170

patirties tame klausime jokios,bet manau, kad ta nustato patys steigejai, pvz. savivaldybes, kiekviena savaip.

Is 2.7.3.1.1.1.

jei atitinka 12 VSAFAS reikalavimus nurodytus 5, 8 punktuose, tai mano nuomone pagal to paties standarto 71.10 punkto reikalavimus bus 1210 sąskaita.

Čia jau jų problemos. Juk esate konkurso sąlygose nusimatę, kad alternatyvių pasiūlymų pateikti negali ir pasiūlymų taisyti, kur keičiasi pasiūlymo kaina irgi negalima.
Toks taisymas galimas tik tuomet, jei nesibaigė pasiūlymų pateikimo laikas Viešųjų pirkimų įstatymas 29 str. 4 d.
o tai čia kiekvienas gali ką nors prisiminti ir pradėti taisyti, tuomet kiti dalyviai tikrai apskųs. jei neatidžiai skaito konkurso sąlygas, tai tik tų tiekėjų bėda

Na maisto produktų pirkimą įvykdyti yra sudėtinga, ypač jei nori nusipirkti gerus maisto produktus. O tai norėdami bet kokia kaina laimėti konkursą tiek nusipigina, kad paskui mėšlą veža. Buvo atvejų, kad atmetėm pasiūlymus dėl labai mažų kainų.

Ėmiau ką tik paskolą būstui. DnB ir Snoras net nesikalbėjo, Swedbankas - užkėlė tokią kartelę, kad man jos nepasiekti niekada (nors esu jo nuolatinė klientė ir imtas paskolas jau senokai buvau grąžinusi anksčiau laiko, bei turiu ten indėlį). Va taip su bankais. O paskolą būstui gavau iš kredito unijos.

nutarimas Nr. 511

Pažiūrėkite kaip suformuluota kvietime

Surašos tokio pobūdžio rašliavą
pirkimo dalies Nr. 1 preliminari eilė
1. Jonas 30000 Lt.
2. petras 32000 Lt.
3. t.t.

pirkimo dalies Nr. 2 preliminari eilė
1. Antanas 23000
2. Jonas 28000
3 ir t.t.

Tai bus bendras raštas ir siūskite visiems.

Žiūrint kaip ta sąmata atrodo.
Galimi du variantai.
Jei tam renginiui buvo skirtos konkrečios lėšos, tai skiriant turėjo būti nurodyta iš kokių lėšų. parastai renginiams išlaidos būna iš 30 str.

Bet gali būti ir iš 06

tai prekių grupei atlikite atskirą apklausą

A, šitas. Nebegalioja todėl, kad bus tuoj naujas, juk VSAFAS'ai tuoj galios.
Kol kas tik tokia rašliava šiuo klausimu:
www.finmin.lt/finmin.lt/failai/vidaus_audita...

reikia, nes įstatyme tai nurodyta
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Ir kodėl nebegalioja Nr. 1K-293? Gal neberandu kokio teisės akto, kur nusako nebegaliojimą (jei turite , įmeskite), nes aš pakeitimus tik tokius matau:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

jei "sausai" teisiškai , tai taip.
jei "kitaip", parašykite į privatą, patarsiu :)

Klauskite ne biudžetininkų temoje.

Ačiū

Kolegos, ar galite kas iš savivaldybių prikabinti paraiškos formą, kurią pildote finansavimui gauti.

Na va reikėjo tik paklausti forume ir informaciją gražiai surašytą sodros puslapyje radau.

Trumpai pakomentuokite biudžetininkui esančiam toli nuo IDV mokesčių: ar asmuo dirbantis pagal DS ir per 2009 m. vykdęs IDV, bet jo pajamos iš IDV per metus neviršija 12 MMA turės mokėti sodrai 10 proc. (jei teisingai išskaičiau)?
Apie GPM ir viską supratau, nes ten žmoniškai surašyta, o va sodros puslapyje nelabai įkirtau (arba nemoku ieškoti) .
manau, kad kažkas iš čia esančių esate iki panagių išsistudijavę tą reikalą, tai gal būtų nesunku trumpai atsakyti arba nuorodą įmesti su aiškiu parašymu.

Įdomus reikalas. Labai jau keistas administracijos direktoriaus požiūris
Pateikite prašymą pridėdami projekto biudžetą. Tokio dalyko kaip kokio tai teisės akto tikrai nėra. Yra juk projekto finansavimo sutartis ir projekto biudžetas, kuriame aiškiai nurodyta koks yra finansavimas darbo užmokesčiui.

ir dar išsiaiškinkite (su agentūra) dėl darbo užmokesčio išlaidų tinkamumo, jei dirbs valstybės tarnautojai. Nes teko susidurti, kad kai kuriuose projektuose, bet finansuojamuose iš ES struktūrinių fondų, valstybės tarnautojams DU tiesiogiai mokėti negalėdavo, o galėdavo priskaičiuoti pačiai jų įstaigai kaip DU fondo kompensaciją (biudžeto išlaidų "atstatymą"), nes buvo aiškinama, kad jie tą darbą atlieka tuo pačiu darbo laiku kaip ir vykdydami tiesiogines savo pareigas.
Bet tai siūlau išsiaiškiti tiksliai, nes po to gali būti tos atvejis, kad jūsų pateiktos išlaidos bus netinkamos.

