Ar kas nors galetu padeti siuo klausimu?

Proporcingai - kiek priklauso atostogu pagal isdirbta laika, kiek apmokamu darbo dienu priklausytu pagal menesio darbo dienu ir dirbtu dienu koeficienta (vidurkis irgi 3 men).

Jei saskaita yra LT bankuose - nereikia, reiketu tik del saskaitu, esanciu uzsienyje.

Sveiki, norėčiau išgirst jūsų nuomonę dėl tokios situacijos:
Įmonė užsiima renginių organizavimu. Anksčiau samdydavo akotrius pagal autorines sutartys. Dabar aktoriai išsiėmė individualios veiklos pažymas. Įmonė pasirašo reklamos ir atstovavimo sutartį, pagal kurią reklamuoja aktorių paslaugas, ir jei gaunamas užsakymas – įmonė irgi gauna tam tikrą atlygį. Kai klientai sumoka aktoriams grynais - nėra klausimų, tačiau kai klientas panoro pervesti pinigus į imonės atsiskaitomąją sąskaitą, mes, kaip tarpininkai, pervedame tuos pinigus aktoriui, išrašome s-f ir gauname savo dalį, kurią aktoriai mums apmoka. Ar tai neprieštarauja įstatymams, ar mes galėtume atlikti tokias tarpininkavimo fukcijas, pervesdami pinigus?
Ačiu.

Sveiki, mieleieji. Gal kas galetu patarti del tokio dalyko:
ieskau paprastos programeles darbui namuose. 1 darbo vieta. Tik noreciau, kad drauge man padetu kai ka suvesti i ja. Ar butu imanomas toks dalykas - perduodi zmogui "rakta",jis pas save namuose suveda informacija, atnesa atgal ir tu prisijungi su tuo paciu "rakteliu" prie savo kompiuterio, gali dirbti su atnaujintais duomenimis toliau.
Gal ir keistai skamba.. tokia situacija. Gal kas gali ka nors patarti, buciau labai dekinga uz jusu patarimus.
Is anksto dekoju.

Sveiki, mieli kolegos. Labai noriu paprašyti jūsų profesianalios pagalbos. Reikalinga darbo sutartis su namudininkais. Gal kas turi pavyzdį ir galėtų pasidalinti?
Labai padėtumėte. Ačiū.

Dar dėl PVM už vežimo paslaugas. Taigi VMI paaiškino:
PVZ.: kai vežamos prekės Italija – Lt – Rusija ir sąskaita išstatome LT įmonei už maršruto dalį Italija – Lietuva - 0 PVM galime taikyti tik jeigu Italijoje daroma EX1,
jei Exportas daromas Lietuvoje – taikome 21 %.

DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO

Lietuvos įmonė PVM mokėtoja pagal kitos Lietuvos įmonės užsakymą 2010 m. įsigijo transporto paslaugas iš Lenkijos vežėjo PVM mokėtojo ir gavo sąskaitą už krovinio gabenimą maršrutu Vokietija-Lietuva. Galutinis maršruto tikslas - Kazachstanas (eksportas įformintas Lietuvoje).
Klausiama:
1. Ar Lietuvos įmonei atsiranda prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM Lietuvoje įsigijus minėtas vežimo paslaugas?
2. Kokiu PVM tarifu įmonė turėtų apmokestinti minėtas vežimo paslaugas perparduodama jas kitai Lietuvos įmonei?
Paaiškiname:
1 klausimas. Pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505; 2009, Nr. 151-6772, toliau – PVMĮ) 3 straipsnio nuostatas viena iš PVM objekto sąlygų yra ta, kad paslaugų teikimas, prekių tiekimas pagal šio įstatymo nuostatas vyktų šalies teritorijoje – Lietuvoje.
PVMĮ 13 str. 2 d. 1 punkte, paslaugų teikimo apmokestinamiesiems asmenims atveju, nustatyta nauja pagrindinė paslaugų suteikimo vietos nustatymo taisyklė, pagal kurią apmokestinamiesiems asmenims teikiamos paslaugos laikomos suteiktomis šalyje, kurioje įsikūręs paslaugų pirkėjas (apmokestinamasis asmuo).
PVMĮ 95 straipsnyje nustatyti atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tokioms užsienio apmokestinamųjų asmenų, neįsikūrusių šalies teritorijoje, šalies teritorijoje tiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms, kurios pagal šį įstatymą:
1) yra PVM objektas ir
2) nėra neapmokestinamos PVM pagal šio įstatymo IV skyrių, ir
3) nėra apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio įstatymo VI skyrių.
Pagal PVMĮ 95 str. 2 dalį paslaugų pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, kaip jis suprantamas šio įstatymo 13 straipsnyje, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens, neįsikūrusio šalies teritorijoje, teikiamas paslaugas, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Atvejai, kada taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinami sandoriai, susiję su eksportuojamų iš Europos Bendrijų teritorijos, importuojamų į Europos Bendrijų teritoriją prekių vežimu yra nustatyti PVMĮ 45 straipsnyje.
Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, kai įmonė iš Lenkijos vežėjo įsigijo prekių vežimo paslaugas maršrutu Vokietija-Lietuva, tai paslaugų suteikimo vieta laikoma Lietuva ir vežimo paslaugos apmokestinamos taikant 21 proc. PVM tarifą, nes nelaikoma, kad vežimo paslauga maršrutu Vokietija-Lietuva, kai visas prekių vežimo maršrutas Vokietija-Lietuva-Kazachstanas, o eksporto procedūra pradėta Lietuvoje yra tiesiogiai susijusi su eksportuojamų prekių vežimu.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA – 29 (Žin., 2004, Nr. 46-1545; 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 (Žin., 2009, Nr. 154-7001) redakcija)) įmonė iš Lenkijos vežėjo įsigytų paslaugų apmokestinamąją vertę turi deklaruoti PVM deklaracijos (forma FR0600 versija 02) 23 laukelyje „Iš užsienio valstybių įsigytos paslaugos“ ir jei minėtas Lenkijos vežėjas yra įsiregistravęs PVM mokėtoju savo šalyje, tai įsigytų paslaugų vertė deklaruojam 24 laukelyje „Iš jų: įsigytos iš ES PVM mokėtojų“. PVM apskaičiuotas nuo įsigytų paslaugų apmokestinamosios vertės deklaruojamas PVM deklaracijos 32 laukelyje „Pardavimo PVM (95 str. nustatytais atvejais)“ ir kaip pirkimo PVM – 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“. Jei įsigytos paslaugos skirtos įmonės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tai PVM traukiamas į PVM deklaracijos 35 laukelį „Atskaitomas PVM“.
Pažymime, kad taip apskaičiuotas pardavimo PVM turi būti užfiksuotas PVM mokėtojo vedamame Įsigytų prekių (paslaugų) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnale, kurio rekomenduojama forma bei užpildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-02-23 įsakymu Nr. VA-19 (Žin., 2004, Nr. 32-1042).
2 klausimas. Vadovaujantis išdėstytomis PVMĮ 13 str. 2 d. 1 punkto nuostatomis, kai įmonė perparduoda kitai Lietuvos įmonei prekių vežimo paslaugas maršrutu Vokietija-Lietuva laikoma, kad paslaugos suteiktos šalies teritorijoje ir apmokestinamos PVM taikant 21 proc. PVM tarifą.
Atkreipiame dėmesį, kad jei įmonė, veikdama kaip ekspeditorius, perparduotų kitai Lietuvos įmonei viso maršruto Vokietija-Lietuva-Kazachstanas vežimo paslaugą, tai tokios prekių vežimo paslaugos, susijusios su prekių eksportu (PVMĮ 45 str. 1 dalis) būtų apmokestinamos taikant 0 proc. PVM tarifą.
Šis paaiškinimas parengtas atsižvelgiant į Jūsų išdėstytas aplinkybes. Jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pasilieka teisę situaciją įvertinti kitaip.
Gal kam bus idomu

Mes dėl to klausimo konsultavomės su VMI, tai jeigu turite įrodymus - šiuo atvėju exsporto deklaracija - galite taikyti 45 str, ne PVM objektas. Šiaip su tais pervežimais sunkus atvėjis, o jeigu nėra Exporto, bet yr Tranzito deklaracija PVZ. prekės keliauja iš Turkijos per Lietuvą į Suomiją. Kol atkeliauja į Lietuvą su vienu tiekėju - turi tik Tranzito deklaracija, lyg ir negali taikyti punkto dėl eksporto - nėra kol kas įformintas, į Suomiją keliauja tos prekės su kitu tiekėju ir Suomijoje daroma exsporto procedūra, o sąskaitą už viską turi išrašyti pvz. latviams, VMI dėl panašių situacijų patarė kreiptis raštiškai, nes jie oficialaus išaiškinimo neturi, taip ir padarėm, kai žinosiu jų nuomonę - įdėsiu su pavyzdžiais ir atsakymais į formumą, manau bus naudinga.

Mielieji, pataisykite mane, prašom, jei parašiau ne taip:

Jei oficialus delspinigių dydis yra 0,06 proc. /d., tai metinis būtų :
0,06 x 360 = 21,6 proc.?
Būčiau labai dėkinga

Sveiki, noriu vėl paklausti, gal kas turi naujesnius TAS standartus lietuvių kalba? Nes pagal paskutinę nuorodą jau atidaro kitus dokumentus. Jeigu nėra labai sunku, permeskit prašom. Būčiau laaaabai dėkinga... Ačiū.

