Na nepykite, bet kažką ne taip rašote. Cituoju:
"D6114(Darbuotoju darbo užmokestis ir su juo susijusios sanaudos)
K4463(Moketinos socialinio draudimo imokos)
K4462(Moketinas gyventoju pajamu mokestis)
K4464(Moketinos garantinio fondo imokos) "
Pagal tai matau, kad sąnaudoms priskiriate tik Sodrą, GPM ir GF.
Toliau vėl kažkokios pievos - išskaitymai iš DU ir kartojama vos ne tas pats.
Tada vėl - sąnaudoms priskiriamas IŠMOKĖTAS PER KASĄ DU.
Ne taip viskas daroma. Štai vienas iš variantų:
D 6 kl Atlyginimų sąnaudos
D 6 kl Sodros sąnaudos
D 6 kl GF įmokų sąnaudos
K 4 Kl Mokėtini atlyginimai
K 4 kl Mokėtinas GPM
K 4 kl Mokėtina Sodra
K 4 kl Mokėtinos GF įmokos.
Galimi kitokie variantai, priklausomai nuo buhalterinės programos, bet principas tas pats:
Sąnaudoms priskiriamas priskaičiuotas darbo užmokestis (be jokių išskaitų GPM ir 9 ar 10 procentų Sodrai), priskaičiuota 30,98 procentų Sodros įmokos ir GF įmokos.
Tai ir rodote Pelno/nuostolių ataskaitoje.
O išmokėjimas per kasą ar banką savo ruožtu, ir jokios įtakos tai ataskaitai neturi.

Rašykite sąskaitų pavadinimus, o ne numerius - negi norint pakonsultuoti reikia žinoti jūsų sąskaitų planą?
O šiaip tai neteko matyti, kad mokėtiną darbo užmokestį (turbūt sąskaita 4461) į sąnaudas keltų tik išmokėtą per kasą? Sąnaudoms priskiriamas priskaičiuotas, o ne išmokėtas, ir dar būtinai per kasą.

Absoliuti nesąmonė. Pasiskaitykite Akcinių bendrovių įstatyme, kas yra tos "savų akcijų supirkimas", kada ir kokiais kiekiais jas galima supirkti, kaip jos atvaizduojamos balanse.
Naujai įsteigtos įmonės (naujai suformuotas kapitalas) rodomas eilutėje "Įstatinio kapitalo didinimas", berods 26 eilutė. Kolegė, kuri klausė, padarė teisingai, tai niekas ir netaisė jos.

Pirmiausiai pasitikrinkite, ar fizinis asmuo atitinka šią sąlygą:
"4. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;“."
Antra - privaloma tik tada, jei taikytas mažesnis tarifas, negu reikia. Kitais atvejais - jei jau suklydote, tai ir mokėkite, kiek išrašėte.

Šiaip teisinga, bet patogiau naudoti sąskaitą "Kitos mokėtinos sumos", o ne Skolos tiekėjams. Aiškiau matysite, kiek liko mokėti, lengviau tvarkyti apskaitą.

Kad parduodama prekes ES įmonei PVM mokėtojai, LT įmonė galėtų taikyti nulinį PVM tarifą ("nemokėti PVM"), reikia turėti prekių išvežimo iš LT teritorijos įrodymus.
Kiek suprantu iš klausimo, tos prekės iš Lietuvos neišvežamos, todėl turi būti parduodamos su lietuvišku PVM.
O jei prekės realiai išvežamos, tada ES įmonė vėl jas parduoda Lietuvoje (?), vėl kitos nuostatos. Bet PVM vienoje ar kitoje vietoje sumokamas.
Kitaip tokių gudruolių daug atsirastų, deja...

Koks skirtumas, Honda ar Hunday?
Žiūrėkite, ar pagal tai naujas automobilis.

Pagal PVMĮ 7-ą straipsnį tai laikoma paslauga (dėl visa ko pasitikslinkite Civiliniame kodekse). Įdedu ir komentarą:
"5. Nematerialiojo turto (plėtros darbų, prestižo, patentų, licencijų ar kito nematerialaus turto) perdavimas PVM įstatymo požiūriu priskiriamas paslaugų teikimui. Pagal CK 1.112 straipsnio nuostatas civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Šių teisių perdavimas, išskyrus PVM įstatymo 4 str. 3 dalyje nurodytus atvejus, laikomas paslaugų teikimu."
Taigi priskaičiuojate PVM ir deklaruojate 23-24 eilutėse paslaugos vertę, o PVM 32, 25 ir 35 eilutės.
Dėmesio - pasižiūrėkite, ar jūsų atveju už autorines sutartis išmokėtos sumos nėra apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.

