Dėčiau į pirmos partijos savikainą. Nepriklausomai nuo to, ar bus dar pagaminta daugiau maišelių partijų, būtent tos partijos gamyba kainavo tiek.

Asmeniškai nematau jokių pliusų
Žiūrim: savininkas perdavė (ne pardavė) turtą IĮ. Nusidėvėjimo nėra, t.y. įmonė susimoka nuo turto sumos apie 15 proc. pelno mokesčio. Nuo visos turto sumos. Pliusas gal tik tas, kad mokesčius susimoka ne iš karto. Jei savininkas turtą būtų pardavęs, priklausomai nuo turto pobūdžio būtų buvęs neapmokestinamas minimumas arba galbūt turtas (jei tai registruotinas IT) būtų apmokestintas GPM nuo skirtumo
arba iš viso neapmokestintas (jei "paturėtas" daugiau, nei 3 metus).

Na ir kur čia pliusai iš tokio išsiėmimo?




Kitais zodziais interpretuojant sia citata, II savininkas gali BE JOKIO GPM APMOKESTINIMO pasiimti imones pelna, kuris ribojamas inesto turto verte. Argi ne puiku - inesto turto nusidevejimas i sanaudas butu patekes per kelis mokestinius laikotarpius, o stai pelna gali be apmokestinimo pasiimti ta pati mokestini laikotarpi, kai inesei savo neturtini inasa i savo individualia imone ?

Nuostabus mokescio planavimo pavyzdelis, jei as teisingai ji interpretuoju, nes nesu specialistas II reikaluose.[/quote]

Pirma - temos - formuluotė nelogiška, bet vėlesniame paaiškinime viskas kaip ir OK, nors formuluot vertėtų kiek korektiškiau.

[quote:75a0ca5175]AKCININKAS SU uab SUDARE PASKOLOS SUTARTI n-METU, K-SUMAI BE PROCENTINE.DABAR AKCININKAS ADANGI VIENINTELIS NUSPRENDE KAD TA PASKOLA GALETU BUTI KAIP AKCINIS KAPITALAS TAIP JIS ATSISAKO PASKOLOS IR UAB PADIDINA SAVO ĮSTATINI KAPITALA K-SUMAI
[/quote]

Gerai, mėginu kitaip:
atsiskaitymas tarp įmonių gali būt mokant grynais, mokant pavedimu, darant užskaitą. Kuo skiriasi atsiskaitymas tarp akcininko ir įmonės Tavo požiūriu, kad verti mokėt grynais arba pavedimu, bet griežtai draudi daryt užskaitą?

Tai šaltinis ir bus akcininko pinigai, jau esantys įmonėje. Velniam juos dar stumdyt pirmyn-atgal? Niekaip nesuprantu, kodėl mokėjimo būdą šaltiniu vadini?

Kodėl Tu traktuoji kaip šaltinį? Šaltinis - akcininko pinigai, o užskaita tai tik mokėjimo būdas. Juk niekur nėra pasakyta, kokiu būdu akcininkas privalo formuoti įstatinį kapitalą (tarkim privalo įnešt pinigus grynais, o ne pavedimu)

Kodėl niekinė? Juridinis asmuo sudaro sutartį su fiziniu asmeniu. Lyg ir viskas logiška?
Antraip vienas akcininkas UAB su savim darbo sutarties niekaip negalėtų sudaryt -čia kaip analogija.

Ne visai supratau, kam reikalingas tuščias pinigų stumdymas pirmyn - atgal? Iš pradžių grąžinama akcininkui skola, paskui akcininkas tuos pačius pinigus įneša į įmonę didindamas įstatinį kapitalą. Koks skirtumas, ar bus stumdomi pačiupinėjami pinigai, ar bus akcininko sprendimas, kad nutraukiama paskolos sutartis ir grąžintini pinigai užskaitomi įstatinio kapitalo didinimui? Įmonių tarpusavio skolos užskaitos galimos, jei abi įmonės neprieštarauja? Tai kodėl tuomet tampa negalimas tokio pobūdžio užskaitymas ir tampomasi su pinigais?

