[
praejus kuriam laikui i buvusia buhaltere kreipiasi viska peremusi imone, keliamas triuksmas kad nieko nerandama. buhaltere sutinka nuvaziuoti ir viska issiaiskinti, ten paaiskeja kad dalies dokumentu ta imone net nera gavusi is imones savininko.. kai tuo tarpu pats imones savininkas nesiteikia pasirodyti is vis...tai ka tokiu atveju daryti?
jokio dokumentu perdavimo nebuvo imanoma padaryti nes jie buvo issivezti imones savininko be buhalterio zinios.. kaip dabar buhalterei irodyti kas ten buvo ko nebuvo ir is kur zinoti kad nebuvo kazko padaryta papildomai (kalbant pvz apie buhalterine programa)? kaip toliau elgtis?...[/quote]

Mano galva, tai buhalteris neturėtų įrodinėti, kas buvo, o ko nebuvo, nes už apskaita ir dokumentus atsako savininkai ar direktoriai, nes jie samdo darbuotojus atlikti vienas ar kitas įmonės funkcijas.
Čia jau problema tos įmonės kuri sutiko taip priimti ir savininko. Jei buhalteriai dirbtu gerbdami vieni kitus, tai manau tokių situacijų nebūtų. Man šiek tiek keista, kad priėmusi dokumentus įmonė iš savininko, skambina buvusiai buhalterei

Konsultantai skaičiavo matematiškai. Esmė ta, jei įmonė išsimoka visa uždirbtą sumą kaip atlyginimus, tai jokio taupymo kaip ir nelieka, nes išvis nereikia mokėti to pelno mokesčio, nes nėra pelno

Sumiškai išeina kaip ir tas pats, tik neženkliai daugiau mokesčių sumokama atlyginimų atveju.
Tai kaip išsimokėti uždirbtą sumą, reikėtų pasianalizuoti kitais aspektais.
Kuo daugiau sumoki sodrai, tai tuo daugiau gauni, kai to reikia - nedarbingumo atveju ar neduok dieve, invalidumo atveju, didesne suma kaupiasi papildomose pensijų fonduose (na čia jei visai nesunaikins to reiškinio), na ir ta pensija bus patrauklesne, čia gal ne visiems aktualu.
Jei išsimokama dividendais, tai jokių socialinių garantijų, bet įmonė turi pelną, kurį gali visiems parodyti - bankams, investuotojams ar net pasipuikuoti prieš kitus
Dar kitas dalykas - akcininkas-savininkas išsimokėdamas nedidelę sumą kaip atlyginimą labai apsunkina buhalteriams darbą, nes jie nepragyvena iš tos sumos ir iš kasos ima pinigėlius, o buhalteriai turi sukti galva, kaip ta kasa patvarkius, nes UAB dividendai avansu negalimi

Mano manymu, tai ten viskas teisingai paskaičiuota.
Kaip dabar masiškai IĮ persiregistruoja į UAB, bet savininkas - akcininkas išlieka vienas, tai jei jis nori kas mėnesi pasiimti 10 000 LT, tai jei jis pasiima dividendų pavidalu, tai jis turi skirti kas mėn. po 16891.89 LT, nes sumoka Pelno mokesti , kuris 20 proc., po to GPM - 20 proc. ir - 6 proc.
Jei jis išsimoka kaip atlyginima - tai jis turi kas mėn. skirti po 17 247.37 LT, bet ta suma jis deda į leidziamus atskaitymus ir sutaupo Pelno mokesčio - 3 449.37.
Išsimokėdamas atlyginimą jis turi visas socialines garantijas.

Ne iškarto į sąnaudas. Viena dalis eina prie ilgalaikio turto įsigijimo savikainos, kita pusė eina prie prekės skirtos perparduoti įsigijimo savikainos.

[quote="batukas"]


Na čia tikriausiai tas variantas, kai šeimoje vienas optimistas
, o kai šeimoje abu pesimistai ir abiems ta krizė pakoregavo padėtį
Koks tada vaizdelis

Ta sistema buvo sukurta , kai viskas priklausė valstybei ir ji skirdavo lėšų tų jaunų specialistų paruošimui. Dabar kaip ir rinkos ekonomika ir savininkai turėtu daugiau kreipti dėmesį į savo darbuotojus ir skirti lėšų jų tobulėjimui, o ne tik džiaugtis, kad gali pigiai pasisamdyti.

Krizė manyčiau daugeliui duos neigiamą poveikį visomis prasmėmis. Kai staigiai netenki, prie ko jau lyg ir pripratai, tai krenti į depresiją, o depresuotas žmogus ar daug gali ką duoti moraline prasme Bet kuriems pasikeitimams, o ypač staigiems, reikalingas laikas adaptacijai ir ne visi gali normaliai susitvarkyti su tais pokyčiais.

