Taip 24 atidėto PM turto formavimui taikomas "ypatingas" atsargumo principas. Dar pabandysiu pamodeliuoti standartine situaciją.

Yra tokie variantai:
1) baigiasi 4 metu perkėlimo terminas;
2) įmonė padeda dirbti nuostolingai ir neplanuoja pelno
3) įmonė dėl kažkokių priežasčių netenka teisės taikyti lengvatos.

Mokestinį nuostolį tai pat tiksliai nežinome kada perkelsime pilnai.

Gerai filosofiniai pamąstymai visada gerai, bet grįžtame prie praktikos.
Ar 3 ir 4 atveju formuojame atidėtojo PM turtą (sąlyga dėl būsimo pelningumo yra) ?

O detalesni argumentai ? O kodėl tada mokestinis nuostolis gali būti atidėto pelno mokesčio turto formavimo priežastimi ? Investicinės lengvatos taikymas gali būti labai panašus į mokestinio nuostolio perkėlimą: vienus metus nepilnai pritaikiau lengvatą ir 4 metus perkelių nepanaudotas sumas ?

Luka čia Jūs ka prisiminet JAPMI 21 str. 2 d. investicijų būda. Siūlau nagrinėti senu, nerealių ir hipotetinių variantų.
Jei kalbame apie 3 metų naudojimo apribojimą - tai nusidėvėjimas sąnaudų koregavimas nebūtų atliekamas jei turtas būtų parduotas panaudojus tik 2 metus. Turėtų būtų perskaičiuojama investicijų lengvata tam turtui ir padidėtų pelno mokestis.

Ačiū kad naudojate coaching'o principus atsakant į klausimą, bet tai nepadeda.

Luka ar taikote investicinių projektų lengvatas - nes kažkaip nesusišnekame.
Na gerai jei grįžtame prie PMĮ 46 (1) str. ir apskaitos tai grįžtame:
1) Investicinio projekto lengvatos leidžiami atskaitymai apskaitoje kaip sąnaudos neregistruojami (nes jų nėra - kaip dvigubos paramos sumos ir kaip trigubų MTEP papildomos dalies).
2) Patirtos išlaidos - tai IT įsigijimo savikaina - todėl išlaidos registruojamos kaip IT, ir tam IT skaičiuojamas nusidėvėjimas, kurio sąnaudos jau nekaip nesusiję su pačia lengvata

Tai situacija apie kuria šnekate tai pvz. klasikinė abejotinų skolų sąnaudų ir beviltišku skolų leidžiamų atskaitymų pripažinimas skirtingais laikotarpiais. Su investiciniu projektu situacija tikrai ne tokia.

Priežastis investicinio projekto vykdymas - ar to nepakanka ?

Laikinumą ir nuolatinumą daugiau mažiau įvardinau klausimuose. Beje 24 mano manymu pakeistas pateikiant sudėtingesnes nuostatas ir paskutinėje redakcijoje panaikintas "nuolatinumo" nustatymas.
Pateikti pavyzdžiai gana standartiniai. Taigi tai yra pagrindinis klausimas - kur matote įskaitomuosius laikinus skirtumus ? Ar galima tapatinti šios PMĮ lengvatos taikymą su mokestinio nuostolio perkėlimu ?

[quote:7aa7e2abfb]Gal būtų galima kalbėti apie 3 ir 4 variantus. Tačiau vėl gi nėra aišku kaip pagal PMĮ tos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis ir kaip tos įmonės apskaitoje? [/quote]
Nelabai suprantu Jūsų klausimą.
Investinio projekto išlaidos - jei kalba apie IT - registruojamos standartiškai kaip IT, o pati 50 % AP lengvata ir 50 % viršijanti lengvatą viršijanti suma apskaitoje neregistruojama (nes sąnaudų nėra, tai mokestinė lengvata), registruojamas tik rezultatas pelno mokesčio sumažėjimas.
Inv. išlaidų perkėlimas vykdomas turint spec. perkėlimo registrą.

