Pasiskaičiau mūsų naują 13 str. redakciją. Panašu, kad ir lietuvaičiai už suteiktas kazachstaniečiams reklamos paslaugas jau turėtų rašyti PVM. Išlyga yra tik neapmokestinamiesiems asmenims.

Aha, bet, matai, tame pat rašte išaiskinta, kad sutartį galima pakeisti arba sudaryti naują.

Va dar gražiau: VMI tinklapyje, p.A.Klerausko atsakymas:

2. Ar nuomotojas turi skaičiuoti PVM už PVM neapmokestinamą nuomojamą nekilnojamą pagal prigimtį daiktą, jeigu jis nuomojamas apmokestinamajam asmeniui, kuris įsiregistruoja PVM mokėtoju?

Tuo atveju, jeigu nuomotojas yra pasirinkęs skaičiuoti PVM už PVM neapmokestinamus pagal prigimtį nekilnojamus daiktus, ir apmokestinamasis asmuo, su kuriuo jau yra sudaryta nuomos sutartis, įsiregistruoja PVM mokėtoju, tai tokia nuoma PVM apmokestinama tik tokiu atveju, jeigu sudaroma nauja nuomos sutartis arba patikslinama jau galiojanti sutartis.

Palaukit, juk sąskaita išrašyta tą dieną, kai nuomotojas jau tapo PVM mokėtoju. Aš taip kategoriškai neteigčiau, kad reikia perrašyti sąskaitą.

Matai, mes nežinome Kazachstano PVM įstatymo. Gal pas juos toks 13 str. , koks yra mūsų PVMĮ, paprasčiausiai negalioja. Nors labai abejoju tuo.
O dėl jų PVM. Hmmm, ko gero tai bus paprasčiausia reklamos savikaina, todėl leidžiami atskaitymai. Ir menamą PVM reiks priskaityti nuo visos sumos (su jų PVM).

O man atrodo, kad Lukai Pačioliui aplamai nei VDI , nei darbo teisė nerūpėjo:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Luca_Pacioli

Prisišnekėjai

Grįžtnt prie buvusios diskusijos.
Citata:

Tačiau Finansų įstaigų įstatyme yra nustatytas toks apribojimas: bendrovė, neturinti licencijos kredito įstaigos veiklai, negali skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių, viršydama nuosavo kapitalo dydį. Neprofesionaliems dalyviams šis įstatymas priskiria visus asmenis, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką.

Mano kuklia nuomone, akcininkas tikrai yra tas asmuo, kuris turi visas galimybes kvalifikuotai įvertinti skolinimo riziką. Tegul man kas nors įrodo kitaip.
O šiaip iš eilinių fiznukų, ko gero, skolintis reikia atsargiai.

Na tiap... Jau, atrodo, lenkia mane. Kai papsakojau, ką viename miestelyje prie Kovno mačiau, tai buvo sužavėta O savanorė neetatinė, deja, su laiku jau ne kas. Bet nueina, šuniukus pavedžioja.
Paskutinis skiepas spalio 6

Dėl mokesčių. Manyčiau, kad leidžiami, nes visos įmokos darbuotojo naudai yra leidžiami atskaitymai. O pati suma. Ji prilyginama DU. Ko gero, leidžiami, bet gal atsiras kitaip manančių.

Mano dukra savanoriauja "SOS gyvūnuose". Tai pareiškė, kad su jų mokykla viskas ir taip gerai, mano 2 procentai nelabai reikalingi, o gyvūnams labai. Įkalbėjo. Bet pervedžiau fifty-fifty, 1 proc mokyklai, vieną "SOS gyvūnams".
Elvusia, čia tu baik. Turėjau opą (ir dabar dažnai primena, kad turėjau, o gal turiu) dvylikapirštės, tikrai iš jautrumo Aš ,ko gero, užimu prizinę vietą šiame forume, čia pro meilę gyvūnams. Elvusia pirmoje, o jau kitos kaip ir poaiškės

[quote=Luka_Paciolis]Kaip apskaitoje fiksuoti turi būti apspręsta įmonės AP. Jūsų nurodytas variantas [b]yra kai apskaitoma pagal
Jūs pati pasakėte, kad mano variantas, kai įmonės apskaita vykdoma pagal .
Jūsų variantas- -ams prieštarauja.
Tą reikia atsakymuose pabrėžti. Vat to norėtusi.

O iš kur jūs žinote, kad paklausėja savo apskaitą vykdo ne pagal ?
Ir kad jos AP tai neapspręsta?
O aš tokio varianto kaip tik niekam nerekomenduoju. Man asmeniškai normalus, pagal , yra daug patogesnis. Ir PLN204 kažkaip užsipildau.

Kai draudimas kompensuoja draudiminio įvykio remontą, pajamose šios sumos nerodomos. Viskas fiksuojama tik per 6 klasę (remonto sąnaudos), o kai gaunama išmoka kredituojama 6 klasė. Tada ir tas frančizinis skirtumas automatiškai liks leidžiamuose atskaitymuose.
O pajamos fiksuojamos tik tuo atveju, jei draudimo išmokos suma viršija remonto sąnaudas.

www.lrinka.lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/...;from_topic_id;19
Siūlau pasiskaityti šitą straipsnį. Ir ypač paskutinę pastraipą
Ir, beje, parašytas jis buvo iki 2004 metų...

