www.buhalteriams.lt/forum/bylos/atsak.11647/Vid.užm..doc

jei žmogus turi pakankamą darbo stažą ligos pašalpai gauti, turit mokėti ir už dvi pirmas ligos dienas. Siūlyčiau pasiskaityti VDU skaičiavimo tvarką, ten tiksliau sužinosi kaip tokiu atveju elgtis, mano manymu, turėtum skaičiuoti atsižvelgdama į to darbuotojo darbo sutartyje numatytą DU arba tokias pat pareigas užimančių darbuotojų DU Jūsų įmonėje. kažkas panašaus...

Už dvi ligos dienas tikrai gali pritaikyti likusį 7 mėn. . Kopiją gali pristatyti kartu su nedabingumo pažymėjimų, nes paskui sunkoka bus atrast žmogų, kuris skaičiuos ligos pašalpą

Taip. 14 k. d. įskaičiuoji, o visą kitą atimi.
Pvz. žmogus išdirbo 60 k. d., per tą laikotarpį turėjo 17 k. d. nemokamų atostogų. Taigi jam priklausys kompensacija už 60-3 k. d.

Nemokamos atostogos įsiskaičiuoja į stažą kasmetinėms atostogoms gauti iki 14 k. d. per metus. Jei atostogos buvo ilgesnės, tai skirtumas neįsiskaičiuoja.

Aš kai nešiau viską pati užpildžiau, juk turi visus duomenis O seno žurnalo tai man beveik netikrino, vienintelis dalykas, kurį žiūrėjo, tai ar yra paskutinė mėnesio ataskaita. Bet šiaip gal čia jau nuo ispektorės priklauso. Ir dar kasos aparato techninio paso nepamiršk.

Pas mus irgi vyr. buhalterio atostogų atveju jį pavaduoja direktorius, bet įsakyme rašau, kad buhalteris grįžęs turi patikrinti ir pasirašyti visus dokumentus.
Dabar pačiai toks klausimėlis iškylo. O kaip elgtis, jei buhalteris atostogauja tik 3 dienas? Ar ir šiuo atveju rašyti kaip ir visada tą įsakymą dėl pavadavimo? Praktiškai jis visai nereikalingas, nes kol manęs nebuvo, nieks nieko ir nedarė (ta prasme buhalteriniu darbų ir net jokių dokumentų neišrašinėjo, kur mano parašo reikėtų). Ar gali įmonė kelias dienas būt visai be buhalterio? Ar dėl šventos ramybės visgi parašyti tą įsakymą?

Linutei
www.buhalteris.lt/index.php?cid=17192&new_id=76447

Nieko man doro nepavyksta išsisaiškinti O gal žinot kaip reikia suprasti jei mokesčių mokėtojo dienos balanse kur delspinigiai suma su minuso ženklu?

Tai dėl to kažkiek aš nei kiek ne pergyvenu. Dabar sumokėjau mažiau ir VMI viskas susitvarkys, bet ar tikrai galiu tą apskaitinę permoką tiesiog į sąnaudas nurašyt (PM atžvilgiu neleidžiamus), ar būtinai reik rasti priežastį dėl ko ji atsirado? Sorry, kad klausiu vos ne tą patį per tą patį, bet kažkaip norėčiau būt labiau užtikrinta, kad tai ką padarysiu bus teisingą.

Ten kur FAPM pažymoje yra nuliai.
O kur GPM tai yra ten permoka, bet ji yra mažesnė negu mano apskaitinė (skirtumas 20 Lt). Aišku, kažkiek skirtumas ir dėl apvalinimo galėjo susidaryti, bet šiaip man atrodo esmė slypi kažkur daug anksčiau. Kovoju aš su ta mokesčio sumokėjimo ataskaita, bet labai jau man sudėtingi tie jų vidiniai įskaitymai. Man tai atrodo, kad kažkokie delspinigiai gal nbuvo apskaitoje atvaizduoti.

sveiki. gal kas galėtų truputį pasikonsultuot. pasiėmiau iš vmi gpm mokečio ataskaitą, nes dėl kažkokios priežasties pas mane apskaitoje permoka yra 20 Lt didesnė nei vmi. Ataskaitą pasiėmiau nuo 2003 m. ir galvojau, kad peržiūrėjus visus priskaitymus (deklaruotas sumas) ir pervedimus, pavyks atsekti iš kur tą permoka atsiranda. Bet nelabai susigaudau aš toje ataskaitoje. Sakykit, o nuo kada mokamas GPM? Ir ką vis gi man daryti su ta "permoka"? Gal tiesiog iškelti į kokią sąskaitą? Kažkaip neišmąstau

Išperkamoji nuoma tai yra lizingas - kai po nuomos laikotarpio nuosavybės teisė pereina nuomininkui. O jei nuomojate pagal paprastą nuomos sutartį, kurioje numatytas tam tikras nuomos mokestis, tai sumokėta nuoma keliauja tiesiai į sąnaudas

reikia siųsti ne per eds, o per čia www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10127656

Iki spalio pirmos turit pateikti deklaraciją už 2006 m. ir sumokėti skirtumą
961-41.46=919 Lt
O šiais metais mokamus avansus jau užskaitysi su mokėtinu mokesčiu už 2007 m., kai jis paaiškės

reikia

Jau ir pati panašiai išmąsčiau, kažkoks vakar proto užtemimas buvo.

