Po prašymo VMI grąžinti PVM ir pas mane po keletos dienų atbėgo VMI inspektorė tikrinti PVM. Tuo metu reikėjo be eksporto deklaracijų bei kitų dokumentų turėti apie įvykusį eksportą ir pažymą iš muitinės. Kokių dabar iš muitinės dokumentų reikia nežinau?

O kam atleisti save iš darbo?

Nesijaudinkit greit FM susigriebs ir tą nutarimą 613 panaikins. O jau tada ....

Nežinau ar gerai, kad ruošiasi apmokęstinti ir autorines sutartis. Jau dabar mokyklos, darželiai (nemokami) krepšelius susirenka o kas bus po to. Tas pats aukštosios mokytojas ar nepanorės padidinti ant tos mokesčio sumos ir besimokančiųjų įmokas už mokslą.

Jeigu DS nutraukiama pagal LR DK 129 str. 3p. o darbuotojas išdirbes 114 mėn. taikyčiau LR DK 140 str.4 p.( nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;).

DK 140 straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių - trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
2. Nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Mes kiekvieną prekę išvardiname tiek sf tiek Invoice skiriasi tik valiutos.

Dėl tranportavimo sąlygų nežinau, nes vežame ne savo transportu.

Mes sąskaitoje faktūroje nurodome prekes, jų kiekius ir kainą litais (pagal tos dienos val.kursą kuria parduodame) o INVOICES nurodome prekes, jų kiekį, kainą valiuta, pristatymo sąlygas, apmokėjimo sąlygas, pakuočių kiekį ir svorį.

Natalija1, jau kaip minėjau anksčiau mes rašome ir sąskaitą faktūrą ir INVOICE darant ekspotą. Eksportas greičiau ir geriau nei prekių grąžinimas.
Paprastai du kartus per mėnesį pas mus būna eksportas.

Tikslenę informaciją šiuo klausimu suteiktų jums muitinė. Apribojimas prieš porą metų buvo prekėms įvežtoms prieš šešerius metus. Dabar kaip yra nežinau.

Kas žino gal ir priims. Tik nepamiš nurodyti, kad valstybinėms įstaigoms netaikomas ir tiek. Klausimas ar naujoji dienpinigų skaičiavimo tvarka bus taikoma valstybinėse (bidžetinėse) įmonėse. Savas savam akies nekirs.

Įmanoma. Išrašote sąskaitą faktūrą (be PVM) ir "invoices" po to per muitinę forminate kaip eksportą. Sekmės.

Darbdavys gali nurodyti kaip turite rengtis darbe, kad negalite naudoti įmonės ogtechnikos savo reikalams, bet tai turėtų būti numatyta darbo vidaus taisyklėse ar kituose dokumentuose. Nes darbdavio vietoje man būtu nesmagu jei darbuotojas ateitų neblaivas, ar apsirengęs kaip valkatėlė, ar dėl savo kokių nors pažiurų visai neateitų į darbą. Kaikuriose įmonėse kiek teko girdėti jau yra numatyta panašūs dalykai vidaus darbo taisyklėse. Na o jau po darbo tai tai tik asmeninis žmogaus reikalas kaip rengtis, kaip savo laisvalaikį praleisti.

Sekmės

O kodėl savininkas nenuneša į kokią audito firmelę viso to sutvarkyti, juk tau dar einamuosius reikia sutvarkyti. O jei jau su DU taip tai gal dar ir baisesnių klaidų yra.

Ačiū

Tada dar kyla vienas klausimas ar nežiūrint į šio nutarimo 2.1, 2.2, 2.3 punktus gali būti taikomas 2,6 punktas "2.6. Šalių susitarimu gali būti nustatytas atskiras darbuotojo darbo grafikas." T.y. iš 200 darbuotojų 50 darbuotojų parašė prašymus dėl kito darbo laiko. Tai ar turi teisę įstaigos vadovas ją pakeisti?

Wolf, jeigu įmonė papuola pagal šio nutarimo 2.3 str. "2.3. Valstybės ir savivaldybių įmonėse ir organizacijose, taip pat įstaigose, kurios nevykdo viešojo administravimo, darbas pradedamas nuo 6 iki 11 valandos ir baigiamas nuo 15 iki 20 valandos. Konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus nustato tos įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, suderinęs su steigėju. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių steigėjas yra Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus nustato šios įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas." ar ji gali taikyti kitokį darbo laiką?

Ačiū Wolf.

Situacija tokia: valstybinėje įmonėje iki darbo kodekso patvirtinimo buvo nustatytas darbo laikas pirmadienį-ketvirtadienį 8-12 12.45-17 o penktadieniais 8-12 12.45-15.45 po patvirtinimo DK kadrų inspektorė nustatė kitą darbo laiką pirmadienį-penktadienį 8-12 12.45-16.45 vadovaudamasi šiais DK 144 str. punktais:

"144 straipsnis. Darbo laiko trukmė
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys."

Darbuotojams nepatogus naujasis darbo laiko grafikas, kadrų inspektorė nesutinka jo keisti motyvuodama, kad tai neįmanoma. Kaip jūs sprendžiate panašią problemą nes tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms tenka susidurti su DK 144 str.?

Linksmiausia tai individualių įmonių savininkams, kurie neturi DU. Kol tvarka bus patvirtinta į komandiruotes turbūt nevažinės.

Na žmogutis kopijos neturi, prašymas sekretoriate neregistruotas, tai lieka viską iš naujo, t.y. rašyti naują prašymą ir keliauti pas direktorių.

p.Grybauskaitė matyt neturi kuom užsiimti, o kad dirba jug reikia parodyti.

Ačiū

Ar įmokos bazinei pensijai už 2003 III ketv. 76x3=228?

Ačiū visiems už atsakymus, jei teisingai supratau tai tūrėtų atrodyti taip:
Prekės kurios gautos iš tiekėjo "Jono" jų yra perteklius užpajamuojamos tiekėjas gali būti "Jonas" arba "x" , .D20.. K53.., prekių vertė nurodoma minimali arba šiuo atveju reali(gavimo), skola tiekėjui nefiksuojama, t.y. 0.

Teisi, nelabai supratau. Gal galėtume pratęsti šią temą rytoj. Ačiū.

Gal, kas galėtų pakomentuoti tokį variantą:
įmonė atliko turimų sandėlyje prekių inventorizaciją, buvo rastas kai kurių prekių perteklius, VMI komentuodama šį klausimą, siūlo užpajamuoti ir po to tas prekes parduoti, bet nežinau kaip? Pajamuodami prekes nurodome tiekėją, fiksuojame skolą 45.. kl sąskaitoje o atsargų padidėjimą 2... kl. sąskaitoje o kaip šiuo atveju?

Aš sąskaitą faktūrą išrašinėčiau tą data kai prekės buvo parduotos, galima išrašyti ir akstesne data, bet tik ne vėliau. Nes konsignacinių prekių apskaita vedama užbalansinėse sąskaitose tai gavę faktūrą jūs turėsite užpajamuoti į 2... kl.sąskaitą ir iš ten vykdyti pardavimą.