Mano praktikoje per dešimtmetį buvo du atvejai, kai RC skyrė baudas už nepateikimą laiku, na bet RC šį "nesusipratimą" ištaisys: nuo 2024-07-01 baudos visiems laiku nepateikusiems bus skiriamos automatiškai - žiūrėsim, kaip čia RC'ui seksis...

Gita1, man kažkaip kitaip susiklostė gyvenimas su B1 - net pradėjus prieš penkerius metus, kai tikrai ji dar nebuvo tiek išvystyta, kiek dabar ir ta informacija buvo giliau "palėpta" (nors dar ir yra tvarkytinų dalykų), man tiek buvo aišku, kad net pati stebėjausi jos paprastumu, palyginus, pvz., su Rivile. Na, matyt, kiekvienam sava istorija.
ewuze, niekas čia tyčiotis nesiruošia. Aš tik išreiškiau pagarbą Gita1 už kantrybę situacijoje, kurioje man jos, dievaž, trūksta. Ir tiek. O Jūsų reakcija yra tik Jūsų reikalas.

Gita1, žaviuosi Jumis - skirti savo brangų laiką žmonėms, kurie gali susirasti informaciją pačioje programoje (ji ten lengvai randama ir aiškiai išdėstyta), bet nenori (tada būtų pikta, kad svetimomis rankomis nori darbą nudirbti) ar negali (kas būtų graudu ir liūdna - jeigu negeba "paimti" matomoje vietoje padėtos informacijos, tai kaip iš viso ves buhalteriją?).
Na bet Jums - pagarba už kantrybę .

Sveiki, Artūrai,
gal galėtumėt nurodyti, kur ieškoti registracijos į NBA planuojamus seminarus formos ir kt. informacijos?
Dėkui labai už paprotinimą

Gita1, pasakysiu savo nuomonę - niekaip neįsivaizduoju savo darbo be banko išrašų importo. Tiesiog niekaip. Dirbu su 6-iomis programomis - laikausi taisyklės, kad kokios programos pageidauja klientas, tokia ir vedu, bet jeigu galiu rinktuis, tai renkuosi B1'ą, nes jame pats patogiausias importas iš bankų, Paypal'o, kitų mokėjimo sistemų, kas yra labai aktualu, nes būna ir išrašų, kurie siekia 200 lapų.... B1 "atpažįsta" klientą pagal pavadinimą, kitos programos dažniausiai pagal kliento sąskaitos Nr. Pačias pagrindines korespondencijas reikia apsirašyti programoje - čia galioja visoms programoms. Taigi: pradžioje apsirašomos pagrindinės korespondencijos (čia vieną kartą ir visiems laikams), tada susivedamos pirkimo sąskaitos (labai patartina tą daryti prieš importuojant išrašą, nes tada tiksliau tiekėjų duomenys "sukrenta"), formuojamas banko išrašas .xml, .csv ar .acc formatais (visi bankai leidžia formuoti vienokiu ar kitokiu formtu) ir šis failas įkeliamas į banko modulį (Rivilėje yra prie atsiskaitymų), tada reikia tą išrašą peržiūrėti - kuo netvarkingesnė įmonė (mėgsta "mėtyti" pinigus tarp banko sąskaitų, atlieka mokėjimus bala žino kam ar gauna iš bala žino ko ir pan.) tuo daugiau reikia koreguoti, bet pats koregavimas dažnai apsiriboja tik korespondentinės sąskaitos pakoregavimu. Kai susižiūrima, tada tiesiog duomenys perkeliami į bendrą žurnalą. Dėl pirkėjų fizinukų, tai čia jau kaip susidėliosi apskaitoje: mano vienoje įmonėje apskaita vedama pagal kiekvieną fizinį asmenį (tuo jau visa telefonų knyga atsidurs mūsų apskaitoje) ir apskaita vedama programa Ecount - tai banko suvedimas užima apie 8-10 valandų (apie 100 lapų Payseros ir apie 100-150 lapų banko - čia kai ne prekybos sezonas), nes Ecount kaip reta nedraugiška programa buhalteriui, daug aprašomojo darbo (kiekvienam fizinukui reikia sukurti kortelę, o jeigu fizinukas moka iš kelių sąskaitų, tai vis iš naujo priskirti reikia - vienas vargas). O vat kitoje įmonėje, kurioje apskaita su B1, tai vargo nėra - prieš suvedant pardavimus suimportuoju banką, nes programa pati suformuoja pirkėjo kortelę (tik ją reikia papildyti, jeigu yra reikalas, tačiau jau vedant pardavimą kortelė yra - tas labai sutaupo laiko), pakoreguoti korespondencijas irgi reik, bet tikrai galiu pasakyti, kad bet koks koregavimas yra kelis kartus greitesnis veiksmas nei suvedimas ranka. Čia tik mano nuomonė. Turiu pažįstamų buhalterių, kurios į Rivilę veda tik ranka, ir žegnojasi, kad kitaip neves - Rivilė šia prasme kiek sudėtingesnė, ten vietomis be rivilistų programerių pagalbos neišsiversi, bet viskas įmanoma. Gita1, aš čia gal kiek per daug prirašiau, bet manau, kad pamėginti importus tikrai labai verta.