O ačiū, aš visai apie AA kaižkaip nepagalvojau, tikrai gi ten viskas matysis

Sveiki, turi prisipažinti, kad vis dar nesigaudau PVM įstatymo subtilybėse. Vakare žadu pastudijuoti PVMĮ 5 str. komentarą, gal vis gi suprasiu, nes dabar atrodo, kad kažką praleidžiu. Jei įmonės veiklą automobilių priežiūrą ir remontas. Įmonėje pagal panaudos sutartis naudojami kelių darbuotojų automobiliai. Įmonę veiklai vykdyti perka daug tepalų ir kitų ekspl. skysčių, todėl kai reikia pakeisti tepalus kažkuriam iš veikloje naudojamų automobilių, tai aišku tepalas imamas iš jau turimų atsargų. Mėn. pabaigoje tokį tepalą nurašau atskirų nurašymo aktu, kur nurodau, kam buvo tas tepalas sunaudotas. O kaip PVM atžvilgiu, ar tai nebus prekių suvartojimas privatiems poreikiams? Panašių situacijų pasitaiko ir su detalėm. (panaudos sutartyse yra sąlygą, kad automobilio eksploatacines sąnaudas ir einamąjį remontą apmoka panaudos gavėjas, tai yra įmonė).

Sutinku, kad grafikai tikrai reikalingi, kai darbuotojai dirba pamaininį darbą. O mano atveju

Pas mus tai irgi nėra iškabinamas darbo grafikas, ar jis yra jau toks privalomas? Jei įmonėje visi darbuotojai dirba penkias dienas per savaitę po aštuonias valandas, tai ir taip kiekvienam aišku, kada jam reikia į darbą ir kada jo darbo diena baigiasi. Man asmeniškai atrodo, kad tai visai nereikalingas dalykas. Įdomu būtų sužinoti, kaip kitos įmonės elgiasi?

Aš galvoju taip, kad būtent 2007 08 27 d. pagrindžia pinigų įnešimą į kasą (D272, K2435), o vat kitų dienų buhalteriniai įrašai tokio tipo, kaip
D2435, K2721, neturi uždokumentuoto pagrindo. Aišku, visai nesunku tą pažymą būtų surašyti, bet vat galvoju, gal aš be reikalo šiuo atveju popierių gadinu

Na, man kažkodėl atrodo, kad jeigu nėra konkretaus dokumento, kuris pagrįstų tam tikrą buhalterinę operaciją, tai reikia buhalterinės pažymos. Na, bet gal čia mano išsigalvojimai

Grįžau po trumpų atostogų ir iškylo toks klausimėlis. Kol manęs nebuvo iš pinigus kabinau ant kasininko.
Inkasavus pinigus registravau
D2435
K2721
Klausimas būtų toks, ar reikėtų tokiam įrašui pagrįsti surašyti buhalterinę pažymą?

Ačiū. Kad atsiliepėt, bet jau pati apsiraminau ir išsprendžiau šį klausimą.

Žmonės patarkite, ką daryti. Buvau išvažiavus keliom dienom atostogoms. Šiandien grįžau į darbą ir pasirodo vienas iš darbuotojų jau nuo šiandien nori išeit atostogų. Prašymą parašė 4dienį, bet kadangi manęs nebuvo, tai niekas nieko neskaičiavo ir nemokėjo. Tai kaip dabar bus su atostoginių išmokėjimų? Kas gresia, jei atostoginius išmokėsiu šiandien? Be to ant žiniaraščio bus darbuotojo parašas, paskui gali būt problemų su sodrą ir panašiai. Biškį pasimečiau

VDI konsultacija:

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 153 straipsnio 1 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.

DK 145 straipsnis reglamentuoja, kad sutrumpintas darbo laikas nustatomas:

1) asmenims iki aštuoniolikos metų – pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių tokioje darbo aplinkoje, kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka;

3) asmenims, dirbantiems naktį.

Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Atvejai, kai nustatomas ne visas darbo laikas įtvirtinti DK 146 straipsnio 1 dalyje. Remdamiesi išdėstytu paaiškiname, kad DK 153 straipsnis ir kitos DK nuostatos nereglamentuoja, ar ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams švenčių išvakarėse darbo dienos trukmė yra trumpinama. Tačiau vadovaujantis imperatyvine DK 153 straipsnio 1 dalies nuostata, šiems darbuotojams švenčių išvakarėse darbo dienos trukmė turėtų būti sutrumpinama ir trumpinama būtent tiek, kiek tai numato DK 153 straipsnio 1 dalis, t.y. viena valanda.

DI konsultuoja, kad nereikia trumpinti? Na, tokiu atveju nesiginčiuosiu, bet kai turėjom tokių darbuotojų, tai visą laiką darbas buvo trumpinamas.

Jei darbuotojas dirba 4 val. per dieną, tai darbo laikas trumpinamas 1 val. prieš šventes. Pasigilinkites, ką reiškia sąvoka "ne visas darbo laikas"

Rekia tikslinti 2005 m. PM deklaraciją