To Petronėle
Aš tikrai nedarau, dar sėdžiu be akinių, bet jaučia širdis, kad greitai juos įsigysiu. Dėl juoko, tai taip. Pas mus įsidarbino labai pedantiškas,l. tvarkingas vaikinukas, jis praėjus valandai pakilo pavaikščiojo po kabinetą, pavartė akis, pasimankštino, mes vos nemirėm iš juoko. Po valandos vėl pakartojo seansą.Bet jau sekančią dieną jis sėdėjo prie kompo, nepakildamas nuo kėdės 8 val. Ir taip po metų ar dviejų jis kasdien lašindavosi lašus į akis, tikrai jo akys buvo silpnos,pastoviai raudonos, o mes aplinkiniai tada tikrai buvome labai kvaili.