Man irgi buvo atsiradęs. Bet tai nėra patvirtinta. Taigi - 23 d.d.

9.37

Taigi nieko_sau rašo, kad už rugsėjo mėn paskui perskaičiuoja GPM, o ne taiko 2 .

Ir ačiū tau - privertei pasiknisti po asocijuotus, visai painiojuosi su jais

Mes nesudarinėjam tokių :)) Aš irgi, tarp kitko, spausčiau, ir dar kaip - kaulai braškėtų. Ypač tokiems netikėliams šefams, kurie neklauso buhalterių. :))
Bet kol kas yra kaip yra - tai tik diskusija, ieškant spragų įstatyme. Ką mes galim daugiau padaryti - tik padiskutuoti, Loreta13
Be to, mūsų pasamprotavimai tikrai dar ne viskas. Protingas mokesčių administratorius visada ras spragą - jei ne vienoj vietoj, tai kitoj, ir žinos, kaip prikirpti. Todėl, mano galva, geriau nesirauti su visokiais tokiais, kaip tu sakai, "fiti miti" ir tvarkytis kaip priklauso.

O vat koks suinteresuotumas - tai jau kitas klausimas, ne mums spręsti. Gal koks berniokas nori pasipiršti boso dukrai, tai pasiperka vtichoria... Šutka.
Nes net asocijuotų asmenų apibrėžimo 2 punkčiuku tokiame sandėryje irgi nekvepia:
"2.Asmenys, nors ir nebūdami susiję, tačiau galintys daryti vienas kitam įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių ar ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas iš jų siektų sau maksimalios ekonominės naudos, taip pat laikomi asocijuotais asmenimis (pavyzdžiui, dvi įmonės, kai viena iš jų suteikė kitai paskolą, sudarančią didelę pastarosios įmonės įstatinio kapitalo dalį ir kt.)."

Grynai iš sportinio intereso, ne iš piktos valios :) nes teisiškai tų dalykų nelabai išmanau.

"Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriai sudaromi kitokiomis sąlygomis, negu būtų sudaromi tarp neasocijuotų asmenų, tai bet koks pelnas (pajamos), kuris galėtų būti priskiriamas vienam iš tų asmenų, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas."

Asocijuoti asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) yra susiję asmenys;
2) gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.

Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:
1) gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba
2) gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba
3) gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba
4) gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio) susiję asmenys, taip pat gyventojas ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), taip pat gyventojas ir jo testamentiniai įpėdiniai, arba
5) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų) tame vienete, arba
6) du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų) kartu su kitais asmenimis (sutuoktiniais, sužadėtiniais, sugyventiniais, asmenimis, susijusiais giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiais (iki antrojo laipsnio), testamentiniais įpėdiniais), arba
7) gyventojas ir jo nuolatinė bazė.

Eilinis fizinis asmuo, gali būti net ne įmonės darbuotojas - skolina įmonei. Be palūkanų. Kuriuo punktu vadovaudamasi pripaišytum jam transakcijų kainodarą?

Ir...?
Kokią įtaką, sakykim, paprastas įmonės darbuotojas daro įmonei ir kaip jis su ja susijęs be darbinių santykių?

Mes kalbame ne apie įmonės skolinimą asmenims, o atvirkščiai.

Nelabai rasit pagal pavadinimą. Nebent bandyti per Google rasti tą firmą - ir ten per paiešką gal duotų VAT. Kartą ieškojau - nieko nepešiau

Dėl palūkanų - manau, kad tiek skolinantis iš akcininkų, tiek iš fizinių asmenų galioja ta pati norma:
www.buhalteris.lt/index.php?cid=376&new_id=528

Dėl skolinimosi iš fizinio asmens. Turėjome diskusiją
tax.lt/postp257566.html
Taiklus klaudo07 postas:

"Iš MS sąvado:

Klausimas: Nr. SEM_0176
Ar UAB gali skolintis iš fizinių asmenų, jei jie nėra bendrovės akcininkai?

Atsakymas:

Pagal Civilinį kodeksą UAB turi teisę skolintis lėšų iš fizinių asmenų. Akcinių bendrovių įstatyme nenustatytos jokios specialios skolinimosi taisyklės, kai skolinamasi ne iš bendrovės akcininko. Reikėtų atkreipti dėmesį į Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias draudžiama ne bankams skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių daugiau nuosavo kapitalo. Neprofesionaliais dalyviais laikomi ir fiziniai asmenys, negalintys kvalifikuotai įvertinti skolinimosi rizikos."


Darytina išvada - skolintis tikrai galima, bet ne daugiau nuosavo kapitalo dydžio.

Taip - iš FR0600 pildymo tvarkos:
"Atkreipiame dėmesį į tai, kad šių prekių apmokestinamoji vertė PVM deklaracijoje turi būti įrašyta tą mokestinį laikotarpį, kurį atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM. Prievolė apskaičiuoti iš kitos ES valstybės narės įsigytų prekių pardavimo PVM atsiranda, kai šių prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą faktūrą, bet ne vėliau kaip 15 dieną kito mėnesio, einančio po to, kurį prekės buvo išgabentos. "

Man svyra rankos tokiose diskusijose. Dažnai pagalvoju, kad geriau jau patylėti ir dirbti toliau savo darbą. Sveikatai naudingiau...

