaliau po lygiai mėnesio ir aš gavau atsakymą į savo klausimą :)
Tai kaip ir žadėjau dedu čia.

Mano klausimas buvo "Darbuotojas kasmetinių atostogų metu gavo nedarbingumo pažymėjimą vaikui slaugyti. Ar jam reikia pratęsti kasmetines atostogas ar ne?"

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS TEISĖS SKYRIUS

2010-09-17 Nr. (XX)SD-
Į 2010-08-20 paklausimą

DĖL ATOSTOGŲ PRATĘSIMO

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Teisės skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 20 punkto suteikta teise, konsultuoja darbo įstatymų vykdymo klausimais.

Kasmetinių atostogų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 165 str.) perkėlimas ir pratęsimas vykdomas DK 174 str. o atšaukimas DK 173 str. nustatyta tvarka. Kasmetinių atostogų perkėlimas – kasmetinių atostogų suteikimas vėliau, negu buvo numatyta. Kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos darbuotojo prašymu ar su jo sutikimu. Kasmetinių atostogų pratęsimas – prasidėjusių kasmetinių atostogų pabaigos nukėlimas dėl priežasčių, atsiradusių kasmetinių atostogų metu.

Jeigu DK 174 str. 1 d. nurodomos priežastys: „1) yra laikinai nedarbingas; 2) įgyja teisę į tikslines atostogas, nurodytas DK 178 straipsnyje; 3) įgyja teisę į nemokamas atostogas, nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje; 4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais; 5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams“ atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką (DK 174 str. 2 d.).

Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą, ar kasmetinės atostogos pratęsiamos dėl nedarbingumo, kuris išduotas vaiko slaugymui, paaiškiname, kad vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neatvykimo į darbą laikas darbuotojui turint nedarbingumo pažymėjimą ligoniui (vaikui) slaugyti bei laikas turint pažymą ligoniui slaugyti, laikytini nedarbingumo laiku. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas (toliau – LAT) 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje” 4 punkte išaiškino: „Darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpis pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra laikotarpis, patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimais ar pažymomis, išduotais vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr.307/68 patvirtintomis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklėmis, kurio metu darbuotojas nepriklausomai nuo laikino nedarbingumo atsiradimo priežasties (dėl savo paties ligos ar jo šeimos nario ligos arba dėl kitų priežasčių) buvo laikinai nedarbingas. DK 133 straipsnio 3 dalyje aptariami laikotarpiai, per kuriuos darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais, įskaitomi į darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpį DK 131 str. 1 d. 1 p. prasme.“

Šiuo metu galiojančiose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 ,,Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei Ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo“ (Valstybės žinios, 2005, Nr. 83-3078) patvirtintose Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės) nustatyta kokiais atvejais, kas, kam ir kuriam laikui išduoda minėtuosius pažymėjimus. Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad nedarbingumo pažymėjimai bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai (toliau - pažymėjimai) pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos ar motinystės socialinio draudimo pašalpą, taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą.

Vadovaujantis aukščiau pateiktu LAT išaiškinimu, darbuotojui, pateikus nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant nedarbingumo priežasties, DK 174 str. 1 d. 1 p. ir DK 174 str. 2 d. turėtų būti taikomi. Darbuotojui kasmetinių atostogų metu tapus laikinai nedarbingu dėl vaiko slaugos, jo atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba šalims susitarus, nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką (DK 173-174 str.).

Informuojame, kad konsultacijas darbo įstatymų vykdymo klausimais galite rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje adresu www.vdi.lt skiltyje „Klausimai“.

Pažymėtina, kad VDI Teisės skyriaus specialistų konsultacijos teismams neprivalomos.

Vyriausioji darbo inspektorė Viktorija Rutkevilė

Na, dėl perkėlimo tai jau aišku.
Esmė tik tame, kad Sodra pašalpos tokiu atveju vis tiek už tą slaugą nemoka... Gaunasi nemokamas nedarbingumas, ir tiek. Be kita ko - neįskaitomas į atostogų stažą.

bet tai vėl VDI atsakymas.
O gerai būtų sodros atsakymas, kodėl jie už vaiko slaugą atostogų metu nemoka ir sako, kad atostogų nepratęstume.

Nebent tada, reiktų nutraukti atostogas, žymėti NS ir po jų suteikti likusią dalį atostogų. Čia būtų pagal VDI ir DK normas.
Bet... kaip su ta sodra, kuri sako, kad taip daryti negalima

Tininga, KODĖL??????????

Jei paraidžiui skaitome DK 170 str., tai į stažą įskaitoma:
4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;

O jei negavo?

o kodėl negaus jeigu bus ne atostogų metu, jos bus nutrauktos, ir paskui atiduotos.