Sveiki, mielieji. Noriu išgirsti jūsų kvalifikuotą numonę. Mes su kolegą diskutuojame apie kelionių lapų pildymo privalamumą. Kur yra tiksliai nurodyta, kad tai yra privaloma?
VMI nurodė PMĮ komentaro 6.7 str., tačiau niekaip nerandu nieko, ko man reikia... Juk turi būti nurodymas pagal įstatymą, nes yra ir Skaičiavimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1995m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 405 "Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos" , gal galite padėti. Būąiau labai dėkinga.

Šitą suprantu, bet vis tiek rašo False, kažką ne taip parašau.

Sveiki, gal kas galėtų padėti: skaičiuoju atlyginimus ... reikia parašyti formulę, kad būtų taip:

jei N9 lygu arba daugiau 3150, tada D9 lygu 0. (čia noriu parašyti, kad jei DU daugiau ar lygu 3150, tada neskaičiuoti ).
Būčiau laaabai dėkinga už pagalbą.

nereikia, jei numatyta pagal sutartį.

O pas mane kitokia situacija. Įsidarbinau Estijos įmonėje. Vedu apskaitą pas klientą. Sąskaitą išrašoma iš Estijos, estai išmoka DU ir perveda Sodra į Lietuvą. Tik va sunku su atlyginimo išmokėjimu. Pareiškė, kad mokės man, kai atsiskaitys klientas, taigi nuolat vėluoja, dar bonusus žadėjo už tai, kad padariau balansus už praeitus laikotarpius ir daug visokių kitų, ne mano laikotarpio darbų. Tik žiūriu, kad kuo toliau, tuo gražiaui darosi - išsisukinėja. Nutariau keisti darbą. Perspėjau gražiai - prieš 1,5 mėn. kad būtų įmanoma žmogų rasti - sužvėrėjo, pareiškė, kad atsiskaitys su manimi, kai įsitikins, kad viską padariau, ką turėjau.
Perspėjau, kad Lietuvoje yra tam tikros institucijos, ir kad nenorėčiau išsiskirti piktuoju, tai tik nusijuokė, atseit čia Lietuvoje, iki Estijos toli... Be to visada galima ką nors priklijuoti, jis ne vakar gimęs.
Bet, manau, jei pradės musiškiai kratyti, tai jų rankos ilgos - ir iki Estijos pasieks.
Norėčiau, mielieji išgirsti jūsų nuomonę apie argumentus ir veiksmus.
Būčiau dėkinga už visas nuomones.

Ačiū visiems, galų gale po ilgų Sodros darbuotojų "siuntinėjimų" pas skirtingus specialistus man patvirtino tą patį, bet, kadangi žmogus neturi reikiamo stažo pašalpai gauti, man buvo pasakyta: "Kas liečia pirmas 2 dienas iš darbdavio lėšų, galite mokėti - nieks nenubaus, galite nemokėti - nieks nenubaus."

Sveiki, mielieji.
Turiu tokį klausimą:
09 mėn. buvo priimta darbuotoja, tą patį mėn. ji susirgo ir gavo biuletenį. Kaip (ar)skaičiuoti nedarbingumą, apmokamą iš darbdavio už pirmas 2 dienas? Būčiau dėkinga už visus atsakymus.

čia bent esu tikra, kad mokės... bet vis dėl to yra neramu... todėl ir noriu išgirsti protingų žmonių pastabų ar komentarų, už kuriuos esu labai dėkinga.

