UAB direktorius, nors jis pats ir akcininkas, bet jo atsakomybė ribota. Jis neatsako savo asmeniniu turtu - tik įmonės.
Tiesi - kodėl tada aplamai yra skirstymas į ribotą ir neribotą, kad jau taip klausi?

To matasp:
va čia ir yra tas atvejis, kai akcininkų susirinkimas būtinas. Nuostoliams dengti gali būti panaudojamos akcininkų jau suteiktos paskolos, o gali būti dengiama ir naujais įnašais. Bet tai būtiniausiai su akcininkų susirinkimu.

Angelka, paskaityk temą "Apmokėjimas už naktinį darbą" - jeigu neskaitei, ten mes kaip tik diskutuojame šia tema.
tax.lt/postp147389.html#147389

Akcininkai, ar kiti fiziniai asmenys negali be niekur nieko didinti ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens apyvartines lėšas. Ši galimybė suteikta tik individualioms įmonėms. Bet koks lėšų investavimas, skolinimas ar kitoks -imas yra paskola, kuri yra tikslinė - ar įstatinio kapitalo didinimui (šiuo atveju skolinti gali tik akcininkai), ar gamybos plėtimui, ar apyvartinių lėšų papildymui, ar nuostolių dengimui...
Taigi, paskolos sutartis būtina. Va tik čia nesutinku, kad kiekvieną kartą reikia šaukti akcininkų susirinkimą. Šaukiama tik tuomet, kai tai liečia įstatinį ka[pitalą ar nuostolių dengimą. Apyvartinėms lėšoms papildyti, manau akcininkų susirinkimo nereikia.

Žmogiukai - taigi pasižiūrėkit, kurie straipsniai reglamentuoja darbo santykių pasibaigimą. Už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - pravaikštą - atleidžiama pagal DK 136 str. 3 d.
235 str. tik apibrėžia, kas tai yra šiurkštus pažeidimas.

Ko gero, mida teisi 19 laukelis skambina tik apie prekes. Šaunuolė mida

Na nereikia taip drąstiškai. Kas būtų, jeigu būtų... Žinoma būtų blogai. Tačiau rekomendacija nėra mūsų ginčo vinis. Be jokios abejonės, protingas savininkas savo šeimynos narius apdraus ir užtikrins jų saugumą (taip dažniausiai ir būna). Tačiau visada reikia iki galo išsiaiškinti juridinę pusę - kad atėjus tikrintojams galėtum drąsiai ginti savo nuomonę.
Neseniai buvau seminare tema "Darbo teisė". Porą ginčo objektų įmesiu.
Darbo tarybos. VDI primygtinai reikalauja, kad visose įmonėse būtų įsteigtos darbo tarybos ar išrinkti darbuotojų kolektyvo atstovai darbuotojų interesams ginti. 2004m. pabaigoje buvo priimtas Darbo tarybų įstatymas. Bet tam, kad būtų įsteigta darbo taryba, reikia pačių darbuotojų noro. Tai jie turi raštiškai kreiptis į darbdavį dėl tarybos steigimo. Ir ką gi? Darbuotojai nepareiškia jokio noro tai padaryti - įmonės vadovas kaltas. Kuom? Kad nepraveda aiškinamojo darbo, nešviečia darbuotojų, kaip jiems tai naudinga. Tuomet VDI keliauja į įmonę ir spaudžia vis tik būtinai steigti tarybą. Nifiga - nieko jie negali padaryti, jeigu darbuotojai griežtai atsisako.

