Atvirai, tai mane visada nervina tie apibrėžimai, kas reklama, kas reprezentacija. Aš pvz nusiunčiu konkrečiam pirkėjui savo paslaugas reklamuojantį laišką su pasiūlymais, pridedu lankstinuką. Kas yra kad ir pašto paslaugos, lankstinukas, kuris nusiųstas konkrečiam pirkėjui?

Tavo klausimo nelabai supratau. Kokius dažus kaupi 2 klasėje? Pirktas ir nepanaudotas žaliavas? Kodėl nori iš 6004 pajamuoti į 202, dar gi ne metų galas, taip iškeliamas nebaigtos gamybos likutis metų pabaigai. Kas pas tave 2012 ir 2013? Ar gaminiai jau parduoti? Niekas neaišku. Viskas labai priklauso nuo jūsų pasirinktos sistemos, čia galima tikrai labai įvairiai tvarkytis.

Man veikia normaliai. Ačiū, Nolina:)

Artai, aš turėjau omeny-pirkėjas ima paskolą pirkimams apmokėti, ne pardavėjas.

Tai sandorio esmė-lyg ir paskola iš draudimo įmonės, vietoj palūkanų-draudimo įmokos, tik pinigai tiesiogiai patenka tiekėjui, aplenkiant pirkėją. Tokiu kampu žiūrint tai ir leidžiami atskaitymai galėtų būti. O kokia nauda taip drausti, o ne paskolą iš banko imti?

O kas atsitinka po to, kai įvyksta draudiminis įvykis ir draudimo suma išmokama įmonei A? Kokie draudimo bendrovės veiksmai po to?

Aha, o dabar pagalvojau-o jei tai prilyginama netesyboms?? Lyg ir neleidžiami...

Įdomu, ką atsakys VMI. Man tai atrodytų, kad turėtų būti ir čia leidžiami atskaitymai. Koks galų gale skirtumas, kaip aš užsitikrinu sau piniginius srautus atsiskaitymams-sutinku su faktoringu, pasiimu paskolą ar apsidraudžiu.

Aš priskirčiau prie leidžiamų atskaitymų pagal PMĮ 17 str., jeigu tenkina šias sąlygas:

Iš komentaro:

6.23.1.....Draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo išmoką gali gauti ir kiti draudėjo nurodyti asmenys: naudos gavėjai (pvz., turto nuomininkas apdraudžia turtą nuomotojo naudai) ar tretieji asmenys, kurių įmonė – draudėja sutartyje nenurodo, bet kurie draudimo rūšies taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką (pvz., nuo draudėjo nukenčia asmenų turtas, kai sudaromos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartys). Tokiais atvejais draudimo įmokų (premijų) sumos, taip pat priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų, jeigu draudimo objektas susijęs su įmonės pajamų uždirbimu.

Pvz-jei draudimas susijęs su pajamų uždirbimu (nebus tokio draudimo-nebus užsakymo-nebus pajamų), ir jei ,neįvykdžius laiku ar nekokybiškai, nukenčia trečiųjų asmenų turtas (kažkokie įmonės-užsakovės materialūs praradimai, pvz. negavę laiku sutartų paslaugų, moka delspinigius savo klientams ir pan. Neaišku, ką praranda ta trečioji šalis, kad taip rimtai nori būti apdrausta.

Nolina, tu šaunuolė Jei įdėjai laisvai forume-tai gal nepyksi, jei pasinaudosiu ja savo darbe-tiesiog idealiai sukurta mūsų poreikiams:)

Pasiimti kasmetines atostogas ji laisvai gali.

Prosai, o tu sadistas...

Iliuzijos:

http://www.psy.msu.ru/illusion/

Anstolis pasielgė teisingai, nes jam galioja tie patys įstatymai, kaip ir juridiniams asmenims, t.y. jei anstolio kvitas yra išrašytas fiziniam asmeniui, o asmuo nepareikalavo išrašyti sąskaitos -faktūros ar PVM sąskaitos-faktūros-tai to kvito užtenka, jis yra tas pats, kas pinigų priėmimo kvitas. Kad tos išlaidos tiktų įmonei ir būtų leidžiami atskaitymai, reikia sąskaitos-faktūros ir kad būtų viskas išrašyta įmonės, o ne fizinio asmens vardu.

www.ve.lt/?data=2005-11-05&rub=106592482...

Geriau apsikabinkim visi draugiškai, pakūkčiokim, nebedaug mums beliko...