čia "ėjimas žirgu"
Po tokio išgąsčio paskutinius marškinius nusivilksit, ne tik kad kažkokią paramą duosit iš to džiaugsmo, jog viskas gerai

Individuali veikla mokestinama:
-visos gautos pagamos neatėmus sąnaudų 15 proc
-arba pajamos atėmus sąnaudas ("pelnas") mokestinama 33 proc.

IĮ mokesčio tarifas:
- tenkinant atitinkamas sąlygas 25000 Lt pelno daliai 0 proc, likusiai pelno daliai 15 proc;
- tenkinant tas pačias sąlygas 13 proc. visam pelnui.
- netenkinant sąlygų 15 proc nuo viso pelno.

Manau abejonių nėra

Pirkimo-pardavimo sutartis daroma dabar, sutartyje sąlyga, kad pirkėjas sumoka už auto po 3 metų, nuosavybė į auto pereina sumokėjus visą sumą. Kaip manot, ar prievolė mokėti GPM iš viso yra (bus)?

Iš minėto failo:
V.2.3.2 Valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 530 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1535) nuostatomis, IĮ savininkai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Pajamos, nuo kurių apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – VSD įmokos), deklaruojamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pateikiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 536 patvirtintą formą 3b-SD ,,Pranešimas apie savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokas“ (toliau – forma 3b-SD) ir formą 4b-SD ,,Perduodamų dokumentų apie savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestras“ (toliau – forma 4b-SD).
IĮ savininkai moka 50 proc. bazinės pensijos (toliau – BP) dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai ir 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai.
Įmokos BP mokamos kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.
Prievolė mokėti 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai atsiranda tuo atveju, kai IĮ pajamų metinė suma (toliau – PMS), apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą (iš FR0475A formos 74 eilutėje ,,Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 str. nustatyta tvarka (71-73)“ įrašytos sumos atėmus 97 eilutėje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą (81-94)“ įrašytą sumą), yra lygi arba viršija 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau – MMA).
Valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimui taikomus BP ir MMA dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2004 metų BP ir MMA dydžiai pateikti lentelėje:
Metai Mėnuo BP
dydis VSD įmokų dydis bazinei pensijai
VSD įmokų dydis bazinei pensijai per ketvirtį VSD įmokų dydis bazinei pensijai per metus MMA pagal mėnesius Minimalus VSD įmokų dydis papildomai pensijos daliai per metus
2004
01-03
04-12 152
172 76
86 I - 228
II - 258
III - 258
IV - 258
1002 01-04 – 450
05-12 – 500
12 MMA - 5800
870
(5800 x 15%)
VSD įmokos lentelėje apskaičiuotos pagal iki 2004-07-01 teisės aktais nustatytus BP ir MMA dydžius, todėl 2004 metų VSD įmokos turėtų būti perskaičiuotos, atsižvelgiant į galimus BP ir MMA dydžių pasikeitimus.
Jeigu IĮ veiklą vykdė ne visus mokestinius metus (buvo įsteigta, baigė veiklą ar buvo pertvarkytas mokestiniame laikotarpyje), prievolė mokėti 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai atsiranda tuo atveju, kai to veiklos laikotarpio PMS lygi arba viršija to laikotarpio mėnesių MMA sumą. Jeigu veiklos pradžia arba pabaiga nesutampa su mėnesio pradžia, to mėnesio MMA apskaičiuojama proporcingai veiklos kalendorinių dienų skaičiui.
Pertvarkomų IĮ savininkų prievolė mokėti VSD įmokas BP ar papildomos pensijos daliai nustatoma pagal jų pačių pertvarkymo dieną valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo. Tokiu atveju gali kilti klausimas. ar sumokėtos VSD įmokos turi būti priskiriamos pertvarkomos IĮ ar pertvarkytos UAB veiklos leidžiamiems atskaitymams. Kadangi UAB perima visas IĮ teises ir įsipareigojimus, už IĮ savininką sumokėtos VSD įmokos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos UAB leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį IĮ buvo pertvarkyta.
PMS apskaičiuojama mokestiniams metams pasibaigus pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją, todėl VSD įmokos papildomai pensijai privalo būti sumokėtos iki metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (iki kitų mokestinių metų rugsėjo mėnesio 30 dienos). Šios įmokos nuo pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos gali būti mokamos ir avansu tais pačiais terminais, kaip valstybinio socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai (kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos). Jeigu VSD įmokos buvo mokamos avansu nuo mažesnių kaip 12 MMA pajamų, o pasibaigus mokestiniams metams nustatoma, kad PMS didesnis kaip 12 MMA, tai iki kitų metų rugsėjo 30 dienos turi būti sumokėtas skirtumas tarp privalomos sumokėti minimalios įmokos papildomai pensijos daliai ir avansu sumokėtos VSD įmokos.

Pavyzdys

IĮ 2003 valstybiniam socialiniam draudimui deklaravo 4 320 Lt IĮ savininko pasirinktas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos ir avansu mokamos VSD įmokos, todėl kiekvieną ketvirtį už IĮ savininką mokėjo nustatyto dydžio VSD įmokas BP bei 162 Lt (4 320 Lt x 15% / 4) įmokas avansu papildomai pensijai. Viso per metus IĮ už savininką sumokėjo 902 Lt BP bei 648 Lt papildomai pensijos daliai. Pasibaigus mokestiniam 2003 metų laikotarpiui nustatyta, kad IĮ PMS yra 6 000 Lt, t. y. didesnė kaip 2003 metų 12 MMA - 5240 Lt. IĮ už savo savininką privalo valstybiniam socialiniam draudimui papildomai deklaruoti 920 Lt (5240 Lt - 4320 Lt) pajamų ir sumokėti 138 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai (skirtumą tarp privalomos sumokėti minimalios VSD įmokos papildomai pensijai – 786 Lt (5240 Lt x 15%) ir avansu sumokėtos 648 Lt VSD įmokos).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20 punkte nustatomas tik minimalus VSD įmokos dydis papildomai pensijos daliai, todėl IĮ savininkai turi teisę patys pasirinkti valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų dydį. Jeigu nustatoma, kad IĮ savininkas per metus sumokėjo įmokas papildomai pensijos daliai gauti nuo pajamų sumos, didesnės už 12 MMA, valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota suma, nuo kurios sumokėtos įmokos, gali būti įskaitoma kaip šio asmens draudžiamosios pajamos arba įmokos grąžinamos. Įmokos neperskaičiuojamos ir negrąžinamos, kai IĮ savininkams, įvertinus jų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, buvo paskirtos valstybinio socialinio draudimo pensijos arba dalis įmokos buvo pervesta į pensijų fondus.
VSD įmokų (ir bazinei pensijai, ir papildomos pensijos daliai) IĮ savininkas gali nemokėti, jeigu atitinka šiuos kriterijus (nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje):
PMS yra mažesnė už 12 MMA ir šis asmuo yra:
- Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkas;
- I ar II grupės invalidas nuo vaikystės, gaunantis šalpos pensiją;
- sukakęs senatvės pensijos amžių ir gaunantis šalpos pensiją arba kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
- gaunantis valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis įsigaliojusi;
- laisvės atėmimo vietose;
- įregistravęs likviduojamos individualios įmonės statusą Juridinių asmenų registre, o visi įmonės darbuotojai atleisti iš darbo;
- draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (pvz., darbdavys draudžia asmenį, kai jis dirba pagal darbo sutartį).
Pagrindinis atleidimo nuo VSD įmokų kriterijus yra vykdomos veiklos PMS. IĮ savininkas gali būti, pvz., valstybinio socialinio draudimo pensininku ar būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip dirbantis pagal darbo sutartį asmuo, tačiau, jeigu PMS viršija 12 MMA, jis privalo sumokėti VSD įmokas BP ir papildomos pensijos daliai.