Atleidimas iš darbo ir parašai.
Ar galima atleisti darbuotoją iš darbo paskutinę jo nedarbingumo dieną? Sodra griežtai sako - ne, nes tai draudžia Darbo kodesas.
Nifiga. Darbo kodeksas gina darbinius santykius ir darbuotojo teises. Jis negali riboti darbuotojo teisių. Jeigu darbuotojas parašo prašymą atleisti jį paskutinę nedarbingumo dieną, po biuletenio nebenorėdamas grįšti į darbą ir darbdavys sutinka - jokių sankcijų.
Tas pats su parašais DU žiniaraščiuose. Sakykim, atostogų metu (mokamų ar nemokamų) žmogus atvyksta į darbovietę atsiimti DU ir pasirašo žiniaraštyje. Sodra nori pripaišyti jam darbo dieną. Nifiga. Tai žmogaus teisė, darbdavys nereikalauja, kad jis tai darytų.
Aplamai, daugeliu atvejų viskas atsimuša į žmogaus teises. Darbo kodeksas sako, kad negalima bloginti darbuotojo padėties, visada reikia priimti žmogui palankesnį sprendimą. Jeigu žmogus pasirinko padaryti taip, o ne kitaip -tai jo pasirinkimas, vadinasi, tai jo teisė. Jokių sankcijų.

Taigi - ne visada aklai tikėkime tuo, ką sako viena ar kita institucija. Kiekvienas lenkia savo pusėn. Lenkime ir mes.

Priskaičiuoti reikia tik paslaugai iš ES - šiuo atveju iš Latvijos. Ir rodyti 19, 22 ir 29 laukeliuose FR0600.

Linda, mieloji - kokį klausimą užduodi, tokį atsakymą ir gauni.
Į tą pačią VDI pasiskambinau ir aš - tik tel. 2139772. Išknisau iki "gyvuonies". Įmonės savininkas - jis negali sudayti darbo sutarties pats su savimi, nesant antrosios šalies. Be to, individuali įmonė steigiama tam, kad išlaikyti savo šeimą, teikti jau gerbūvį. Įmonės savininkas moka draudimo mokesčius, todėl jis yra draustas.
Toliau - IĮ šeimos nariai. Jie gali dirbti tiek su DS, tiek be jos. Civilinis kodeksas reglamentuoja turtinius santykius. Šeimos turtas, bendras ūkio vedimas - štai tas pagrindas, kai šeimos nariai gali dirbti be darbo sutarties (nors gali dirbti ir su ja). Tai nėra nelegalus darbas - tai yra talkinimas šeimos labui. Žinoma, šiuo atveju šeimos nariai (čia turima galvoje tik tuos, kurie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį) skriaudžiami iš kitos pusės - jie yra nedrausti, jeigu nedirba kitur. Tačiau iš juridinės pusės čia viskas tvarkoje.
Dabar gali dar kartą paskambinti savo nurodytu telefonu ir įrodyti man, kad aš neteisi.
Beje, pasiskambinau dar ir Sodros juristui - atsakymas tas pats.

Angelka, jaučiu, tą seminarą vedė tikrai VDI darbuotoja, tik organizuotas seminaras privačios firmos, jeigu turi galvoje "Eglasą".

Čia rasi - pasiknaisiok, nes nebepamenu, kurioje knygoje ir neturiu laiko ieškoti
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1076...

Šeimos nariai - žmonos/vyrai/karti gyvenantys vaikai visada galėjo.

2004.01.17.

2005.02.23.
Sveikučiai 9443 forumiečiai

Oi, angelka, buvau ir aš tame seminare. Ir vat visai neatėjo į galvą paklausti tokio dalyko, kadangi iki šiol buvau visiškai įsitikinusi, kad savininkas negali būti formintas savo įmonėje pagal darbo sutartį. Lyg prieš porą metų nagrinėjome šį klausimą. O ir Sodra kategoriškai tvirtina, kad tai negalima, būtent taip ir traktuodama, kad nėra antrosios šalies. Kuom vadovaujantis VDI tvirtina priešingai?
Vis dažniau pastebiu atvejų, kai VDI ir Sodros nuomonės pjaunasi.

Nuo kada? Gal ką pražiopsojau?

O kiap fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas gali išrašyti PVM sąskaitą - faktūrą??? Ne PVM mokėtojai rašo be PVM. Taigi, ir tam pirkėjui, PVM mokėtojui, nėra ką atskaitinėti.

Tikrai nereikia nieko perspausdinti - darbo grafikai už praėjusį laikotarpį įmonėje saugomi labai trumpai - dabar nebepamenu, kiek laiko. Tai viena. O antra - darbo grafikas nėra tas dokumentas, kuriuo remiantis skaičiuojamas DU. Tai tik prognozuojamas darbuotojo darbo laikas. Faktiškai dirbtas fiksuojamas tabeliuose.

Cha-cha, tavo patarimas būtų geras, jeigu žurnaluose kaip mat. atskaitingi asmenys. Pas mus į tai labai žiūrima - tiesiog medžiojami darbuotojų parašai.

O kodėl tie 40% kybo įmonės apskaitoje??? Įmonės veikloje pasitvirtinote naudojamam turtui tik 60%, tai tiek ir galite rodyti. Likusios išlaidos - savininko asmeninis reikalas. Juk negalima savininkui "išmėtinėti" pinigų jo asmeniniams reikalams - tai jau pelno išėmimas, kuris gali būti ir apmokestintas.
O VMI tvirtinti nereikia - juk tai panaudos sutartis. Nors neaišku, kaip VMI pažiūrės į tokią panaudą, ar nepripažins, kad tai šeimos nario turto naudojimas. Kaip ne kaip - mama yra šeimos narys. Nors su tais statusais biesas žino. Iki šiol man neaišku, kas tie šeimos nariai...

Tabelyje žymėk taip, kaip faktiškai ir dirba. O dėl grafiko reikia mažiau sukti galvą. Jeigu neįmanoma sudaryti tikslaus darbo grafiko, sudaromas numatomas. Jo visiškai nebūtina laikytis. Tiesiog sudaryk jį taip, kaip numatyta darbo sutartyje.

O kodėl galvoji, kad jeigu susiję asmenys, tai su jais negalima sudarinėti sutarčių? Dar ir kaip galima. Įmonė nepatiria nuomos sąnaudų, didėja pelnas. O eksploatacijos atskaitymai - leidžiami.

Atbuline data jau nebepadarysi - pasimesi pati, be to, reikėtų tikslinti visas deklaracijas. Jeigu perskaičiavimą padarysi dabar ir tai parodysi einamuoju momentu - nieko tikslinti nereikės, kadangi priskaitymus padarysi ir pridėsi prie einamojo mėnesio. Blogai tai, kad padidės mokesčiai - negalėsi panaudoti praėjusių laikotarpių . Žinoma, tų darbuotojų, kurių kol kas nerasi ir negalėsi jiems išmokėti nepriemokų, GPM pravedinėti nereikės. Taip mokestis gali išsitempti per kažkurį tai laikotarpį.
Žinai, aš gal rizikuočiau, neperskaičiuočiau. Laikas eina. O jei ką - nu priskaičiuos tikrintojai, ką reikia priskaičiuoti. Uždės dvigubo dydžio baudą. Pasvarstyk - už tą laiką delspinigiai, manau, būtų ne ką mažesni. O juos reikės sumokėti net tuo atveju, jei dabar viską perskaičiuosi. O ir baudos, ir delspinigių vienu kartu neuždeda.
Taigi - spręsti tau.

Kaip suprasti - jei pagal grafiką dirba poilsio dienom? Jei jau dirba - tai ne poilsio diena. Nurimk.
Situacija. Parduotuvės darbuotojai dirba slenkančiu grafiku - savaitę dirba, savaitę poilsis. Per tą savaitę, kai dirba, nesvarbu, kad papuola šeštadieniai ir sekmadieniai - už tai dvigubai mokėti nereikia, nes pagal grafiką tiems darbuotojams tai yra ne poilsio, o darbo laikas.
Kas kita, jeigu į tą darbinę savaitę papuola šventinės (raudonosios) dienos. Tada jau būtinai reikia mokėti dvigubai. Už naktinį darbą taip pat mokama naktiniu tarifu.
Na ką gi tau dabar daryti? Variantai du - arba nieko nedaryti, tikintis, kad netikrins (dabar nebėra planinių patikrinimų ir jeigu jūs dirbate stabiliai pelningai ir laiku mokate visus mokesčius, visiškai tikėtina, kad jūsų nejudins. Taip gali praeiti ir keleri metai, o tikrinti galima tik už paskutinius 5 metus), arba viską perskaičiuoti ir sumokėti darbuotojams nedamokas bei nuo jų priskaičiuotus mokesčius. Šiuo atveju gali kilti keblumų, kadangi dalis darbuiotojų pas jus jau tikriausiai nebedirba. Tuomet reikia dėti pastangas juos susirasti ir išmokėti, o ko nesurasit - pinigus deponuoti, ir kol kas tegul jie kybo, kol parkeliaus į pajamas kaip neradus adresato.
Manau, kitos išeities neturite.

"Antraeilėse", jei ten nepateiktas prašymas taikyti , tai jis ir netaikomas. Tada 0 (tiksliau, formoje FR0573 iš viso nieko nereikia rašyti)

Nu jūs man pasakykit, kur jūs randat parašyta apie skirtumus, kai skolinamasi (skolinama) iš akcininkų, ar iš paprastų fizinių asmenų? Juk jokio skirtumo nėra. Kalbama apie fizinius asmenis kaip tokius. Net FR0711 sukurta tam, kad joje būtų parodomi duomenys apie fiziniams asmenims suteikats arba jų suteiktas juridiniams asmenims paskolas. Skirtumas tik tas, kad fiziniai asmenys juridiniam gali skolinti neribotą sumą, o juridiniai fiziniams tik įstatinio kapitalo ribose. Ir juridinis juridiniam taip pat gali skolinti.

Juk atsakiau.
Man keistas jūsų nesupratimas.

Žinoma, kad gali. Akcinis kapitalas čia ne prie ko. Nemaišykit su nuostoliais ir su bendrovės paskola fiziniam asmeniui. Ar akcininkas, ar kitas fizinis asmuo gali skolinti neribotai.

Nuo: Lapyte
Kam: Loreta
Parašyta: 2005-02-21 14:27
Tema: Nepyk, kad sutrukdysiu
Kaip teisingai butu, jei uz suteiktas paslaugas 12 menesi saskaita israsom sausio menesi, tai PVM sausi ar gruodi?, pajamos gruodi ir keliu mokesti gruodi priskaiciuot? Tai pirkeju visa skola rodysim 2004m. balanse, nes pagal suderinimo aktus jie mums nieko neskolingi 12.31?
gruodis
D/241 K/505
sausis
D/241 K/4484 PVM Aciu

gruodi
Ar D/2436 K/505
sausi D/241 K/4484 K/2436 ACIU, jau nieko nebesuprantu, jei gali atrasyk savo nuomone
______________________________________________________________

Nepyk, kad atrašysiu čia.
PVM bet kokiu atveju - pagal sąskaitos išrašymo datą.
Pačios paslaugos - kada jos suteiktos, t.y. - gruodžio mėn.
Patartina sąskaitas išrašinėti einamąjį mėnesį - aš tik taip tvarkausi. Nusistatyk patogų terminą - pvz., iki einamojo mėn. 25 dienos, neturėsi galvos skausmo su kontavimais.

Mieloji mūsų Guru - nieko_sau
Kad gyvenimas medumi kvepėtų ir kiekvienas rytas vien gaivą neštų...
Kad širdis nerimtų, kad pastoviai kažko ieškotų ir ilgėtųsi...
Kad keliai nežinomi šauktų, o juose sutikti žmonės gero vėjo tau linkėtų...
Su gimtadieniu, brangioji