O kaip kitaip tuos skaičius sudėlioti, jei ne 25 - 33 - 35 eilutės? Kitaip nulio negausite, jei nerašysite 35 eilutėje, niekaip.

O prie ko tada 96 straipsnis? Perkate tas paslaugas iš bankrutuojančios įmonės?
O čia ištrauka iš to PVMĮ straipsnio:
"3. Per mokestinį laikotarpį išskaitytos PVM sumos, kurias pagal šio straipsnio nuostatas privalo sumokėti į biudžetą prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), įtraukiamos į pirkėjo (kliento) to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM. Šios PVM sumos bendra šiame Įstatyme nustatyta tvarka gali būti pirkėjo (kliento) atskaitytos kaip ir kitas pirkimo PVM."

Štai ta lentelė. O sąskaitą rašote be PVM.

Kodėl neatskaitom? Ar tos prekės nebus naudojamos PVM apmokestinamoje veikloje?

Atkreipkite dėmesį į "pajamų šaltinį". Tai, kad jūs mokate ES įmonei už iš jos pirktas prekes, nepadaro jūsų tos įmonės "pajamų šaltiniu". Pajamos uždirbamos Lenkijoje.
Pridedu nuorodą, kada atsiranda tas šaltinis ir jo mokestis:
"Mokesčio objektai[taisyti | redaguoti kodą]
palūkanos;
pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) už Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą;
autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, įskaitant LR PMĮ 4 str. 5 dalyje nustatytus atvejus;
pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;
atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know how);
gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą arba išnuomotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos."

Visų pirma, tai perskaičiuojate kiekvienos prekės, esančios sandėlyje, kainas iš litų į eurus.
Tada gautoji bendra suma palyginama su apskaitoje užregistruota sąskaitoje 2042 (litus perskaičiavus į eurus).
O gautą skirtumą priskirkite sąnaudoms, nors atrodo, rekomenduojama koreguoti pelno sąskaitą?

Gerai, direktorius sudaro su įmone skolos sutartį; deklaruojama VMI.
Jei jis ją perleis (parduos) kitam asmeniui, tai VMI reikės deklaruoti, kad jam tą paskolą įmonė grąžino? Bet juk tai neatitinka tikrovės.
Aš tikrai nepatarčiau įmonei kištis į piniginius santykius tarp fizinių asmenų. Tas direktorius ko gero nori apgauti savo skolininką, ir tiek. Jei įmonė turi pinigų, tai kodėl neatsiimti skolą ir normaliai grąžinti savo kreditoriui? Įtariu, jei direktorius tiek daug pirko įmonei už savus pinigus, tai padėtis joje su grynaisiais nekokia.
Galų gale, už skolą gali savo akcijas perleisti. Bet kad pardavinėtų skolas pagal schemą, į kurią įpainiota įmonė, tai nelabai girdėjau...

Na tikrai jau neeilinė situacija...
Kas tą sutartį (skolos perdavimo) tvirtino? Nes tik tarp dviejų fizinių asmenų surašyta sutartis tai įmonei visiškai netinka.
Antra, jei ta sutartis patvirtinta notaro, ir įmonė išmokės pašaliniam žmogui pinigus, tai susidarys A klasės pajamos, ir išmokant teks išskaičiuoti 15 procentų GPM.
Bent aš tai tokių dalykų neleisčiau. Nes atsiranda papildomos problemos. Jei direktorius tam žmogui skolingas, tai tegu atsiima skolą iš įmonės ir grąžina jam.
O šiaip tai įmonė turi sudaryti su tuo žmogumi paskolos sutartį, bet kadangi realūs pinigai "nevaikšto", tai net neįsivaizduoju, kaip ją ir sudaryti?

Skaitykite 59 straipsnį, ir viskas bus aišku - dividendai skiriami iš PASKIRSTYTINO pelno.
60-ą straipsnį ne taip suprantate.

Be abejo, pagal perdavimo faktą, kuris buvo įformintas aktu. Nuo to momento jos tapo ne jūsų nuosavybe, tai koks jūsų reikalas, kada ir kaip jos utilizuotos?

Ūkinius įvykius apskaitoje registruojate realiu laiku. Akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino pelno paskirstymą, įvyko 2015 metais - tais metais ir registruojate apskaitoje pagal susirinkimo nutarimą.
Ir man nepatinka tas "pelno koregavimas". Nieko jūs nekoreguojate, tik dalį pelno išmokate akcininkams.

Jei išmokas už auto nuomą deklaravote mėnesinėse deklaracijose, tai prie ko čia FR0471? Ji skirta B klasės pajamoms, o išmokos už nuomą yra A klasės.

