Čia ne Linda6, aš jus kritikavau.
Teoriškai gal ir galima taip išvedžioti apie aparato stalčiuko įnešimą į kasą (inkasavimą).
Todėl ten jūsų cituota ištrauka netiko niekaip.

Apskaitoje suvedinėti aišku, galite taip, tai yra teisinga - čia įmonė "C" veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas.

Kiekvienai ūkinei operacijai darykite atskirus įrašus - dabar bandote suplakti į vieną, todėl ir negaunate lygybės. Turibūti taip:
1 įrašas - gavo pinigus iš kasos: D 2435 2000 Lt K 272 Kasa 2000 Lt.
2 įrašas - atnešė avansinę D ten jūsų kaip parašyta 320 Lt K 2435 320 Lt.
3 įrašas - grąžino nepanaudotą likutį į kasą D 272 1680 Lt K 2435 1680 Lt.
Taip ir jums pačiai, ir visokiems tikrintojams bus aiškiau.

Jei grąžinimą į kasą parodė savo avanso apyskaitoje, tada įrašykite. Jei ne, tai bus atskiras įrašas.

Bloga šita korespondencija - per su tiekėjais neatsiskaitoma, nėra tokių galimybių absoliučiai - tik per atskaitingus, iš bėdos per kasą, bet tada kitokie reikalavimai KIO pildymui.
Taip pat netinkamai instruktavo dėl visiško "nunulinimo" kiekvieną vakarą. Tada jums iškyla problema ir atsiranda dar daugiau popierizmo, nes reikia kiekvieną rytą įnešinėti kažkokią pinigų sumą grąžai. Todėl parduotuvėse nėra nunulinama visai plikai, o paliekama ten kokie 20 lt likutis .
Taip pat netinkamai parinktas sąskaitos numeris pinigams gali būti, pvz., 2721, 2722, ir t.t. - kiek jų yra. O kasa - 2720.

Ne nedarbingumo pažymėjimą pildote, o Sodros formą nsdp kažkokią ten.
Jei tai tęstinis nedarbingumas, tai joje tik įrašysite nedirbtą laiką.

Taip, tikriausiai su PVM. PVM mokėtojams importo PVM grąžinamas, jei prekės naudojamos PVM apmokestinamoje veikloje - parduodamos su PVM.
O VMI geriausiai konsultuotis, kokią verslo (prekybos) formą pasirinkti, kada ir kokiom sąlygom jie užrekistruotų PVM mokėtojais.

Kad jie ten kažkaip pasimetę.
Turėtų kasą, jaustųsi tvirčiau.

Oi, mūsų mielas Šeimosdžiaugsmas, visai ne iš tos operos ištrauką bando pritaikyti.
Ne apie kasininkus (pardavėjus, operatorius) ten kalbama.
Jie yra ne atskaitingi asmenys, o materialiai atsakingi asmenys.
Atskaitingi asmenys tai tie, kurie turi teisę gauti iš įmonės (kasos, banko) pinigus, pirkti prekes, paslaugas įmonės reikmėms ir privalo atsiskaityti už gautą avansą.

Individuali veikla (IDV) mėnesiui neregistruojama.
Bijau, kad IDV tapti PVM mokėtoju netaip paprasta.
Tiksliai nežinau, bet apie sumokėto muito grąžinimą kaiptai negirdėjau.

Tik likusią sumą, juk tuos išmokėtus 200 Lt turėjote deklaruoti avanso išmokėjimo mėnesį.

Na kaip, Dvynuke, ar jau išsiaiškinai, kad sąskaita ne su nuliniu PVM tarifu turi būti išrašoma?
Klaidingai išrašei sąskaitą, paklausei apie deklaravimą ir dingai, o man dabar rūpintis reikia.

Pirma - jei apskaitą tvarko apskaitos įmonė, kodėl jūs rūpinatės korespondencijomis, ir dar rašote jas neteisingas?
Antra - visiškai nebūtina kasdien pinigus inkasuoti. Žinau įmonę, kuri inkasaciją daro kartą per mėnesį - mėnesio gale. Kitoje įmonėje iš net skirtinguose miestuose, tai centrinės kasos kasininkė vos porą kartų per mėnesį nuvyksta pinigų inkasuoti.
Trečia - visgi, ypač esant didesnėms apyvartoms, geriau tą kasą pasidaryti. Visai nesunku ir KIO teisingai.

O už ką tie kvitai? Gal ten kokios paprasčiausios komandiruočių išlaidos? Kiek supratau, tai mes čia diskutavome apie su norvegišku PVM išrašytas sąskaitas, o jau kvitus tai vienareikšmiškai palikite ramybėje, koks gali būti nuo jų PVM?

Taip, pasiteisinimą jie visada ras. Nors tai daugiau panašu į karūnos saugojimą ir nenorą pripažinti savo klaidas.
Net keista, kam VMI reikia, kad būtų tuščiai skaičiuojamas tas menamas PVM mokestis, pildomos deklaracijos, ir kartu sukeliama papildoma sumaištis vieningoje ES PVM apskaitoje - nes antroji šalis nedeklaruoja Lietuvai suteiktų paslaugų. Tuo tarpu jokių mokestinių prievolių nuo tų skaičiavimų neatsiranda, tik kažkiek apsunkinama apskaita įmonėse.
Aš ir toliau laikysiuos savo principo ir nesiruošiu apsunkinti savęs bereikalingais skaičiavimais. Tuo labiau, kad žinau, jog pagal tarptautinę teisę bet koks jūrinis laivas yra šalies, su kurios vėliava jis plaukia, dalis, jame galioja tos šalies įstatymai ir kitoks suverenumas, o jo kapitonas turi visus valdžios įgaliojimus bet kokiems klausimams spręsti, kaip koks meras (laivo).

