Viena žinute į viršų paskaityk

Manau, akd bus pirkimo-pardavimo sutartis tarp fiz.asmens ir įmonės. Įmonė išskaičiuos pajamų mokestį. Dėl susigrąžinimo tai neaišku kokia kaina tas žmogus pirko ir pardavė. Matai, jis 3 metus nebus išturėjęs to turto. O PVM bus skaičiuojamas nuo maržos, tada kada įmonė parduos fiz.asmeniui tą mašiną.

Kaip sužinojai ? O kodėl niekas nekalbą apie forumiečių "suvažiavimą" ?

Išmok pasakyti NE Ne jaunystė čia kalta, o žmogaus būdas

Прапал Maksim, su visom ausim

Ir aš noriu tos nuorodos

Gali mokėti mėnesinius mokėjimus, nereiks mokėti liepos mėn. už visus metus. Mes dar nemokėjom. Man patinka galimybė mokėti paros mokesį, bet....Pvz. išvažiuoja vairuotojas į kokią ES šalį 10-čiai dienų, tai pasinaudoja kažkokia atkarpėle apmokestinto kelio nuvažiuodamas 1 dieną ir parvažiuodamas 1 d. Galėtume sumokėti du kartus už dvi paras ir viskas, nereiktų mėnesinio ar metinio mokesčio.....Bet vairuotojas neskambins man ir nesakys "sumokėk, aš jau tuoj įvažiuosiu į tam tikrą kelią"....o kur įmonės antspaudas, vadovo parašas ant kvito???
O gal aš čia "nusigrybauju" Net nežinau, metinis mokestėlis tai nemažas....

O man kažkaip atrodo "išorėje" , jei bus parduodama su PVM...

Yra remiami darbai ir subsidijuojama darbo vieta. Jei pasiimat žmogų remiamiems darbams, tai 3 mėn. gausit ne tik 550 Lt, o dar plius darbdavio mokėtiną sodrai sumelę. Žodžiu tas žmogus jums nieko nekainuos . Jei steigiat naują darbo vietą, tuomet imat žmogų už kurį gausit metus laiko pinigėlių (I pusmetis 550, II - 275). Ir ta vieta turi būti nepanaikinta 2 metus (1 metus gaunat už tą vietą pinigus, 2 metus - nebe). Subsidijuojamoje darbo vietoje nebūtinai 2 metus turi dirbti tas pats žmogus, jie gali keistis, tik aišku turi būti siųsti iš DB. O jie jau žino ką siųsti

Ji nėra tikslinama bet kada, reikia laukti sekančio mėn. Gerai jei dėl tos klaidos nesigauna nepriemoka, bet jei dėl blogo deklaravimo VMI mato, kad įmonė skolinga jiems, kreipiasi su raštukais ir bauginimais užblokuoti sąskaitas.

Gali būti . Tingiu ten su jais aiškintis ir ieškoti, kaip tikrai tose ketvirtinėse turi būti. Kuriai kaip reikia, taip ir nunešu. O atlyginimus pas mus tai tikrai su centais skaičiuoja

O man su Sodros ketvirtinėm buvo taip:
vienai inspektorei nešdavau Formą Nr. 4 ir 4-SD be centų, o 3-SD su centais. Atėjusi čia dirbti, taip radau buvusios buh., taip ir aš dariau.
Pasikeitė inspektorė, kuri paprašė pataisyti Formą Nr. 4-SD dėl to, kad buvo be centų. Toliau...
Pradėjau dirbti dar kitoj kito miesto įmonėj, padariau taip, kaip paskutiniu metu reikalavo paskutinioji mano miesto inspektorė. Pasirodo...to miesto Sodrai turėsiu nešti taip, kaip darydavau pradžioj ( be centų-SD).
Tai va, kam kaip reikia, tam taip ir nešiu....

Pritariu ...Ne pirmas kartas, kai jie nespėja...

O man nepavyko 15 d. išsiųsti, šiandien taip pat... . Vežu į VMI, diskelyje...

Man buvo taip pat. Glėjau po to "nuėmimo" siųsti be laikino slaptažodžio, bet kai pakeičiau su VMI sutartį dėl EDS, keičiau kitą el.paštą, tai ir vėl uždėjo laikiną slaptažodį.