Keliu diskusija.
Įmonės vykdo investicinį projektą ar turi būti formuojamas atidėtojo pelno mokesčio turtas:
1) jei projektas vykdomas 1 metus
2) jei projektas vykdomas 2 ir daugiau metu - bet kiekvienas metais išlaidos pilna apimtimi mažina apmok. pelną (mažesni nei 50 proc.)
3) jei visos projekto išlaidos patirtos pirmais metais ir 2-3 vykdomas išlaidų perkėlimas
4) jei į 2 metus perkeliama dalis 1 metų išlaidų bei panaudojama dalis 2 metų išlaidų ir t.t.

Darome prielaida, kad įmonė dirba pelningai, tačiau pelnas keičiasi: didėja ir mažėja.

Pagal galimybę norėtųsi pagrįstų atsakymų.

office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP001217048.aspx
informacija apačioje

čia biški detaliau
www.countline.lt/pamoka/2/

Pat neskausmingiausia atitaisymo variantas:
mažinat sąnaudas didinat atskaitingo asmens skola ir aiškinat viską direktoriui, jei reikia taisot PLN204

Kitaip - tai nebus laikoma dienpinigiais reikės pridėti prie algos sumokėti GPM, VSD, , na ir toliau darbo dar turėsite nemažai

Vat tame ir klausimas - jei nežinote kur ir kaip bus atvaizduotas skirtumas - visi mūsų pasiūlymai gali būti klaidingi.
Vienas dalykas atitaisome žinoma klaidos dali - bet reikia žinoti KUR ir KAIP į apskaita įtrauktas JŪS nurodytas skirtumas.

P(|N) atskaitos lyginamaja info reikia taisyti. Be tada ir balanso lyginiamoji informacija turi būti blogai. O to pasiekoje reikia taisyti ir NKPA ...

Tai ir neaišku ar tai techninė klaida - ar ne ?
Nes blogai įrašus skaičių pvz. į Excelinę P(N) ataskaita tai ivedus blogai skaičiu - visi rezultatai blogai. Jei pas jus techine klaida - ir galutinis rezultatas geras ir blogos tik detalines eilutes - be abejo lyginamaja informacija taisykite, kad ji būtų teisinga.

vilmaeta ar tik ne į 6 kl tos sumos buvo įtrauktos ?

Jei finansinės investicinės veiklos rezultatas vietoje nuostolio nurodytas pelnas (dvigubas skirtumas) tai kaip P(N) deklaracija pateikta tvarkinga ? Ar P(N) ataskaitojos rezultato nepekeliant į PLN204 ? ar P(N) ataskaitos rezultatas skaičiuojamas ne automatiškai/ nenuosekliai ?

Na toks speliojimas nelabai geras.
Jei balansas buvo taisomas taip:
D (klaidingai padidinta sąskaita)
K 5 ar 34 ()

Nors pats irasas bus atliekamas tada kaip išaikinote klaida:
D 5
K (tai ka debetavote, t.y. per klaida sudarant balansa ivedet ne į ta balanso dalį)

Tai atitaisymas PLN 204 turi būti atitinkamas - irasas kaip suprantu 2008 m.
Padidėjusias pajamas reikėtų sumažinti - tą sumą nurodyčiau 39 laukelyje.

2010 ar 2011 m. PLN204 prklausomai nuo to kada atliksite koreguojantį įrašą. Pajamas reikėtų padidinti - 23 lauk.

Kažkią informaciją Jūs pateikei netinkamai.
Jei balansas nesigavo nes padidinote nuosavybės dalį. Ta dam kad dirbinai subalansuotumete turėjote didinti turto dalį.
Taigi patikslintike informaciją, nes kitaip sunku atsakinėti į klausimą.

Na darys - nes III d. 1 laukelyje bus padeklaruota didesne suma nei reikia.
Rolf nurode - kad minėta suma vėliau nurodysite 34 laukelyje - jo ir bus atliktas koregavimas t.y. šios kreditinės 6 klasės sumos eliminavimas

Aišku. Na kito varianto kaip ir nelabai nėra - 100 Lt - neleidžiami ataskaitymai - 21 PVM netraukiate į atskaitą.