Gražiai sudėliota

Tai va, kad reikia suprasti esmę, kaip ir kas funkcionuoja, o dabar tarp tos masės informacijos yra pametama esmė - pagrindas

Dugno apsauga tai prajuokino

[quote="Edituke"][quote="seimosdziaugsmas"]

Aš dar pasiūlyčiau paskaityti jūsų įmonės įstatus ir gal tiksliau pasikonsultuoti reikėtų su tais, kam atsiskaitote.

Tie studentų darbai parodo, ko jie dar neperprato. Juk daugelių dalykų pilnai suvokti iškarto studijuodamas negali, todėl pabaigusiems daugeliu atveju reikia kad kurį laiką dar konsultuotų ir aiškintų patyręs specialistas.

Taip reikia traukti kelto kainą į savikainą proporcingai. Jei priekabos vienodos, tai po puse sumos kiekvienai.

Dotacijos duodamos įmonės veiklos sąnaudoms padengti, ar taip
Jei taip. tai kai jau turėsite faktines sąnaudas, tai yra knygas, tada ir parodysite, kad tuos pinigus panaudojote. Korespondencija būtų:
D - 35xx - Dotacijos
K - 6xxx - knygų sąnaudos

Nes tikriausiai kai gavote finansavima - dotacijas, darėte tokia korespondenciją:
D- 2xxx Bankas
K-35xx - Dotacijos

Kai padarė pavedimą, turėtų būti tokios korespondencijos:
D-2 xxx - bankas
D-6xxx - banko komisiniai
K-4xxx - tiekėjai

Jei išsireikalausite , kad jums kompensuotų tuos komisinius, tada darysite tokią korespondencija, kai praves:
D-2xxx - bankas
K-6xxx - banko komisiniai

O kokia darėte korespondencija, kai gavote tas tikslines sumas

[quote="Edituke"]

Buhalterinės korespondencijos manau turėtų būti tokios:
Kai sumokate avansą
D-2xxx - avansu sumokėtos sumos
K- 2xxx bankas/kasa
Kai knygos gautos ir turite sąskaitą
D-2xxx - trumpalaikis turtas/ knygos skirtos perpardavimui
K-4xxx - tiekėjai
ir
D-4xxx - tiekėjai
K-2xxx - avansu gautos sumos

Į 6 klasę - sąnaudas-jos patenka tada, kai jūs jas ar nurašote ar parduodate, atsižvelgiant ką su tomis knygomis jūs darote.
D- 6xxx - sąnaudos
K- 2xxx - trumpalaikis turtas/knygos skirtos perparduoti

[quote="Edituke"]

Čia biudžetinė įstaiga

Kitas variantas, dedate į sąnaudas ir tiek, jos būs leidžiami atskaitymai pelno mokesčio atžvilgiu, nes reikėtų juos vardinti kaip komisiniai bankui .

Na reikalauti galite, nes manau sutartyje nebuvo numatyta, kad jūs mokėsite bankinius mokesčius?

[quote="Margarita1"][quote="seimosdziaugsmas"][quote="Margarita1"][quote="Margarita1"]Laba, gal galite paziureti, ar teisingai mes cia viska sudeliojom:
-pastatas pirkstas 2008 12 25 uz 800000,00 Lt + 18 % PVM = 944000.00 Lt
2009 03 31 sandoris anuliuotas ir pastatas grazinamas pardavejui. Sis pastatas sekmingai uzdirbo pajamas visus 3 menesius.


Kadangi pas jus yra to ilgalaikio turto pirkimas, įvedimas į eksplotaciją ir gal būt turite kitų sąnaudų susijusių su tuo turtu, tai daryti atstatymus kažko būtų gal neapdairu.
Kadangi jūs uždirbote pajamas iš to turto eksplotacijos, tai ir nusidėvėjimas lai lieka. Kaip jūs ta sandori to turto dokumentaliai apiforminsit, vis tik manau reikėtų daryti sekančias korespondencijas:
D-1217 - sukauptas turto nusidėvėjimas - 9999,99
D-24xx - pirkėjo skola - 944 000
K- 1210 ilgalaikio turto įsigijimo savikaina - 800 000
K- 4xxx - mokėtinas PVM -144 000
K- 5xxx - turto perleidimo pelnas - 9999,99

Kai skaičiavote to turto nusidėvėjimą, darėte tokias korespondencijas:
D - 6xxx - turto nusidėvėjimo sąnaudos
K - 1217 - ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Kai darysite pelno nuostolio ataskaita, tai jums iš to sandorio gausis nulis, nes kiek turite pajamų tiek turite ir sąnaudų.

Pirkėjo ir tiekėjo sumas tarpusavyje užskaitysite.

