jei jūs neketinate su tuo darbuotoju nautraukti darbo sutartį, šis įspėjimas parasčiausiai nebetenka galios. jei po kurio laiko jūs vėl norėsite nutraukti darbo sutartį su tuo darbuotoju, tai turėsite jam įteikti naują įspėjimą.

Tai viskas priklauso nuo įsakymo formuluotės ir vadovo sprendimo.

Apie tuos pirkimus, kurių pirkimą vykdė komisija, o ne pirkimų organizatorius.
Juk šios situacijos turėjo būti numatytos jūsų pirkimų taisyklėse.

Tik nepamirskit apie pirkimo versciu skaiciavima.
Pvz. jei taisyklese ir nusimatysite tuos minetus 500 lt.

bet jei kas menesi pirksite kanc. prekes kas menesi pvz. po kokius 300 lt is skirtingu tiekeju, tai bus traktuotina, kad jus pazeidete savo nusistatyta riba, nes pirkimo vertes skaiciuojasi sudedant panasios rusies prekiu pirkimu vertes per visus finansinius metus.
Taigi 12 * 300 - 3600 Lt.

rasite pavyzdžių čia:
tax.lt/posts3008-0.html&postdays=0&postorder=asc

O jei darbuotojas turi neišnaudotų kasmetinių atostogų?

Gal galėtumėte pasidalinti įspūdžiais po "santykių" su tikrintojais.
Ar jie toleruoja tokius dalykus: darbuotojas nebūna darbe (pvz. 30 d.) administracijai leidus, bet turi nepanaudotų atostogų daugiau kaip už 12 mėn. laikotarpį.

Prisiskaičiau visokių aiškinimų, komentarų ir nuomonių. Tai turėtų būti kaip ir nesusiję dalykai (atostogos ir nebuvimas darbe). Bet visdėlto kaip? Ne visada visi tikrintojai vienodai viską traktuoja.
gal kam teko praktiškai susidurti?

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Kai yra faktoringo limitas be regreso - turi būti apdraustas pirkėjas. Kas draudžia tą pirkėją, tai susitarimo reikalas su banku, bet kiek paskutiniu metu teko susidurti, tai dažniausiai draudžiame patys.

Dėl faktoringo limito suteikimo yra pasirašomas trišalis susitarimas: bankas, jūs ir pirkėjas.

manau rasite atsakymus čia:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

O kodėl 12.50 ?

O į antrą klausimo dalį gal rasite atsakymą čia:
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000022261

Ačiū. Tik aiškinamajame rašte ko gero teks išskirti išmokėtas išeitines išmokas, kad pagrįsti esminius DU ir soc. įmokų straipsnių neatitikimus. Bent pas mus finansuojanti institucija iki panagių kiekvienam skaičiukui prašo paaiškinimo.

Juk viskas kaip ant delno, butu geda net prasyti

Taip būtų teisingiausia.

Perduodant turtą tarp mat. atsakingų asmenų, visų pirma turite atlikti perduodamo turto inventorizaciją. ir po to perduoti pagal perdavimo priėmimo aktą.

1. Įsakymas dėl inventorizacijos;
2. Inventorizacija;
3. Inventorizacijos rezultatų tvirtinimas;
4. Perdavimo priėmimo akto pasirašymas.

Jei per dieną neviršija 12 val. kuomet jam darbo grafike yra numatyta dirbti abiejose darbovietėse, tai tada nesukite sau galvos.

Atlikau "apklausą" jūsų pateiktu klausimu.
Niekas jokių kitokių pakeitimų negirdėjo apie priedų mokėjimą. Tai jei bus naujienų būtinai pasidalinkime.

Aš irgi daugiau nieko neradau. Gal kolegės ką žinos.
Arba gal yra koks "aplinkraštis" viešai neskelbiamas tik siunčiamas finansuojančioms organizacijoms. Juk ir taip būna.

priedų mokėjimą biudžetinių įstaigų darbuotojams nustato nutarimas Nr. 511

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

arba atskirų ministerijų nustatytos tvarkos.

Manau jums turėtų būti aišku paskaičius šį DK straipsnį (144 str. 5 d.) (o beje DK galioja visiems vienodai, išskyrus valstybės tarnautojus ir statutinius darbuotojus):
144 straipsnis. Darbo laiko trukmė

1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.

5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Pabandykit pasižiūrėt preliminarią deklaraciją ir žinosit.

Išsiunčiau.

Yra DK toks 96 str. Bet tai sunku įrodyti.

Taip

pasiskaitykite pirma
tax.lt/postt1166.html

[quote=mariska][quote=renata1113]

kapitanovui viskas gerai, tik gal jo žodžius ne visai tiksliai klausytojai suprato.

[quote=Renatele]

Gerb.Kapitanovas aiskino, kad prievole moketi
Vat ir nelabai tiksliai. taikymą, o apie tai ar toms pajamoms yra taikomo GPM įstatymo nuosstatos

na jūs statutiniai ten pagal kitokias taisykles gyvenat. bet jei DU skaičiavimo principai (na sakykim už 2d.d.) taikomi vienodi kaip ir visiems tada matyt taip. bet čia mano asmeniniai pamastymai.

Aš supratau, kad mums reikės pildyti tokias eilutes:
18 eil. rodomas DU, 19 ir 20 eil. išskaičiuotas GPM; 21 eil. ligos pašalpos suma už 2d.d. (bendra suma išmokėta įstaigoje per deklaruojamą laikotarpį, kuri turės sutapti su A priedo išvardintų darbuotojų suma
27 ir 28 suma išskaičiuota iš ligos pašalpos.
Pride A pildome tokias eilutes: A1; A3, A4; A5; A6: A7; A8; A16; A 18
pagal mono privačią nuomonę A dalyje rašosi tik tie darbuotojai, kuriems buvo išmokėtos nedarbingumo sumos už 2d.d. iš darbdavio lėšų.

Ačiū.
Mano perskaityta krūva informacijos patvirtina jūsų atsakymą.