Taiklūs žodžiai. Yra du būdai, kaip atrodyti geresniu už kitą. Pirmas - sukritikuoti oponentą. Antras būdas - tapti išties pranašesniu už oponentą. Garbingas - antras būdas. Tačiau gyvenime neišsiverčiame be kritikos. Elkimės garbingai - kritikuokime ne oponentą, o nesuasmenintus teiginius.[/quote]
Ar tikrai?
Jotjot, tu taip išsiaiškinai šiuos žodžius.
Bet aš niekada nesutiksiu, kad psichologiškai brandūs žmonės nekritikuoja kitų. Gal jie negarbingi (jūsų požiūriu), bet tikrai ne nebrandūs.
Aš dabar elgiuosi negarbingai, bet man ši frazė sukėlė šypsnį.

....

Tikrai įstatymuose neparašyta, kad jums privalomi TAS, jei jūs esate paprastas UAB.

Finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 40 "Dėl skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo", kai kurios šios tvarkos nuostatos buvo pakeistos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1K-099 "Dėl finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 40 "Dėl skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 30-1071).

Nuostata dėl skolos perleidimo, kiek žinau, pakeista nebuvo.

Jūs parduodat visą skolą, ne dalį. Dalį tik atgaunat.
O finmino įsakymą paieškosiu, jis senokas...

Vat būtent. Man jau juokingas darosi prisirišimas prie tų mistinių "Suteiktos naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams ir jų palūkanų normos". Kokiame teisės akte parašyta, kad tai yra tos tikrosios ir vienintelės rinkos kainą atitinkančios palūkanos? Kodėl kaip įrodymas negalėtų būti banko pasiūlymas, gal ir kelių bankų? AB įstatymas neleidžia suteikiant įmonei paskolas įkeisti jos turto. Bankai reikalauja įkeitimo. Vadinasi, skolintis iš akcininko kaip ir paprasčiau. Tikrai skaičiau, kad VMI netraktuoja šios nuostatos kaip nukrypimo nuo rinkos sąlygų.

Yra tokios skolų pripažinimo beviltiškomis taisyklės, patvirtintos finansų ministro. Pagal jas jeigu vienetas skolų reikalavimo teisę atlygintinai arba neatlygintinai perleido kitam asmeniui, tokia skola nelaikoma beviltiška.

Esu mačius užrašą ant mašiniuko, tiksliai neatsimenu, esmė- "esu blondinė, prašom nesinervinti:. Buvo labai juokinga.
O po to kaip persirikiavo Buvo nebejuokinga

Ir dar (nu "pramušė" ant kalbų mane).
Skaitau vieną šio vakaro diskusiją. Viena labai miela taksietė parašė savo nuomonę. Aš asmeniškai su ja nesutikau (nerašiau, buvo kam ir be manęs).
Ir ką jūs manote. Jai buvo padaryta pastaba, kad ji neteisingai KONSULTUOJA. Sorry, čia ne konsultacijų biuras, čia DISKUSIJŲ klubas. Jei kam neaišku. Ir joks pats krūčiausias nicas nesuteikia teisės daryti tokias (net virtualioje erdvėje jautėsi, kad nedraugiškas) pastabas.

Bliamba tikrai durnynas. Dar niekada tokio čia nebuvo. Tiek pykčio , pagiežos, trankymosi ir arogancijos. Siaubas kažkoks. Praeina bet koks noras dalyvaut ir skaityt. Bet perdaug mielų žmogiukų čia lankosi, kad trankytis.

Tikrai viskam yra ribos...

Pagalvokit... važiavo kažkokia bobikė su sidabriniu Mersu... kaip čia pamatysi...
O be reikalo nestojai, elvusia, aš tai bijočiau tavęs įpykusios

Neišvadins... Aš irgi duodu. Ir ne man teisti...

Man nėra nei absoliutaus gėrio, nei absoliutaus blogio (na toks gal būna, bet čia jau nukrypimai nuo normos, kurių ištakų reikia ieškot ilgai ir nuobodžiai).
Man geras žmogus, be visų sąžiningas, doras ir kitų būdvardžių)- nuspėjamas, stabilus žmogus. Toks, kurio reakcijas ir elgesį aš visada galiu numatyti.

Kalbant žmonių kalba. Tarpbankinės palūkanų normos netinka, nes tai tos palūkanos, kuriomis bankai tarpusavyje gali paskolinti, pasiskolinti. Čia primityviai. O suteikdami paskolas į išorę, jie turi užsidirbti. Todėl normalias, ne tarpbankines, palūkanas sudaro dvi dalys- pvz. Vilibor plius marža (banko pelnas).
Todėl imdami bet kokią paskolą iš banko, jūs niekada negausite palūkanų lygiu Vilibor, Eurlibor ir pan. Tai ne rinkos palūkanos.