Paieškok dar kartą, jei ne šioje, tai kažkurioje kitoje temoje šis klausimas buvo išnarstytas

Nepyk, bet kartot tą patį per tą patį nebėra jokio noro.

Klausimas: ar firmoje yra raštinė?
Jei šefas atleist nenori, darbuotojas, uždėjęs "gauta", gali smarkiai gaut pylos iš šefo (deja ne visi šefai būna protingi ) - kam daryt žmogui nemalonumus? Juk rašo, kad normaliai - šefui įteikiant prašyma dėl atleidimo - iš darbo išeit nesigauna...

Ar yra kolektyvinė sutartis, kurią pasirašei ir kuri numato kitokius atleidimo terminus? Turbūt kad ne. Taigi eini į paštą, siunti šefui registruotą laišką su įteikimu (būtinai ), į laišką dedi prašymą atleisti iš darbo, data - po dviejų savaičių. (Dar geriau atvirlaiškis, bet kaip jis atrodo, susidurt neteko ) Dvi savaites tvarkingai eini į darbą ir dirbi. Po dviejų savaičių - nebedirbi. Jei šefas nepasirašo ant nutraukiamos darbo sutarties, vėlgi ta pati istorija - registruotu laišku su įteikimu išsiųsčiau darbo sutarties priedą dėl darbo sutarties nutraukimo ir lydraštį, kur surašau, kad prašau nutraukti darbo sutartį, prašymas, toks, sutarties priedas toks, nuo tokios tai datos. (darbo sutarties originalo, kurį turiu rankose, nesiuntinėčiau).
Priversti dirbti šefas negali Ir neatleisti iš darbo irgi negali. Svarbiausia dokumentuok norą išeiti iš darbo, kad nebūtų kaltinimų pravaikštom ar kitų nemalonumų.

Trys klaidos - trys firmos. Ne viena ir ta pati
Labiau panašu į dėsningumą, nei į atsitiktinumą, nesutinki?
Nebelabai lieka kur kreiptis

Bent tabelis tai labai nepraktiškas ir nepatogus Gerai, jei darbuotojas dirba absoliučiai tipiniu grafiku: 5 dienos ir 40 val per savaitę. Bet jei dirba sutrumpintą darbo laiką, t.y. tarkim 36 val per savaitę? Automatiškas tabelio pildymas kaip suprantu iš karto tampa neįmanomas? Ar neradau kažkokio papildomo įvedimo? O jei darbuotojų virš 10 (ir dar gerokai virš 10) , tai bepildant tabelį tikrai pražilt galima - atskirai pakoreguot kiekvienos dirbtos dienos valandas Ar tikrai yra labai sudėtingas programavimas kažkokių tipinių darbo grafikų, kurį kiekvieną atskirai galima būtų priskirt konkrečiam darbuotojui (t.y. įsikelt kaip mėnesio tabelį, kurį dar būtų galima koreguoti) ir nevargt beblusinėjant atskiras dienas?
Su darbo užmokesčiu iš viso gavau kažką nesuprantamo. Pradinė sąlyga: žmogus konkretų mėnesį privalo dirbti 150 valandų, nustatyta mėnesinė alga 1590 Lt. Realiai dirba 150 valandų, iš jų 7 valandos yra švenčių dieną. Gaunu tokius rezultatus (nustatymuose aprašiau, kad švenčių dienai taikoma 100 proc, šventinę dirbtą dieną tabely pažymėjau 7 val, iš jų 7 val švenčių dieną)
Pagal mėnesinį atlygį: 1721.05 Lt (1653.60 + 67.45 už šventinę dieną)
pagal valandinį: 1512.91 Lt (1445.46 + 67.45)
pagal grafiką: 1653.60 (1653.60+0)
vienetinis ne < minim.: 1653.60 (1653.60+0)

Man gi kiek beskaičiuoju, tiek gaunasi 1664.20 Lt
1590/150*143+1590/150*7*2
t.y. išmėginusi visus galimus skaičiavimo būdus, mano supratimu teisingo varianto aš negaunu. Kodėl?

Mano paminėtais atvejais dokumentus tvarkė ne taip jau mažai žinomos firmos... Jos beje ir dabar toliau sėkmingai "dirba". Įdomu, kur reiktų kreiptis žmogui, norinčiam gauti kvalifikuotas paslaugas ir būt garantuotam, kad dėl tokių "paslaugų" neteks lakstyt dešimtis kartų ir viską perdarinėt?