1 pavyzdys

IĮ savininkas 2003 mokestiniais metais apskaičiavo 5 000 Lt PMS, kuris yra mažesnis už 12 MMA (5 240 Lt). IĮ savininkas yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas. IĮ savininkas nemoka VSD įmokų nei bazinei pensijai, nei papildomos pensijos daliai.

2 pavyzdys

IĮ savininkas 2003 mokestiniais metais apskaičiavo 5 000 Lt PMS, kuris yra mažesnis už 12 MMA (5 240 Lt), tačiau neatitinka nė vienam iš kitų atleidimo nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo kriterijų. IĮ savininkas nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomos pensijos daliai, tačiau moka VSD įmokas BP.

3 pavyzdys

IĮ savininkas 2003 mokestiniais metais deklaravo 6 000 Lt PMS, kuris yra didesnis už 12 MMA (5 240 Lt). IĮ savininkas yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas. IĮ savininkas VSD įmokas moka ir BP, ir papildomos pensijos daliai.


Mano požiūriu - išaiškinta tikrai gerai. Tik skaityt reikia

Pykit nepykit, bet jau tikrai siutas ima.
Pupa ką tik įdėjo nuorodą, kurioje viskas surašyta, ir sakyčiau tikrai neblogai, su pavyzdžiais, su paaiškinimais. Ir detaliai sugromuluotas klausimas apie 2004 m. Sodrą

Ar galėčiau sužinot, kaip turėtų būt pateikiama informacija, kad pagaliau būtų aišku

Nejau taip sunku atsisėst ir perskaityt? Žinoma mes galim sugromuluot dar kartą ir į gerklę gatavai sukišt, bet Tau tai kokia nauda iš to bus???

Ne visai supratau. Jei Tu atiduodi naudotis nemokamai dažų maišymo įrangą, kokią ekonominę naudą Tu iš to gauni? Juk pati panaudos sutartis ir reiškia, kad turtas perduodamas neatlygintinai, vadinasi naudos negauni.

PMĮ. Juk tai nėra sąnaudos, reikalingos įmonės veiklai.

Žinoma skaičiuoji. Tik mokestinėje apskaitoje tai bus neleidžiami atskaitymai.

Kaip pirkau skalbimo mašiną, pardavėja sakė, kad tas siaurąsias (mažiau 40 cm gylio) skalbimo mašinas gamina viena ir ta pati kontora skirtingiems užsakovams, t.y. mašina bet kurios firmos bus ta pati, skiriasi tik prilipdyti firmos ženkliukai... Nežinau kiek tame tiesos.
Nusipirkau Indesit. Skalbia. Bet palikt neprižiūrimą rizikinga - kartais užstringa kažkas viduj ir pilamą į skalbyklės vidų vandenį čia pat išpumpuoja lauk

Kažkaip keistai suformulavai klausimą
[quote:38e2cb25e6]veikla 100% PVM apmokestinama.[/quote]
Jei yra PVM neapmokestinama turto nuoma, tai ne visa veikla apmokestinama 100 proc, ar turėjai omeny, kad pajamos iš nuomos labai nežymios?
Jei taip, tai mano supratimu turėtum atstatyt PVM likusiai (nenudėvėtai) turto vertei. Jei pajamos iš turto nuomos žymios, tai PVM atskaitą jau privalėjai būt perskaičiavus.

Dalia, Loreta, labai dėkui už mintis, pasišneku ir kažkaip lengviau pasidaro

Mano atveju yra preliminari sutartis, nurodanti kad pardavimo sumoje yra ir visi šie pribumbasai...