8 str.
www.aat.lt/index.php?id=175
Jei visas perkainavimo rezervas perkeltas į įstatinį kapitalą, tai jums nebereikia jo liesti.
Perkainuoto turto nusidėvėjimas fiksuojamas kaip ir ne perkainuoto, tik reikia tas sumas išsiskirti gal būt ir 6 klasėje, nes pelno mokesčio atžvilgiu perkainuoto turto nusidėvėjimas yra neleidžiami atskaitymai.

Na šiek tiek neaiškumu čia tuose anuliavimuose ir grąžinimuose
Kaip tai atrodė dokumentaliai jūsų pirkimas ir paskui anuliavimas
Nes kai pastata perki, tai jis registruojamas RC, kai jau netinka tas sandoris, tai kaip ir parduodi atgal. Nelabai aišku tas grąžinimas

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

Pasinagrinėkite PVM 13 str. Nes dabar neaišku, kokios tos jums suteiktos paslaugos, kur jos suteiktos

O Islandijos įmonė PVM mokėtoja Ar Lietuvos įmonė PVM mokėtoja
O kas čia eksportas - prekės, paslaugos ar tik sąskaita keliauja

Kol kas mes visai jokios problemos neįžiūrim. [/quote]

Todėl ir manau, kad buvo teisinga mokėti tiesiai, per aplinkui

Situacija man nei šiokia nei tokia tik dėl to, kad UAB sumokėjo GPM už gyventoją, gyventojas paskui pinigus UAB grąžino, bet to grąžinimo jokioj deklaracijoj nesimato, tik UAB apskaitoj. Kaip Artas71 kad sakė, savo 2 proc. paskui negalės paramai pravest.[/quote]

Manau,kad čia buvo sprendžiama kita problema, o tie 2 proc, tai kaip "drambliui bambonkė"
Manau, kad teisingas sprendimas.

Na aš tai taip ir padaryčiau, viena sąskaita už metus. Jūs nesate pirminiai paslaugos tiekėjai. Tik aš gal pakoreguočiau sutarti su tuo nuomuotoju, kad bus išrašoma viena sąskaita per metus, nes tikriausiai dabar matosi kitoks išrašymo sąskaitos laikotarpis

Kaip taisomos nereikšmingos klaidos?
Neesminės klaidos taisomos einamojo laikotarpio finansinėse ataskaitose nekoreguojant lyginamosios informacijos. Neteisingai užregistruotos ūkinės operacijos taisomos papildomais ar atvirkštiniais ūkinių operacijų įrašais. Klaidų taisymas aprašomas aiškinamajame rašte.

Tai jei taisote tuo būdu, tai nereikia liesti 342 sąskaitos, nes tas pelnas atsiras kai pasidarysite pelno nuostolio ataskaitą.
Tiek kiek sumažinate einamųjų metų sąnaudas, pildant pelno mokesčio deklaracija, padidinate - jūsų atveju - 1300 LT

Finansinių ataskaitų klaidų taisymas

Kas nustato padarytų klaidų reikšmingumo kriterijus?
Reikšmingumo kriterijus nusistato pati įmonė ir pasitvirtina juos savo apskaitos politikoje.

Kaip taisomos reikšmingos (esminės) klaidos?
Jeigu surasta klaida daro didelį poveikį įmonės praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rezultatams, o to laikotarpio finansinės ataskaitos neteisingai parodo įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, tai tokia klaida laikoma esmine. Esminės klaidos taisomos retrospektyviai, koreguojant nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį. Taikant šį būdą, savininkų jau patvirtintų finansinių ataskaitų duomenų keisti nereikia, t. y. jei 2008 m. padaryta klaida pastebėta tik sudarant finansines ataskaitas už 2009 m., tai 2008 m. finansinių ataskaitų klaidingi straipsnių duomenys perskaičiuojami ir pateikiami 2009 m. aiškinamajame rašte, o 2008 m. finansinių ataskaitų duomenys, gauti jau ištaisius esminę klaidą, pateikiami 2009 m. finansinių ataskaitų skiltyje Praėję finansiniai metai.

Kaip taisomos nereikšmingos klaidos?
Neesminės klaidos taisomos einamojo laikotarpio finansinėse ataskaitose nekoreguojant lyginamosios informacijos. Neteisingai užregistruotos ūkinės operacijos taisomos papildomais ar atvirkštiniais ūkinių operacijų įrašais. Klaidų taisymas aprašomas aiškinamajame rašte.

Aš linkusi manyti, kad ta suma nėra esminė jūsų įmonei, tai ir atitaisymas būtų darant atvirkštinį įrašą . Dar reikėtų prisiskaičiuoti pelno mokesti už 2007 metus.
Tikslinti pelno mokesčio deklaracija už 2007 metus. Kuriuose metuose darysite tuos atvirkštinius įrašus ar 2008 ar 2009 metuose, tai darant tų metų pelno mokesčio deklaracija, reikėtų atstatyti ta suma - 1300 LT
Gal aiškiai čia aš išdėsčiau