Jau padarytas, taigi rašo, kad po pusmečio atsiras.

1. Jei ši Norvegijos įmonė neturi savo padalinio ar atstovybės Lietuvoje, kilnojamų daiktų (kompiuteri) remonto paslauga pagal PVMĮ 13 straipsnį laikoma suteikta ne Lietuvoje, todėl yra ne PVM objektas. Sąskaita už paslaugas išrašoma be jokio PVM.
2. Viskas deklaruojama Pardavimo PVM (standartinis ar lengvatinis) - 29 - 31 eilutėse, už Lietuvos ribų įvykę sandoriai (jūsų atvejis) 20 eilutėje.

Na ne, ką bendro gali turėti pelnas su PVM?
Jei mokėtinas, tai D 6125 Kitų mokesčių sąnaudos (neleidžiami).
Jei gautinas, tai K 6125.

Tai turbūt VMI išaiškino, kad negalėjote taikyti nulinio tarifo, nes jūsų suteikta paslauga tiesiog yra ne PVM objektas.
Išmokite skirti tokius dalykus - apmokestinimas nuliniu tarifu, standartiniu tarifu, PVM neapmokestinami sandoriai, ne PVM objektas.
Kitaip bus nelengva dirbti...

O kokiu PVM įstatymo straipsniu rėmėtės, suteiktą paslaugą (ir kokią?) apmokestindami nuliniu PVM tarifu?

Na kad labai aiškiai parašyta:
"


Tuo atveju, kai nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas (kurio nuoma pagal PVMĮ 31 str.1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama) yra nuomojamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams – tai jis turi pasirinkimo teisę - skaičiuoti PVM nuo nuomos, ar ne (paslaugos teikėjas, norėdamas įsitikinti, kad paslaugas teikia apmokestinamajam asmeniui gali susitarti, kad šis jam pateiktų laisvos formos patvirtinimą)."
Tik atkreipkite dėmesį - toks pasirinkimas galioja visiems nuomininkams, negali būti vienam su PVM, kitam be.

Pati rašote - juos mokame IŠ PELNO, kuris jau apskaičiuotas iš pajamų atėmus sąnaudas.
Tai apie kokius neleidžiamus atskaitymus dar galima kalbėti?
Pakartosiu visą eigą:
- iš pajamų atimame visas išlaidas - gauname finansinį pelną;
- pildydami PLN, prie to pelno pridedame neleidžiamus atskaitymus, gauname mokestinį pelną;
- apskaičiuojame pelno mokestį ir atimame jį iš finansinio pelno - gauname grynąjį pelną;
Pateikiame akcininkų susirinkimui pasiūlymą, ką su tuo uždirbtu grynuoju pelnu daryti - palikti įmonėje, skirti dalį į rezervus, ar išmokėti akcininkams (taip vadinami dividendai).
Tai kur čia dabar įžiūrite kažkokius "neleidžiamus atskaitymus"? tai pelno skirstymas, ir tiek.
O toks išsireiškimas PM įstatyme atsirado gal dėl to, kad apsaugotų nuo didelių gudruolių ar visiškų žioplių, kurie bandytų tokias išmokas (o juk dividendai mokami iš įmonės sąskaitų) priskirti sąnaudoms. Jis savo esme yra absoliučiai ekonomiškai klaidingas, betgi visokių tiek buhalterių, tiek vadovų pasitaiko...
Praeis.

Ne, neatitinka trikampės prekybos nuostatų.
Tiesiog normalus pirkimas iš ES ir kitą mėnesį pardavimas į ES.

Dar galiu pridurti, kad laimėjus bylą ir turint teismo nutartį, sumokėtą žyminį mokestį pagal prašymą grąžina VMI.

Pirma - klaida jau čia "mums skolinga įmonė A pirkėjas(2411) skola K2411", nes pirkėjų skolos registruojamos sąskaitos 2411 debete, o ne kredite.
Antra - norint sudengti įmonės A kaip tiekėjo ir įmonės A kaip pirkėjo tarpusavio įsipareigojimus, reikalingas abiejų pusių pasirašytas dokumentas, (Tarpusavio įsiskolinimų sudengimo aktas), o ne manipuliacijos sąskaitų korespondencijomis.
O įmonė B čia visiškai ne prie ko, grąžinkite jai permoką, ir tiek.
Primenu, kad apskaita - tai įrašai, daromi tik turint atitinkamus, kiekvieną ūkinį įvykį ar operaciją pagrindžiančius dokumentus. Tai ne aritmetikos uždavinys - tam pridėjau, iš to atėmiau, ir tvarka.