Sveiki, mielieji. Noriu paklausti jūsų nuomonės dėl darbo sutarties. Dabar svarstau ar pereiti į kitą įmonę, bet senojoje buvo standartinė darbo sutartis, o dabar susiduriau su tokiais punktais:
- 5.2. Šalys susitaria, kad jei ši Darbo sutartis nutraukiama Darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties (Darbo kodekso 127 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės, tai Darbuotojas įsipareigoja per 30 (trisdešimt) dienų atlyginti Darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus Darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.
- 5.3. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Darbo kodekso 169, 171 ir 176 straipsnių nuostatas. Darbuotojas ir Darbdavys susitaria, kad kasmetinių atostogų suteikimo laikas turės būti toks, kad jo metu būtų įmanoma užtikrinti sklandžią Bendrovės veiklą.
- 6.1. Darbuotojas visiškai materialiai atsako už žalą padarytą Bendrovei.
- 6.2. Darbuotojas įsipareigoja neatskleisti ir nenaudoti nesusijusioms su darbu Bendrovėje pareigomis bet kokios slaptos informacijos, konfidencialių procesų ar metodų, ne viešo naudojimo raportų, duomenų ar bet kokios kitos informacijos, kuri nėra paskelbta ar viešai žinoma ir kuri laikytina konfidencialia informacija. Darbuotojas įsipareigoja neatskleisti tretiesiems asmenims atliekant darbo pareigas Bendrovėje įgytų žinių, šis įsipareigojimas galioja ir 5 (penkis) metus po Darbo sutarties su Darbdaviu pasibaigimo. Jei darbuotojas pažeis šį įsipareigojimą, jis privalės sumokėti Bendrovei 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) litų baudą bei atlyginti visus nuostolius, kurių nepadengia bauda.
- 6.5. Darbuotojas įsipareigoja darbo Bendrovėje metu be atskiro raštiško Bendrovės sutikimo tiesiogiai ar netiesiogiai neįsidarbinti, neužsiimti, nedalyvauti, neturėti kitų pareigų ar interesų bet kuriam kitam darbdaviui ar subjektui.
- 9. Bendrovėje kolektyvinė sutartis negalioja.

Gal turite kokių komentarų dėl tų punktų? Labai būčiau dėkinga

Man visai nieko "Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos", bet yra ir kitų nieko, pvz. "Buhalterija".

Sveiki, mielieji. gal kas turi nors kokį nors aiškinomojo rašto variantą anglų kalba? Būčiau laaabai dėkinga. Labai reikia.

Gal žinote ar reikia išrašyti s-f? Ar tai apmokestinama PVM?

Sveiki, mielieji. Noriu paprašyti jūsų kvalifikuoto patarimo.
Įmonė A perperka įmonės B skolą ir perparduoda ją įmonei C. Kaip tai turi būti atvaizduojama ir apiforminama?
Labai atsiprašau, jei tokia tema jau buvo, bet neradau
Iš anksto laaabai dėkoju už visus atsakymus.

Ir dar kilo klausimas:
Iš įmonės A pusės rodusiu prestižą, bet dėl įmonės B
D 2411 450000,-
K 4484 68644,07
K 500 381355,93

D 6 100000,-
K 123 100000,-


??? Ar viskas čia gerai. Ačiū už nuomones.

Taip, skaičiau ir ten ir ten. Nežinau kaip geriau būtų daryti. Pasidalinkite, prašom savo nuomone, kaip būtent darytumėte patys.

Sveiki, mielieji. Noriu išgirsti jūsų kvalifikuotą nuomonę šiuo klausimu:

Įmonė A parduoda savo turta ( jo vertė apie 150000,-, brangiau jau vargu ar kainoja net su antkainiu) ir perduoda nuomuojamas patalpas (prekybos tašką) įmonei B už 450 000 Lt.
Iš vienos pusės įmonė A gauna tik turtą, iš kitos pusės gauna gerą prekybos vietą, kitos įmonės įdirbtą vardą ir galimybę gerai užsidirbti ateityje. Bet tai nėra įmonių sujungimas.
Ar galima tą skirtumą 450000 - 150000 = 300000,- rodyti kaip "nupirktą" prestižą?
Čia pgl. : "Prestižas– suma, kuria įgijėjo sumokėta kaina viršija įsigytosios įmonės grynojo turto dalies ar įsigyto verslo grynojo turto vertę ir iš kurios įgijėjas ateityje tikisi gauti ekonominės naudos."

Būčiau dėkinga už visus atsakymus.

Tiesiog įdomu: Lietuvoje yra daug protingų ir kvalifikuotų buhalterių, pagarba jiems. Tačiau būtų įdomu išgirsti jūsų nuomone kiek kalbų žinojimas ir taikymas darbe (anglų, rusų, lenkų) padidina atlyginimą? Nes jeigu tas pats darbas ir tik lietuviškai - o.k., bet jei reikia daryti ataskaitas 3 kalbomis ir pastoviai bendrauti su užsieniu, tai ir apkrovimas didesnis ir, tikriausiai, atlyginimas turėtų būti aukštesnis? Jūsų nuomones?

Bandyk šitą.

Sveiki, mielieji. Norėčiau paprašyti jūsų pagalbos. Situacija tokia: žmogus išsiėmęs verslo liudijimą, nuomuoja darbo vietą grožio salone (mūsų UABe). Tuo pat metu jis dirba pagal darbo sutartį tame salone administratoriumi. Darbintis pilnai ir atsisakyti verslo liudijimo nenori, patys suprantote. man atrodo, kad tai yra negerai, ką galite pasakyti apie tai ir gal turite kitų sprendimų . Būčiau laaabai dėkinga už visus atsakymus.