Mes diskutuojame apie tai, kaip įforminti tokį prekių pirkimą. Šiaip sau "pakabinti" atskaitingam asmeniu neišeis, nes atskaitingo asmens nėra. Atskaitinga tokiu atveju pati įmonė. Ir neduok dieve, fizinis asmuo "įkaitins" bent valandai daugiau kaip 2000 Lt ir įmonė to nedeklaruos - ai nepatiks tai mokesčių administratoriui, ai nepatiks...

Klava, mieloji - aš klausiu ne apie korespondencijas, kurias tikrai žinau ne blogiau už jus. Aš klausiu, kaip jūs žodžiu pavadintumėte tokią operaciją, kai fizinis asmuo iš savo lėšų perka įmonei kažkokias prekes?
Įmesiu čia kažkada seniai "Kauno dienoje" publikuotą VMI specialistės straipsnį. Jis jau tikrai pasenęs, kas liečia 10 tūkst. Lt ribą ir įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo”, tačiau tokių sandorių, kaip pirkimai iš fizinio asmens lėšų įmonei, sąvoka apibrėžta labai konkrečiai:

"Todėl, kai įmonės vardu iš darbuotojo asmeninių lėšų buvo nupirktos ir įmonei perduotos prekės bei atsirado įmonės skoliniai įsipareigojimai darbuotojui, tai reiškia, jog faktiškai tarp jo ir įmonės buvo sudarytas paskolos sandoris."
www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=2364

O paskolos sandoris - tai ir yra paskola. Ji šiuo metu deklaruojama, kai viršija 2000 Lt.

Tai ir labai prašau įvardinti, kaip vadinasi tokia operacija?

O argi tai ir nėra paskola? Nuo kada darbuotojai perka įmonei kažką tai, tuo labiau ilgalaikį turtą, ir tuo labiau už didelę pinigų sumą, o jau įmonė - gal atiduosim, gal ne, čia kaip jau dievas duos....jei pinigų kada nors turėsim. Jei nebankrutuosim.
Ir kaip žadat įforminti tokią avansinę apyskaitą? Minusinę?

Čia apie pensininkų atleidimą, jei kam įdomu:

Kai darbą palieka pensininkas
Kai darbuotojas, kuris jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna, nori nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, šie asmenys iš darbo atleidžiami bendra tvarka pagal DK 127 str. pirmą dalį, tai yra darbdavys turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, ir atleidžiamam asmeniui išeitinė išmoka nepriklauso. Kitaip tariant, šiuo atveju taikomos bendrosios darbo sutarties nutraukimo nuostatos, taikytinos visiems darbuotojams vienodai.
Tačiau, jei toks asmuo pageidauja nutraukti neterminuotą darbo sutartį, būtų taikomos kiek kitokios darbo sutarties nutraukimo nuostatos. Įstatymas numato, kad darbuotojas, kuris yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna, gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Be to, šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas iš darbo nuo jo prašyme nurodytos dienos (DK 127 str. 2 d.) bei jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kitaip tariant, darbo santykių nutraukimui taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir darbo sutarties nutraukimą grindžiant aukščiau minėtu atveju - esant svarbioms aplinkybėms.
www.buhalteris.lt/index.php?cid=375&new_id=381

tikra tiesa - ne buhalteris, o gyvas lobis...

Būsi kietas, tik mąstyk, ar tau išvis verta grąžintis? Kiek tas palaikis senas prosas galėjo "prikapsėti" PVM - ar ne daugiau sumokėsi firmai už paslaugą, jei tik nesumanysi tiesiogiai pats kreiptis į ES šalį (ir tai ne už dyką)

O tu nebūk zaraza, skaityk - ir sužinosi.
www.buhalteris.lt/get.php?f.28803
www.vmi.lt/lt/?itemId=1013551
tax.lt/postp202033.html

Nu, prosai, su tavo gabumais patikslinti deklaraciją - ras pliunut.... Tu dar savo eilėraštį kokį paraštėje prirašyk - VMI vis prašys ir prašys tikslinti

aaaaaa, pasirodė kitaip....

Priskaitai ir atskaitai. O vokišką PVM traukiu į leidžiamus - jei atsiimu, kredituoju.
"Tačiau, jeigu užsienio valstybėse sumokėtą PVM, įtrauktą į sąnaudas, vienetas vėliau susigrąžina, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, grąžinta PVM suma turi būti mažinamos sąnaudos (leidžiami atskaitymai) to mokestinio laikotarpio, kurį prekių (paslaugų) įsigijimo kaina su PVM buvo priskirta sąnaudoms (leidžiamiems atskaitymams). Jeigu PVM susigrąžinamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (po pelno mokesčio deklaracijos pateikimo), tai sugrąžinto PVM suma turi būti mažinamos einamojo mokestinio laikotarpio sąnaudos (leidžiami atskaitymai). "
www.vmi.lt/lt/?itemId=1013551

Dieve dieve - jau tie "Simpsonai": peliukas Nėštukas ir katinas Krapštukas...

Nado, Fedia, nado... Reikia priskaičiuoti lietuvišką, mums vokiškas dzin... Jį tik galim susigrąžinti prie gero noro. O tas priskaičiavimas juk nieko nekainuoja.

Tai greičiausiai taip ir buvo, nes pirko "ten" - kas rūpi vokiečiui... Tai jei taip ir parkeliavo, priskaičiuoti vis tiek reikia (nuo sumos be vokiško PVM). O jau atsiiminėti ar ne tą vokietukų PVM - įmonės reikalas.
O gal ir nepriskaičiavo.... Ir aplamai - biesas žino, iš ko jie ten pirko, gal visai net ne iš PVM mokėtojojo

Kodėl gi ne? Netgi viename prašyme galima išdėstyti visa tai.