Tu neužsigauk, bet kiek man teko matyt kai kurių firmų popierius...
Geriau sakysiu faktus:
Užregistruota įmonė vardu, kuris konkrečiai prieštarauja tos įmonės įstatymui (toks vardas negalėjo būt užregistruotas pagal įstatymą, nes tos rūšies įmonių įstatymas apibrėžė, kas privalo būti nurodyta įmonės pavadinime). Įmonės registravimo dokumentus ruošė tuo užsiimanti firma.

Atidaryta UAB, įstatuose nurodyti akcininkų vardai, pavardės, asmens kodai. Vardai pavardės tikri, kodai velniai žino kieno. Matyt užpaišė ant seno įstatų formato vardus ir pavardes ir net neperskaitė ką surašė. Vėlgi "darbas" įmonės, užsiimančios įmonių steigimu.

IĮ perregistruota į UAB, įstatinis kapitalas suformuotas sudėjus IT vertę su pinigų likučiu kasoje. Tarkim pinigų likutis 5000 Lt, IT vertė 10 000 Lt, štai ir iškeptas įstatinis kapitalas - 15 000 Lt. Užtat IĮ padarytame balanse perregistravimo datai stovi 20 000 Lt nuostolio ir 60 000 Lt skolų tiekėjams Klausiu šefo - kas popierius darė?? Sako - juristas

Norėčiau išgirst Tavo komentarus?

Tai čia atveju, jei pagal sutartį įsipareigojo remontą kompensuot Bet Tu neatsižvelgi į atvejį, kai neįsipareigojo, t.y. jis niekam neskolingas

Nesupratau.
Žiūrint iš nuomotojo (turto savininko) pusės: gavau sąskaitą, kuria nuomininkas painformuoja mane apie atliktą mano turto remontą, toliau žiūriu kaip sutarty parašyta. Jei sutarta, kad remontą turiu kompensuot, bus vieni veiksmai, jei jokia kompensacija sutarty nenumatyta, aš gavau naudą - suremontuotą pastatą, debetuoju pastato vertę. O ką Tavo nuomone kredituoju ?

Deklaracijai pildyt gausi pažymą. O pažymoje bus parašyta, kad Tu šiais metais gavai 11290 Lt (11000 už 11 mėn ir tas mokėjimas)
Pasiskaičiuok dėl mokslų, gal yra galimybė ir prasmė pasiprašyt šefo, kad Tau algą už 12 mėn išmokėtų visą dar šiemet?


[quote=kasare] na, mums atlyginimus moka truputėlį vėliau - mėnesio pabaigoje... Praėjusiais metais ... Bet tada aš nesuprantu (esu ne buhalterė :( ), kokią bendrą sumą man reikės rašyti deklaracijoje (man labai aktualu, nes moku už mokslus nemažas sumas):
kaip pvz, imu 1000 Lt per men atlgyginimo: gauta pajamų suma 11000 ar vis dėlto 12000? Nes

Bet jei dovanos gavėjas turės tarkim įvertinimą dovanojimo datai prie sutarties ir doką iš turto vertintojo su skirtingomis sumomis? Ar tas įvertinimas, kuris Tavo atveju prisegtas prie sutarties ir yra turto vertintojo? Kuri tuomet suma bus laikoma dovanojamo turto verte?

Mane domina toks niuansiukas: reali rinkos kaina dažnai toli gražu nebūna lygi tiems paskaičiavimams pagal norminius aktus, o būtent jais manau VMI ir remsis, jei nebus jokio dokumentavimo.

Turbūt Tavo vietoj tokiu atveju turbūt būčiau inspektorei išdėsčius savo situaciją ir paprašius perskambint tiesiogiai direktoriui - tipo atsiprašom kad prigąsdinom, kompiuteriai nesuveikė (čia jau po padūsavimo). Galbūt būtų paskambinus - grynai žmoniškai?
Arba kitą kartą tokioj situacijoj (kai manyčiau jog ginče esu teisi) direktorių tempčiausi į VMI - kodėl aš turiu likt kalta dėl VMI darbo nesklandumų? Tegu pats pasiklauso VMI nuomonių kaitos ir dūsavimų.

Paruošk stiklinę vandens ir parodyk šitą diskusiją. Kas padaryta, tas jau padaryta, bet gal dar įmanoma šį bei tą pakoreguot?
Manau jai reiktų kažkokiu būdu gaut rinkos kainos įvertinimą dovanojimo datai. (Ir prieš tai žinoma maždaug susižinot, kokia tai gali būt suma - ar verta prasidėt). Tik aš nelabai įsivaizduoju, ar turto vertintojai tokį darbą daro: įvertinti dabar kokia turto rinkos kaina buvo prieš metus?
Gal kam teko su tokiais dalykais susidurt?
Ir dar prieš pradedant papildomai leist pinigus, reikia būtinai parašyt paklausimą VMI (dėl visa ko - žodinis aiškinimas virsdamas į raštišką kartais iš esmės keičiasi )

Gerai, o dabar realiai: kas ir kokiu būdu nustato dovanojamo turto kainą dovanojimo momentu? Dovanojamo turto mokestis kiek žinau nebeegzistuoja. Taigi kas ir kokiu momentu nustato tą nelemtą kainą?

Kaip suprantu, tokia sąlyga galima tik tuo atveju, kai pirkėjas už turtą atsiskaito ne iš karto? Ar klystu?

Manau reikia patiems parašyt paklausimą į VMI... Nes kas tai yra dovanojimo suma kaip ir lieka neapibrėžta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtino Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles (Žin., 2003, Nr. 13-497, toliau-Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas dovanojimo momentu (prašymo mokesčių administratoriui pateikimo dieną) būtų įvertintas paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiui apskaičiuoti.

nauja.vmi.lt/lt/?itemId=1001879
Bet kas turtą įvertina dovanojimo momentu, taip ir lieka neaišku...

Apie agentūras? Vienos firmos šefą, parduotantį firmos pastatą, pakonsultavo, kad firma jokių mokesčių nemokės, nes turtą turi seniai. Ar dar reikia kokio komentaro?

Skambink valdžiai ir aiškink problemą, klausk, kur turėtum kreiptis.
Kažkas programą blogai sudarė, ir tiek.

joooo....
Deja šaukštai po pietų...
O kas vertina dovanojimo sumą?

Sakyčiau apibrėžta net labai slidžiai... Mano supratimu buvusių savybių atstatymas reiškia to paties elemento pakeitimą analogišku, nesiskiriančiu nuo buvusiojo. Bet jei vietoj senų langų įdedame plastikinius? Jei pakeičiam kompo motininę plokštę po 3 metų? Juk akivaizdu, kad po 3 metų tokios pačios plokštės dieną su žiburiu nerasi, automatiškai bus pagerintos naudingosios savybės

Ne visai supratau apie kurias formas kalbi? Gal kartais į tos pačios FR0475 eilutę "Ataskaitinių metų pelnas" berašant įsivėlė kokia klaida? Ar kompu pildei?
Ar čia VMI mėgina lygint balanso formų ir FR0475 duomenis? Jei taip, nesiginčyk su ja ir skambink valdžiai.

ne visai taip :) Kokiu būdu svečiai deklaruos kad davė? Ir koks skirtumas, kokias sumas dovanojo, jei mokestinama kiek žinau gauta per metus suma?

parašyk įsakymą, atiduok laisvadienį bet kurią kitą savaitės dieną ir viskas

siūlau padiskutuot apie tokias situacijas:
ne paslaptis, kad gimtadienio proga dovanojamos ir piniginės dovanos. Taigi man kilo klausimas: kad pilietis A, gavęs tokių dovanų, pagal GPMĮ privalo deklaryot, tai čia aišku. Bet kokius įrodančius dokumentus jis turėtų pateikti, tarkim 50 gimtadienio proga iš būrio svečių gavęs dovanų kokį 100 000 Lt?

Analogiškai su arbatpinigiais. Vieni moka, kiti gauna (pajamas ), žinoma nedeklaruoja, nors ir priklausytų. Bet jei žmogus per metus gavo tarkim 5000 Lt arbatpinigių, kaip jis juos dokumentuos?

Jei VMI neiškels klausimo, iš kur atsirado tie pinigai, kuriuos sūnus dovanoja tėvui, manau praplauksit. Jei iškels - apmokestins.

Be šansų

Susigėdau
... Tu svarbiausia marškinius turėk, o ilgas rankoves aš jau kaip nors prisiūsiu. Ar gerai?

Man patinka kaip dirba Cento kūrėjai Rimtai. Jei dar darbo užmokestį su tabeliais pareguliuotų...

va šito man ir reikėjo :)



Kad 5 yra požymis, šitai aišku. Bet kokį požymį turėčiau užduot kitokiam darbo grafikui? Kas yra požymis atskiriantis Tavo atveju kūriką nuo kūrikėlio?

Yra ir kita medalio pusė. Jei įmonės darbuotojas važiuoja į komandiruotę tarkim į Vokietiją 5 dienoms, o jo "popierinė alga" 500 Lt, kaip bus su dienpinigiais? Jei mokėsi mažiau nei 197 Lt už dieną, Sodra ramiai persiskaičiuos nuo 197 Lt ir skirtumą apmokestins. Lygiai taip pat savo laiku buvo su kompensacijomis už nepanaudotas atostogas... Juk jos buvo neskaičiuojamos, kol Sodra lygiai taip pat neprivertė skaičiuot.