Manau, galima vaikų nesuprasti, juk tai taip natūralu, bet palaikyti juos visada turime, tai mūsų pareiga......

Aš taip pat nesulaukiu laikino slaptažodžio. Bet kažkurį mėnesį tas pats buvo, tai paskambinau savo inspektorei, ji "nuėmė" laikiną slaptažodį ir tada galėjau išsiųsti deklaraciją be laikino slaptažodžio, prisijungusi vartotojo vardu ir slaptažodžiu. Turbūt teks ir šiandien taip padaryti...

Kaip skaudu....Ir tas jausmas kažkiek man pažįstamas, aišku jis buvo paauglystėje...Tuomet jaučiau iš savo tėvų kažką panašaus, kad aš galbūt nepateisinsiu jų lūkesčių....Manau, kad ir tėvai jaudinasi koks tas vaikas užaugs, nes visi norim kad mūsų vaikai būtų patys geriausi...Vaikas būdamas tą jauti....Tik mano būdas toks: na jūs tėveliai abejojat manimi, imsiu ir parodysiu, kad galiu nuveikti labai daug pati...Taip bandydama įrodinėti tėvams, kitiems žengi didelius žingsnius į prieky...
Tavo atvejis, kitoks...Labai graudu skaityti tavo žodžius....Užtat niekaip nesuprantu tėvų, kuriems svarbu, kad vaikas būtų kažkoks aukštas pareigas užimantis asmuo ir pan., argi jiems neturėtų pakakti, kad jų vaikas paprasčiausiai būtų GERAS žmogus....Na, geras žmogus - ne profesija , bet....
Sėkmės tau.....Vadinasi, turi džiaugtis savo gyvenimu, savo vyru, savo vaikais....Žinai, nusispjauti mums ką galvoja kiti apie mūsų vyrus, vaikus, mūsų gyvenimą....svarbu, kad mūsų gyvenimas mums patiktų....

Žinot kas labai priverčia susimąstyti? O gi mintis, kad ateis senatvė... Dažnai apie tai pagalvoju....Elementaru, kad viskas turi du galus. Dabar mums trūksta laiko su vaikais pabūti, baramės, nesuprantam jų......Pasensim...Mes "vaikų" vietoj, vaikai "mūsų"...Galvoju, gulėsiu lovelėj sena močiutė (bandau įsivaizduoti ir labai juokas ima ), vaikai kažkur "lakstys", gyvens greitai bėgantį gyvenimą, pribėks, pakiš lėkštelę košės (močiutei be dantų )....ir viskas....Prašysiu dėmesio, sakys: "mam, palauk....nėra laiko".....
Jaučiu dabar pagalvosit, kad man greit pensija . Ne ne, aš dar labai jauna ir su dantimis . Čia šiaip pamąstymui.....

Su mano mama irgi labai panašiai.....Visi draugai man visada pavydėjo mamos...Nes ji prie kitų labai tipo "šaunuolė", jaunatviška ir pan. O kai durys užsiverdavo, viskas apsiversdavo....Aš vakar pakalbėjau, ir ji išsikalbėjo, bet aš verkiau, o jai ašarėlė nenuriedėjo, bandė save daug kur teisinti, nors ir pripažino, kad daug kur klydo....Galų gale sako, na aš tokia esu....Galvoju. kad vis tiek gerai, jog išsikalbėjom....gal nors kiek lengviau abiem....
O šiaip žmonės skirtingi, tu teisi, bet pabandyti irgi verta....Bent jau kitą kartą nesigrauši, kad nekalbėjai, pratylėjai ir pan....Dažnai žmonės nesusimąsto arba net nenori susimąstyti...Aš pati dažnai daugelį dalykų praleidžiu paviršutiniškai, nes bijau savo įsigilinusių minčių....Čia iš baimės, taip elgiamės.....
Čia kaip su buhalterija : kuo toliau, kuo daugiau žinių, tuo labiau nieko nebesupranti, netgi elementarių dalykų....Taip ir gyvenime, kuo daugiau pradedi galvoti, tuo sudėtingiau viskas darosi...tuo sunkiau viską suvokti...