Jei perskaitei VDU tvarką, tai matei, kad ten kasmetinėms atostogoms paskaičiuoti yra numatyta arba pagal darbuotojo grafiką, arba pagal įmonės. Aišku, jei toks grafikas-nepilna darbo diena, tai mokama pagal grafiką, nesigaus už 40 valandų.

Bet man vistiek užkliuvo Jūsų darbo sutarties sudarymas. Jei numatyta per mėnesį DS, kad dirbs 100 val, o faktiškai dirbo daugiau-tai jau yra viršvalandžiai. Ar apmokate už juos 1,5 karto?

Iš karto klausimas-o kaip jis gali dirbti taip skirtingai? Valandininkas-ne darbo laiko forma, o darbo apmokėjimo būdas. DS turi būti konkrečiai nustatytas darbo laikas, o kiek nori ir kada nori dirbti negalima.

VDU skaičiavimo tvarka:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2118...

Klausk konkrečiau, kas neaišku.

Mano nuomone: tada tai ilgalaikis turtas. Importo PVM galima traukti į atskaitą, visos kitos išlaidos, susijusios su parsigabenimu patenka į įsigijimo savikainą. Atidavus pagal panaudos sutartį-skaičiuojame nusidėvėjimą finansinėje apskaitoje, nuo šios sumos priskaičiuojame pardavimo PVM-kaip privatiems poraikiams. Atidavus labdarai-tas pats PVMĮ str. dėl privačių poreikių, nuo likutinės vertės vėl pardavimo PVM. Iš esmės-kiek atskaitysite, tiek vėliau ir sugrąžinsite, dalimis per panaudą ir vėliau likutį per paramą.

Ar tai išvis ilgalaikis turtas? Daiktas įsivežtas tik paramai suteikti? Tai gal reikėtų jį apskaityti kaip prekę perpardavimui, o ne kaip ilgalaikį, jei nenaudojote savo veikloje, visos parsivežimo išlaidos patenka į savikainą, išskyrus PVM. Ar aš teisingai supratau situaciją?

Nors jau viskas ir išsisprendė, bet bliamba, sunervavai Klaudai7 Ar skaičiau......jau sapnuosiu greitai tą VDU skaičiavimo tvarką, kiek kartų aš ją skaičiau

Tai vis dar rankutėm pildot:) Aš tai pasidaryčiau patvirtintą kopiją nuo kasos knygoje likusio lapo.

Taip, čia Klaudas07 aiškiai neteisus:) Taip skaičiuojame visada, kai įstatymas numato VDU skaičiavimo būtinumą. Jei kažkokios išmokos paskaičiavimui reikia skaičiuoti VDU-tai ir taikome VDU skaičiavimo tvarką.

Šiaip įmonė, kuri išrašė, pasielgė neteisingai, nes turėjo išrašyti nedelsiant sąskaitą, taigi mums reikia kreiptis laiku, nes faktiškai nebegalima rašyti vėliau, nei įvyko pardavimas.

Labai daug diskutavome šia tema, yra net konkretūs pavyzdžiai net ir ankstesniame psl yra nuoroda, šiuo atveju reikia taikyti santykį tarp darbuotojo dirbto ir įmonės darbo laiko.

Tai taikoma visais atvejais, kada reikia skaičiuoti VDU.

Jei atostogos nurodytu lapkričio laikotarpiu, tai reikia taikyti lapkričio mėn. 1 d. VDU (550/21=26.1905 Lt .

Gali būti, nesiginčyju, nes tiksliai nežinau:)

Savaime aišku, kad jam priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ir už gana nemažą laiką. Jei teisingai supratau, paskutinė darbo diena jam turėtų būti lapkričio 9 d. Tiesa, toks prašymas apie atleidimą spalio 26 d. mano nuomone netinkamas, jei direktorius reikalauja atidirbti 14 k.d., tai ir prašyme tai turėtų būti parašyta.
Jei iki 11.09 imtinai, tada jam priklausytų (jei atitinka sąlygas, kad įmonėje 5 d.d. savaitė ir jam priklauso normaliai 28 k.d. atostogų) nepanaudotų atostogų kompensacija už 14,81 k.d.= 10,36 darbo dienų.
Tai numato Darbo kodeksas, čia net negali būti jokių diskusijų, keista, kad buhalterė neigiamai nusistačiusi, ji PRIVALO paskaičiuoti-DK 177 str.

Manau, kad galima, jei subnuoma leista pagrindinėje nuomos sutartyje. Tik kaip tai įvardinti? Nuoma ir subnuoma-už atlygį, be atlygio-panauda, tai gal "subpanauda"??:) Galima ir be to "subpanauda" ar "subnuoma" sudaryti sutartį paprasčiausiai kažkaip kitaip suformulavus.