Šias taisykles tikriausiai žinote:

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Va tiek galiu patarti, deja.

Turite atlikti perskaičiavimą. sudarykite kokį nors pagalbinį žiniraštį nusidėvėjimo perskaičiavimui. Gautus skirtumus įtraukite į apskaitą pvz. pagal buhalterinę pažymą.

Surašote buhalterines pažymas.
sąskaitų korespondencijos.
pvz. IT kurio vertė 1000 lt. nusidėvėjimas 800 lt., likutinė 200 lt.
jį reikia perkelti į užbalansinę sąskaitą
D 020 800
D 250 200
K 01 1000

O užbalansinėje sąskaitoje (arba 001 arba 002, priklausomai koks to turto statusas) rodote visą 1000 lt. sumą.
Ten jokių debetų ar kreditų nėra

reikalingos atostogos

Šiaip įmonės buhalteriui yra neprivaloma perskaičiuoti GPM, tai tik rekomandacija.
Pasibaigus metams darbuotojas deklaruos pajamas ir jei susidarys nedamoka, susimokės pats.

Na auditorių nuomonės nekomentuosiu, bet kelionės lapai iš viso nėra privalomi. Čia aišku atsakymas pelno siekiantiems, bet kurą nurašinėja visi:
VMI 2000 12 20 raštas Nr. 08-2-02-15244 "Dėl degalų nurašymo"
"Atsakydami į (...) paklausimą dėl galimybės degalų išlaidas priskirti prie sąnaudų (apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną) remiantis važiavimo dokumentuose padarytais bendro pobūdžio įrašais, paaiškiname, kad tais atvejais, kai įmonės reikalais mieste važinėjama į statomus objektus, į įmonės prekių realizavimo vietas (parduotuves) ar paslaugų teikimo punktus ir pan., tai važiavimo dokumentuose nebūtina atskirai išskirti važiavimus į kiekvieną statybos, prekių realizavimo ar paslaugų teikimo vietą. Degalų išlaidas prie sąnaudų, šiuo atveju galima priskirti padarius ir vieną įrašą, kuriuo nors ir apibendrintai, tačiau būtinai nurodoma kurią mėnesio dieną ir į kur buvo važiuojama (pvz., "2000 m. gruodžio 22 d. važiavimai į mieste (Klaipėdoje) statomus objektus", "važiavimai į mieste esančias įmonės produkcijos realizavimo vietas (parduotuves) ir pan.).
Manome, kad prie sąnaudų galima priskirti tik tokių vienu įrašu pažymėtų važiavimų degalų išlaidas, kada statybų vietos, parduotuvės, paslaugų teikimo punktai ir kt. yra išsidėstę vieno miesto (gyvenvietės) teritorijoje. Kai punktai į kuriuos važiuojama yra išsidėstę kokio nors rajono teritorijoje ar keliuose miestuose (keliose gyvenvietėse), tai reikėtų konkrečiai nurodyti į kokius punktus buvo važiuojama."


Bet aš komandiruotės išlaidų apskaičiavimo pažymoje rašau taip:
Šiauliai - Vilnius 213 km.
po Vilnių 30 km.
Vilnius - Šiauliai 213 km.

Įsakyme yra nurodoma kokiu automobiliu vykstama. Po to prie komandiruotės išlaidų apskaičiavimo pažymos pridedamas automobilio registracijos liudijimas, paskaičiuojama kuro norma pagal susisiekimo ministerijos metodiką (juk variklio darbinis tūris ir kuro rūšis bus matyti liudijime), pridedamas kuro čekis, ir apmokama pagal komandiruotės maršrutą paskaičiavus pagal kuro normą.

9.3. 50 procentų finansų ministro patvirtintų dienpinigių užsienio valstybėje normos, o jeigu darbuotojas apsilanko keliose užsienio valstybėse, – 100 procentų finansų ministro patvirtintų dienpinigių tose užsienio valstybėse normų vidurkio, kai tarnybinė komandiruotė trunka vieną dieną;

P.S. ir siūlau nesimaišyti, vieni teisės aktai reglamentuoja komandiruočių apmokėjimo tvarką biudžetininkams, kiti visiems kitiems.
O čia kaip suprantu susipynė diskusijos, vieni kalba apie pelno siekiančias įmones, kiti apie biudžetines. Būtent AuraDa jūs nesusipainiokite, nes aiškinau būtent nutarimo 526 nuostatas, kuris skirtas išskirtinai biudžetininkams.

9.3 punkte aiškiai parašyta, kad jei vienoje valstybėje tai 50 proc., jei keliose 100 proc. normų vidurkio.

Kadangi biudžetininkų temoje paklausėte, tai įvesiu šiek tiek aiškumo:
1. biudžetininkams, jei komandiruotė Lietuvoje tęsiasi kad ir vieną diena yra mokama vis vien 19.50 už dieną.
2. nebiudžetininkams (pavadinsiu tokiu apibendrinančiu terminu), jei komandiruotė Lietuvoje tęsiasi tik vieną dieną, tuomet yra mokama 50 proc. dienpinigių normos, t.y. 9.75 Lt.