Buvo tokia mintis, bet mane neramina toks faktas: kokiu pagrindu 2 metus naudojau pribumbasus ir dėvėjau juos atskirai (aišku ir nusidėvėjimo normatyvas gerokai skiriasi nuo pastato), o dabar sukomplektuoju viską kaip vieną turtą (pastatą ) ir tuo pačiu jau taikau kitą normatyvą - pastato nusidėvėjimo normatyvą. Ar negausiu galvon už tų 2 metų pribumbasų nudėvėjimą kitu normatyvu (ar nebus perskaičiuota) ir iš viso pagal kokį dokumentą atlieku tokį sukomplektavimą? Koks tokios operacijos pagrindas?

na pasiginčykit nors truputį?

Klausk

Norėčiau jūsų nuomonės tokiu klausimu:

Įmonė seniai seniai turi įsigijusi pastatą, kurį dabar ketina parduoti. Pastatas žinoma yra prikomplektuotas visokio turto: durų, signalizacijų, santechnikos įrangos, ir visas šis turtas buvo apskaitomas kaip atskiras IT (turto vertė ne pridėta prie IT, o nudėvima atskirai). Dabar yra pasirašyta preliminari pastato pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog pastatas su visomis signalizacijomis, durimis ir santechnika yra parduodamas tarkim už 1 mln. (t.y. gaunasi, kad pastatas + kitas IT parduodamas už vieną sumą, nėra išskirstymo). Bet jei pastatas yra parduodamas be PVM, tai kitas turtas lyg ir turėtų būt parduotas su PVM, nes PVMĮ nerandu jokios nuostatos, leidžiančios tam kitam parduodamam turtui PVM nepriskaičiuot. VMI telefonu nuomonė: nei priskaičiuoti PVM reikia, nei atstatyti
Argi?

Tu pamiršti, kad gali būt ir taip, kaip kad Motherboard rašė (žiūrėti aukščiau)


Įtariu kad Tu tų buhalterių atitinkamai ir paklausei... Nepamiršk, kad norint gaut teisingą atsakymą, privalu teisingai klausimą suformuluot

PVM nedalinu niekaip. Ir sąnaudų nemažinu, rodau pajamas. Ir taip jau idiotizmas gaunasi, nes susumavus gautus ir išrašytus saskaitose paslaugų vienetus (kilovatus, kubus ir t.t.) vienetų "parduodam" daugiau, nei gaunam iš tiekėjų

Konkretus atvejis, su kuriuo susidūriau realiai:
tarkim visų gautų sąskaitų už paslaugas suma - 1000 Lt. Trisdešimčiai nuomininkų išrašomos sąskaitos, ir išrašytų sąskaitų suma už tas pačias paslaugas jau kažkodėl 1500 Lt Šefas pats rašo sąskaitas ir į jokias kalbas net nesileidžia, aiškink neiaiškinus, kad taip neturėtų būti.

T.y. mažini sąnaudas ir PVM atskaitą?

O jei įmonės "perstatomos" sumos būna didesnės, nei gaunama iš paslaugų tiekėjo sąskaitos suma, kaip darytum tuomet?

Kada reikalauja? Dabar ar reikalavo prieš kokius 5 metus? Ir jei reikalauja dabar, galbūt nurodė oficialų dokumentą, kurio pagrindu reikalauja? Nes be pabaksnojimo į oficialų doką neduočiau nieko.
Darbo ir taip per akis, kodėl turėčiau užsiimt visokiais niekais, kuriuos kažkas susigalvoja savo malonumui?

Čia viskas kaip ir aišku, išskyrus paskutinį sakinuką, kuris kelia minčių:
Šiuo atveju, užsienio įmonės kompensuotomis transporto priemonių remonto išlaidų sumomis turėtų būti mažinamos įmonės sąnaudos, už faktiškai patirtas remonto išlaidas, priskirtas leidžiamiems atskaitymams.

Kaip realiai ši operacija turėtų būt forminama? Išrašoma sąskaita, kurios turinys: "kompensuojamas einamasis remontas"? Bet jei rašom sąskaitą, tarsi atsiranda pajamos, o ne sąnaudų mažinimas?

Kad nebūtų bereikalingų nuoskaudų: ar forumo taisykles skaitei?
Įspėjimų be reikalo tikrai niekas nedalina...