Dėl kokios priežasties 10% - neleidžiami ?

Pritariu - komandiruotės metu gali būti (manau tai gana reta) kitos, ne komandiruotės išlaidos, tada netaikomas 22

Patikslinkite - nes ne visasi sutinku su atsakymu.
Ka reiškia "ką nors perkama pagal sąskaita" - apgyvendinimo paslaugos (yra sąskaita), transporto priemonės nuoma (yra sąskaita) ?
Kokių pagrindu komandiruotės dokumentus skirstote į "sąskaitinius" ir kitus ?

Ačiū po šio linksmo paaiškinimo ir einame ilsėtis

Tai jei manome. kad tai privatus poreikiai (kito varianto nesugalvoju) atskaitos netiksliname - skaiciuojame pardavimo PVM - išesmės analogija pardavimui.
Tai visdėlto prasmės taip išiminėti įnašą nėra.
Nepriklausomai nuo to kaip forminsime apskaitoje
D 30 K 20
ar
D 61 K 20 ir D 30 K61 aišku rezultatą gausime.
Jūsų vietoj manau siūlyčiau - jei nėra pinigų rodyti 20 000 Lt įnašo išėmima ir 10 000 iškarto įmokėjimą kaip beprocentinę paskolą arba atvirkščiai 10 000 beprocentinė paskola ir po to 20 000 įnašo išėmimas (jei yra problemos dėl pinigų)

:) Linda cia apie kuri kalba - jau menesi nerandu laiko normaliai sutvarkyti. Bet pazadu nuo geguzes men. rimtai prisideti. Bus suvesti visi nariai - visi tures savo prisijungimus. manau bus idomus variantas - aisku reikia sutvarkyti

Nematau skirtumo - be to yra rizika del rinkos kainos.
Jei Parduos už savikaina + PVM - suma bus didesnė nei 10 000 Lt.

Na dabar jei pertvarkymas įvykęs - įnašo kaip tokio neturėtų būti - todėl nebūtų su kuo sudengti. Ar pertvarkymo procesas dar vyksta ?

Keistas savininko įnašų paėmimas prekėmis.
PVM mokėjimas čia neturi įtakos - svarbu kad buvo PVM atskaita (objektas Lietuvoje PVM buvo priskaičiuotas ir atskaitytas). Todėl šio atveju manau įra privačių poreikių tenkinimas ir reikia tiklsinti PVM atskaitą.
Tikrai nematau prasmės išiminėti įnašų prekėmis - nes šio atveju tai nenaudinga.

Prieš pertvarkymą savininkas 10 000 LT išiima, kaip įnaša , o 10 000 Lt pasiima kaip atskaitingas asmuo.(pastarasis paėmimas gali būti įforminamas įvariai)
Pinigų judėjimas nėra PVM objektas - yra variantai kai nuo avanso skaičiuojamas PVM - tačiau tai tikrai ne Jūsų atvejus.

Jei turite konkrečias abejones - praneškite
____________
Pasirodo vėl neįsiskaičiau - "prekėmis" (ne "prekėms") - žiūrėkite Rainio pastaba

Galimas.

vienareikšmiškai - ne. Žiūrėkite į Daivos pastabą.
1 priedelyje yra

Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų
tiesinis arba dvigubo balanso
4
4
Taigi galite nors mobilu klientų aptarnavimo skyrių su džakuzi puspriekabėje padaryti - vistiek bus ne investicija PMĮ požiūriiu

Pagal jūsų paaiškinta situacija manau tai negali būti investicinis projektas.
Aišku pradžiau nurodytai turto rūšiai InvP. sąlygos netaikomos.
Be to jūsų investicija neskirta, nei vienam iš šių dalykų:
- naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui
- gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui,
- naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui,
- esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui,