[quote=ilona1975]Sveiki, sodra
D Sodra bjaurybė 72 Lt
K Savininko bėda 72 lt

O jei rimtai - tai gavus banko išrašą
Jei įmokos priskaičiuotos buvo
D 61X
K 446X

D 446X Sodra
K 2435 Skola atsk. asmeniui

www.vmi.lt/lt/?itemId=10810746
čia nereikia mokėti

Delfi grybauja ar aš kažko nesuprantu

verslas.delfi.lt/business/mokesciu-inspektoriai...

Citata
Dėmesio sulaukė ir tie gyventojai, kurie pagal 2010 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas turi sumokėti valstybei daugiau nei 5 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio permokos.

Tai kad dabar liko viena - sena su 9 eilutėm - kuri apiima visus atvejus

Lieka vienintelė išvada - pridarė klaidų tyliai pataisė - ir viskas lyg ir ramu.
O tai kad klaidina be reikalo niekam neįdomu

Tai kam klaidinti žmones jau ne viename leidinyje buvo paskelbta pvz.
www.aktualijos.lt/index.php?option=com_content&t...

Rašta mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000099857
Suvienodino su
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000093315

Aišku kas gi dabar prisipažins kad buvo klaida padaryta.

Pabuskite - na kaip nesikeičia iš 9 punktu liko 6 - tai čia tipo nesikeičia ?
Ot bjaurėbės VMI - jau pakeitė.

Primame faile buvo tokia lentele:

Niekas nesinaudoja VMI informacija ?

Gerbiami vežėjai tikriausiai matėt visi VMI atnaujintą vežimo paslaugų lentelę ?
mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000020686
Norių kad pareikštumete savo nuomone ar Jūsų matymu paskutinė lentelė teisinga ?

ir dėl kokių priežasčių buvo pakeista ši lentelė :
mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000017425
kuri mano manymu atitinka dabartinį PVMĮ 13 str.

Dalia formalia su tavimi sutinku. Tačiau kaip parodo 24 keitimo istorija apie mokestinius nuostolius nebuvo kalbos iki 2007 metu redakcijos
Nuo 2007 m. www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_... atsirado mokestiniai nuostoliai. Investicinio projekto lengvata pradėta taikyti nuo 2009 - gal gali garantuoti kad AAT vėl ko nors nesugalvos.

Tai lygybės ženklo tarp mokestinių nuostolių ir investicijų nedėčiau irgi, tačiau pagal pateikta situacija (3 var.) manau principai ir esmė visiškai nesiskiria nuo mokestinio nuotolio.

Tai tik vienas puktas iš 24 . Yra kalba ir apei mokestinių nuostolių - šio atveju nei su turtu nei su įsipareigojimu palyginti nieko negalima.

ir kiti teiginiai kurie verčia susimąstyti

19. Įmonė gali gauti ekonominės naudos iš atidėtojo mokesčio turto dėl mokesčių
sumažinimo tik tada, kai ateityje ji tikisi uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno, iš kurio bus galima atimti įskaitomuosius laikinuosius skirtumus kaip leidžiamus
atskaitymus. Todėl įmonė apskaitoje registruoja atidėtojo mokesčio turtą tik tada, kai pagrįstai tikisi ateityje uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno. Apskaičiuojant atidėtąjį mokestį, reikia įvertinti ir būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais mažėsiančius ar išnyksiančius apmokestinamuosius laikinuosius skirtumus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas – būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais atgautinos pelno mokesčio sumos, kurios susidaro dėl įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir nepanaudotų mokestinių nuostolių perkėlimo.

Įskaitomieji laikinieji skirtumai – laikinieji skirtumai, dėl kurių būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais apmokestinamasis pelnas bus mažesnis už apskaitinį (mokestiniai nuostoliai bus didesni už apskaitinius).

Aišku ir tavo pateikta ištrauka teisinga.

Jei skaitei diskusija yra LukoP tesingas pastebėjimas
Balansinis turtas = 0, o mokesčių bazė yra t.y. tenkinama Atidėto pelno mokesčio turto atsiradimo sąlyga.

Neturiu laiko dabar nagrinėti pvz. bet trumpas būtų toks:
2009 investicinis projektas - išlaidos - 100 000 Lt.
2009 m. iš 80 000 Lt apmok. p. atiimta/perkėlta 40 000 Lt
2010 m. iš 50 000 Lt apmok. p. atiimta/perkėlta 25 000 Lt
2011 m. iš 90 000 Lt. apmok. p. atiimta/perkėlta 35 000 Lt
Čia aš matau aiškias galimybes atsirasti atidėto PM turtui.

užduokite klausimą tinkamoje diskusijoje - uždaviniai nesukus, manau bus naudinga jum juos išspręsti savarankiškai

Taip 24 atidėto PM turto formavimui taikomas "ypatingas" atsargumo principas. Dar pabandysiu pamodeliuoti standartine situaciją.

Yra tokie variantai:
1) baigiasi 4 metu perkėlimo terminas;
2) įmonė padeda dirbti nuostolingai ir neplanuoja pelno
3) įmonė dėl kažkokių priežasčių netenka teisės taikyti lengvatos.

Mokestinį nuostolį tai pat tiksliai nežinome kada perkelsime pilnai.

Gerai filosofiniai pamąstymai visada gerai, bet grįžtame prie praktikos.
Ar 3 ir 4 atveju formuojame atidėtojo PM turtą (sąlyga dėl būsimo pelningumo yra) ?

O detalesni argumentai ? O kodėl tada mokestinis nuostolis gali būti atidėto pelno mokesčio turto formavimo priežastimi ? Investicinės lengvatos taikymas gali būti labai panašus į mokestinio nuostolio perkėlimą: vienus metus nepilnai pritaikiau lengvatą ir 4 metus perkelių nepanaudotas sumas ?

Luka čia Jūs ka prisiminet JAPMI 21 str. 2 d. investicijų būda. Siūlau nagrinėti senu, nerealių ir hipotetinių variantų.
Jei kalbame apie 3 metų naudojimo apribojimą - tai nusidėvėjimas sąnaudų koregavimas nebūtų atliekamas jei turtas būtų parduotas panaudojus tik 2 metus. Turėtų būtų perskaičiuojama investicijų lengvata tam turtui ir padidėtų pelno mokestis.

Ačiū kad naudojate coaching'o principus atsakant į klausimą, bet tai nepadeda.

Luka ar taikote investicinių projektų lengvatas - nes kažkaip nesusišnekame.
Na gerai jei grįžtame prie PMĮ 46 (1) str. ir apskaitos tai grįžtame:
1) Investicinio projekto lengvatos leidžiami atskaitymai apskaitoje kaip sąnaudos neregistruojami (nes jų nėra - kaip dvigubos paramos sumos ir kaip trigubų MTEP papildomos dalies).
2) Patirtos išlaidos - tai IT įsigijimo savikaina - todėl išlaidos registruojamos kaip IT, ir tam IT skaičiuojamas nusidėvėjimas, kurio sąnaudos jau nekaip nesusiję su pačia lengvata

Tai situacija apie kuria šnekate tai pvz. klasikinė abejotinų skolų sąnaudų ir beviltišku skolų leidžiamų atskaitymų pripažinimas skirtingais laikotarpiais. Su investiciniu projektu situacija tikrai ne tokia.

Priežastis investicinio projekto vykdymas - ar to nepakanka ?

Laikinumą ir nuolatinumą daugiau mažiau įvardinau klausimuose. Beje 24 mano manymu pakeistas pateikiant sudėtingesnes nuostatas ir paskutinėje redakcijoje panaikintas "nuolatinumo" nustatymas.
Pateikti pavyzdžiai gana standartiniai. Taigi tai yra pagrindinis klausimas - kur matote įskaitomuosius laikinus skirtumus ? Ar galima tapatinti šios PMĮ lengvatos taikymą su mokestinio nuostolio perkėlimu ?

[quote:7aa7e2abfb]Gal būtų galima kalbėti apie 3 ir 4 variantus. Tačiau vėl gi nėra aišku kaip pagal PMĮ tos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis ir kaip tos įmonės apskaitoje? [/quote]
Nelabai suprantu Jūsų klausimą.
Investinio projekto išlaidos - jei kalba apie IT - registruojamos standartiškai kaip IT, o pati 50 % AP lengvata ir 50 % viršijanti lengvatą viršijanti suma apskaitoje neregistruojama (nes sąnaudų nėra, tai mokestinė lengvata), registruojamas tik rezultatas pelno mokesčio sumažėjimas.
Inv. išlaidų perkėlimas vykdomas turint spec. perkėlimo registrą.

Keliu diskusija.
Įmonės vykdo investicinį projektą ar turi būti formuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas:
1) jei projektas vykdomas 1 metus
2) jei projektas vykdomas 2 ir daugiau metu - bet kiekvienas metais išlaidos pilna apimtimi mažina apmok. pelną (mažesni nei 50 proc.)
3) jei visos projekto išlaidos patirtos pirmais metais ir 2-3 vykdomas išlaidų perkėlimas
4) jei į 2 metus perkeliama dalis 1 metų išlaidų bei panaudojama dalis 2 metų išlaidų ir t.t.

Darome prielaida, kad įmonė dirba pelningai, tačiau pelnas keičiasi: didėja ir mažėja.

Pagal galimybę norėtųsi pagrįstų atsakymų.

office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP001217048.aspx
informacija apačioje

čia biški detaliau
www.countline.lt/pamoka/2/

Pat neskausmingiausia atitaisymo variantas:
mažinat sąnaudas didinat atskaitingo asmens skola ir aiškinat viską direktoriui, jei reikia taisot PLN204

Kitaip - tai nebus laikoma dienpinigiais reikės pridėti prie algos sumokėti GPM, VSD, , na ir toliau darbo dar turėsite nemažai

Vat tame ir klausimas - jei nežinote kur ir kaip bus atvaizduotas skirtumas - visi mūsų pasiūlymai gali būti klaidingi.
Vienas dalykas atitaisome žinoma klaidos dali - bet reikia žinoti KUR ir KAIP į apskaita įtrauktas JŪS nurodytas skirtumas.

P(|N) atskaitos lyginamaja info reikia taisyti. Be tada ir balanso lyginiamoji informacija turi būti blogai. O to pasiekoje reikia taisyti ir NKPA ...

Tai ir neaišku ar tai techninė klaida - ar ne ?
Nes blogai įrašus skaičių pvz. į Excelinę P(N) ataskaita tai ivedus blogai skaičiu - visi rezultatai blogai. Jei pas jus techine klaida - ir galutinis rezultatas geras ir blogos tik detalines eilutes - be abejo lyginamaja informacija taisykite, kad ji būtų teisinga.

vilmaeta ar tik ne į 6 kl tos sumos buvo įtrauktos ?

Jei finansinės investicinės veiklos rezultatas vietoje nuostolio nurodytas pelnas (dvigubas skirtumas) tai kaip P(N) deklaracija pateikta tvarkinga ? Ar P(N) ataskaitojos rezultato nepekeliant į PLN204 ? ar P(N) ataskaitos rezultatas skaičiuojamas ne automatiškai/ nenuosekliai ?

Na toks speliojimas nelabai geras.
Jei balansas buvo taisomas taip:
D (klaidingai padidinta sąskaita)
K 5 ar 34 ()

Nors pats irasas bus atliekamas tada kaip išaikinote klaida:
D 5
K (tai ka debetavote, t.y. per klaida sudarant balansa ivedet ne į ta balanso dalį)

Tai atitaisymas PLN 204 turi būti atitinkamas - irasas kaip suprantu 2008 m.
Padidėjusias pajamas reikėtų sumažinti - tą sumą nurodyčiau 39 laukelyje.

2010 ar 2011 m. PLN204 prklausomai nuo to kada atliksite koreguojantį įrašą. Pajamas reikėtų padidinti - 23 lauk.

Kažkią informaciją Jūs pateikei netinkamai.
Jei balansas nesigavo nes padidinote nuosavybės dalį. Ta dam kad dirbinai subalansuotumete turėjote didinti turto dalį.
Taigi patikslintike informaciją, nes kitaip sunku atsakinėti į klausimą.

Na darys - nes III d. 1 laukelyje bus padeklaruota didesne suma nei reikia.
Rolf nurode - kad minėta suma vėliau nurodysite 34 laukelyje - jo ir bus atliktas koregavimas t.y. šios kreditinės 6 klasės sumos eliminavimas