Aš vakar po darbo pirmoj eilėj ne į darzelį pas vaikus, o pas mamą, kad būtume vienos...Nusiteik, susiorganizuok susitikimą dviese ir pirmyn....Gali būti, kad abi panašiai jaučiatės, todėl sunku kažkuriai žengti pirmą ingsnį...
Sėkmės.....pavyks ...

Sunku ir man buvo, bet priverčiau save pradėti kalbėti, o paskui jau kaip iš pypkės liejosi žodžiai ir ašaros...Leidau sau kalbėti kiek noriu ir ką noriu ir žliumbti taip pat...
Nereikia bijoti sakyti tiesos, išreikšti savo jausmus.....Tai aš pradedu išmokti ir patikėk, daug lengviau pirmiausiai tau pačiai, o ir aplinkiniams taip pat....
Gal tavo mama irgi nori pakalbėti, bet neišeina, o gal nesusimąsto....
Jei tik tu prisestum prie jos ir išsikalbėtum, tai ne tik tau palengvėtų, bet ir jai , manau, taip pat....gal ir ji atsivertu....gal išgirstum tokiu dalykų, apie kuriuos niekada nesusimastei ir net nepagalvojai, kad gal ir tu kazka darei ne taip, jei mama taip elgėsi su tavimi....
Nu prirasiau, pati susipainiojau....
Vien žo nebijok ir prabilk....

Aš vakar iš po darbo pasiskambinau mamai ir susitariau susitikti. Nuvažiavau pas ją, kaip visuomet užkaitė kavos, prisėdom...Ji kažką tauškėjo, o aš dėliaujau mintis nuo ko pradėti...Jaučiausi taip, kaip prieš 7 metus, kai norėjau pasakyti, kad laukiuosi ...Susikaupiau ir pasakiau, kad man liūdna.....kad mūsų santykiai nėra tokie, kokių aš norėčiau, manau ir ji, ......o jau prisižliumbiau...... ......Pasakiau viską kodėl taip jaučiuosi, ko man trūko, bandžiau suprasti ir ją, kodėl ji taip elgėsi.....ir t.t. ir pan......Žodžiu ir ji jautė panašiai, jautė, kad elgiasi kartais ne taip kaip turėtų, jautė, kad per mažai deda pastangų, kad mūsų šeima dažniau susieitų...
Žodžiu abi išsikalbėjom....... Palengvėjo...
O vakare paskambino ir pasikvietė mano sūnų pas save nakvynės ir šiandien jie kartu sode....(vakar rašiau, kad su mano vaikais ji būna labai mažai)
Tikiuosi, kad viskas eis tik į gerą pusę.....Tik reikia noro ir truputį laiko....
Geros jums visiems dienos
Mylėkime ir būsime mylime.....Banalu, bet tikra...

Ir darželį pamiršau.....

Man rodos, kad tavo dideliam krikštasūniui reiktų tik pinigėlių iš tavęs . Pamenat m-klos baigimą? . Sveikinkit giminės ir artimieji, duokit pinigėlių ir leiskit mums jaunimui šėlti

Su vaikais viskas gerai, laukiu vakaro, kada galėsiu juos apkabinti...Bet perskaičius, kad tu skambinai mamai....nusiminiau.....ir suabejojau....ar galėsiu.....bet pradžia irgi turi būti.....Gal ta pradžia - šiandien.....

Manau, kad jei labai nesinori dirbti, tai geriau leisti sau nedirbti . Nes jei dirbu save privertusi, tai pridirbu klaidelių, kad kitą dieną negaliu suprasti, kaip aš taip sugebėjau

Tas pats ir pas mane....Suprantu kaip jautiesi.....Užtat man patinka tokiom temom diskutuoti, įgaunu vėl įkvėpimo taisytis savo santykiuose su vaikais...Va, šįvakar pareisiu, apkabinsiu, pabučiuosiu ir pasakysiu, kad labai MYLIU...

Aš taip pat šiandien nieko nenuveikiau . Gėda pelėda...Dabar suvalgiau ledų keletą porcijų, atsigavau ir užėjo noras dirbti, tik kad darbas į pabaigą...

Na, apsikabinkime
Tokios temos nieko baisaus, reikia kartais ir paliūdėti.... Kažkaip dūšioj palengvėja....