Nei už vieną dieną Lietuvos dienpinigiai neskaičiuojami. Išvykimo dieną - jei tą dieną kirto sieną - valstybės, į kurią išvyksta, dienpinigiai. Grįžimo dieną - šalies, iš kurios grįžta, dienpinigiai.

O kodėl PVM 0 procentų? Kokiu PVM įstatymo straipsniu remiatės?
Kai tai išsiaiškinsite, pati pamatysite, į kurią eilutę ką rašyti. Mokykitės, skaitykite PVM įstatymą.

1. Taip, traukiame į deklaraciją kaip pirktas prekes.
2. Taip. Koks skirtumas - motininė ar dukterinė - tai atskiras juridinis vienetas.

Tokių atvejų tikrai pasitaiko - tai visai realu.
Galima tabelyje pažymėti tik kiek faktiškai valandų tą dieną dirbo, ir apmokėti tik už jas.
O už pirmas nedarbingumo dienas taip pat galima mokėti tik už pusę pirmosios dienos.
Galimi ir kitokie varianta, tikrai dėl parašų išsiteisinsite, jei iškils kokios problemos.

Kasos aparatų ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentų naudojimas


Kvite turite nurodyti tokius privalomus rekvizitus:

dokumento pavadinimą;
ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, pavadinimą;
ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, kodą; kvito datą;
parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetus, vieneto kainą. Šie duomenys nenurodomi, kai prekių (paslaugų) pardavėjas pardavimo operaciją įformina sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, draudimo liudijimu (polisu) arba kitu teisės aktuose nurodytu apskaitos dokumentu, kuriame yra šie duomenys. Tokiu atveju kvito eilutėje „Sumokėti už“ („Išmokėti už“) rašomas žodis „Apmokėta“, nurodomas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris;
sumokėta (išmokėta) suma litais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais;
kvitą išrašiusio prekių (paslaugų) pardavėjo (supirkėjo) pareigų pavadinimą, parašą, vardą ir pavardę; kliento (pirkėjo arba prekes pristačiusio asmens) parašą, vardą ir pavardę, o klientui pageidaujant - kliento asmens kodą, gyvenamąją vietą.
Visuose kvituose turite nurodyti jų seriją ir eilės numerį. Kvito serija ir numeris turi būti formuojami taip:
numeris sudaromas didėjančia seka;
numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma(-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų.
Tikriausiai klausėjas pildo kažkokią senovinę PPK formą ir pergyvena dėl nebūtino rekvizito, kad jis netelpa.

Manau, kad tai nebūtinas PPK rekvizitas - turėtų užtekti įmonės kodo.

Petronėle, Tu teisi.
Baudų nėra sąraše pajamų, nepripažįstamų gyventojo pajamomis natūra.

Ne, Petronėle, nebus pajamos natūra - tik paprasčiausi neleidžiami atskaitymai įmonei.

Štai ištrauka iš Civilinio kodekso - VMI neduota teisė keisti jo nuostatas arba kitaip jas traktuoti.
1.98 straipsnis. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai1. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius.

2. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

3. Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą.
Taip kad tegu VMI taiso savo atsakymą, nes jis kertasi su kitų įstatymų nuostatomis.

O įdomu, kokie tie argumentai? Tik tie, kad juda, nestovi vietoje?

Sutikčiau, jei tai būtų paprastas laivas, kuris gali pervežti krovinius bet kokiu užsakytu maršrutu vandens keliu.
Ne bet kur, Regvita, tie kelto laivai pervežinėja - tai tik judama nekilnojamojo įrenginio - kelto - dalis.
O jei jau būtų taip, kad šią (kėlimo keltu) paslaugą galima būtų laikyti kaip ekportuotą - tai ir išrašinėtų norvegai sąskaitas be PVM, nėra jie beviltiškai kvaili. Deja, išrašinėja su PVM, nes būtent taip jie ir traktuoja - tai paslauga, susijusi su nekilnojamuoju turtu.
O dar pridėjus mano argumentus apie vieningą ES PVM apskaitą - tai ir visai stiprūs argumentai pasidaro, bent man taip atrodo ir atrodys, ką kolegos berašytumėte.
Tačiau, žinoma, darykite kiekvienas pagal savo supratimą - niekam žalos nuo to nebus.

[quote=Loreta][/quote]
Štai dar kokius argumentus, kad keltus galima (bent jau PVM atžvilgiu) laikyti nekilnojamuoju turtu, galima būtų pateikti kad ir VMI tikrintojams:
Kad ir Mukrano pavyzdys - juk yra specialūs uosto įrenginiai tik tam Mukranui, krovinių terminalas, prieplauka - Klaipėdoje ir tokia pat Vokietijoje. O patį laivą - keltą galima laikyti tik judama šio nekilnojamojo turto dalimi, jungiančia tas dvi prieplaukas ir kitus uosto įrenginius.

Loreta, ko tokia užsispyrus šiandien? Būtent keltai ir naudojami vietoj tiltų. Aš gi nesakau, kad keltas savo išvaizda panašus į tikrą tiltą - bet jis atlieka tilto funkcijas.
O tą PVM skaičiuokit, jei norite visi nuo visko. Aš tai visada pirma pagalvoju, ar tikrai reikia.

Aš suprantu, kad laivas juda, nėra nekilnojamas. O nekilnojamu turtu laikau PVM įstatymo požiūriu, tai yra, taikau kelto bilietams būtent PVMĮ nuostatas dėl nekilnojamojo turto. Nes jis neplaukioja kur užsimanęs, yra tiksliai nustatytas maršrutas ir savo esme keltas panašesnis į tiltą, negu į katerį, ania?

Taip. Nes jis į Nemuną neatplaukia ir jokių galimybių tam neturi.
Jis priklauso jūrai.