Savaime niekas nieko nesupranta - reikia sugebėti parodyti svarbą, o tas rodymas tai ir yra sunkiausia. Lengviausia derėtis su kažkada nudegusių nuo "kokybiško" buhalterių darbo įmonių vadovais, sunkiausia - su "šiukšlinų" įmonių vadovais (kai taupoma darbuotojų atlyginimams, bet perkamos prabangos prekės žmonoms, nepaisoma įstatymų ir pan.). Ir ta gausa buhalteriais pasivadinusių žmonių tikrai labai kerta per kainas - manau, kad šioje vietoje labai būtų padėję įvesti privalomi egzaminai buhalterio vardui gauti (taip, kaip yra pas auditorius, notarus, advokatus, antstolius) - ir kokybė būtų +/- užtikrinta ir tikrai nebūtų nelaimėlių, sutinkančių už 10-20 eur "tvarkyti" apskaitą. Bet nesusiklostė... Gaila.

Mažesniu ar didesniu laipsniu tokių įmonių turime, matyt, visos. Aš tokiais atvejais tiesiog prisimenu, kas parašyta Buhalterinės apskaitos įstatyme: buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą (11 str.) ir už apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas (21 str.), taigi buhalteris turi laiku ir teisingai apskaityti (suvesti, sutvarkyti) JAM PATEIKTUS DOKUMENTUS, t.y. lakstymas ieškant dokumentų neįeina į buhalterio darbo funkcijas (beje, kaip ir sandėlio, personalo, taršos apskaita, kavos darymas, dulkių šluostymas ir pan.). Taigi, aš suvedu tik pateiktus dokumentus, pagal turimus dokumentus padarau ir pateikiu visas reikalingas ataskaitas, jeigu vėliau paaiškėja, kad yra ir kitų dokumentų bei šie papildomi dokumentai man yra pateikiami, aš irgi juos apskaitau, tikslinu institucijoms pateiktas ataskaitas bei imu po 30 eur už kiekvienos deklaracijos / ataskaitos tikslinimą (labai veiksminga priemonė - kai vien už tikslinimą priskaičiuoju po 300-400 Eur, tai arba noras kvailioti neteikiant dokumentų buhalteriui greit dingsta, arba pati tokia "šiukšlina" įmonė pasitraukia, kas irgi nėra blogai, nes išsilaisvina laikas susirasti kitą, labiau adekvačią įmonę. Kankintis lakstant paskui sąskaitas tikrai nematau prasmės - jeigu tai nerūpi verslo savininkui, tai kodėl turi rūpėti man?

Caskada, būna visko - mažiau ar daugiau spardosi visi, ir tenka prie kiekvieno vadovo derintis: vienam užtenka pasakyti, kiek ir nuo kada nori, kitam reikia sudarinėti lentelę, kiek tokia paslauga kainuoja rinkoje ir parodyti, kad man moka mažiau ir reikia didinti atitinkama suma, kitam reikia parodyti, kad krūvis padidėjo, dar kiti mėgsta derybas, kurios gali trukti ir mėnesį, ir du ir t.t. Labai labai retai, bet būna, kad tenka atsisveikinti, nes nesusitariame, tačiau su daugeliu susitariu: vienur gaunu tiek, kiek noriu, kitur nusileidžiu kažkiek (nedaug, bet psichloginė poveikį tai turi - vadovas būna labai patenkintas), bet niekada įmonės nepasiūlo daugiau nei pati užsiprašau Vnž., būna visko ir atlyginimo didinimas yra nemenkas procesas, kuris trunka 1-2 mėnesius, todėl aš, jeigu noriu, kad būtų padidinta nuo sausio 1 d., derybas pradedu spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje. Ir tokią procedūrą darau kasmet - nors po 5-10 eur (kai nėra rimtų argumentų iš mano pusės), bet pakeliu - mano įmonės taip prie to priprato, kad kai kurios ir pačios klausia, kiek ir nuo kada didinsiu :) Būna, kad "pamaloninu" pranešdama, kad ateinantiems metams nedidinsiu kainos Caskada, būna tikrai visko, nes kiek vadovų - tiek situacijų...

Viena akimi irgi mačiau, kad IDV'ai norima didinti VSD įmokas, bet kad būtų kur patvirtinta, tai nemačiau.. Bet aš jau nuo spalio ėmiausi atlygio už buh. didinimo procedūros - praktiškai su visomis savo įmonėmis tariausi / tariuosi dėl 10-15 proc. padidinimo nuo 2022-01-01. Juk ne tik mokesčiai galimai didės, dar ir infliacija 9 proc., kai kuriuose įmonėse ir darbų apimtis išaugo... Šiaip stengiuosi nors po truputį, bet padidinti kiekvienais metais - tada kažkaip pripranta ir nekyla klausimas ar didinti, kyla tik klausimas kiek didinti

Gita, 12 Eur/val. ?!?
Net apskaitininkai daugiau prašo... Kaip čia taip? Na nebent kokios kitos priežastys - pažįstami ir nepatogu prašyti, pvz., nors tai irgi nepakankama priežastis..., o gal šiaip gaila kokio nelaimėlio - man būna kartais, tai tada būna ir 10 Eur ar kiek negaila...
Iš viso manau, kad vertinti buhalterio (net ir apskaitininko) darbą valandomis yra neteisinga - ne prie konvejerio gi stovim. Pvz., dvi buhalterės - viena labiau patyrusi, ji FA sudarys per 15 min, kita - mažiau patyrusi tą sugebės padaryti per 2 val., tai pirmoji gaus vos už 15 min. (net ne valandą), o antroji už dvi valandas - ir čia teisinga?
Manyčiau, kad buhalteriui turi būti mokama ne už valandas, o už funkcijas - patirtis ir geras programos išmanymas leidžia daugelį veiksmų atlikti greitai, bet tai nereiškia, kad už tai turi būti ir mokama pagal sugaištą laiką, t.y. kuo kuo greičiau sutvarkai, tuo mažiau gauni. Juk darbo atlikimo greitis + darbi kokybė yra nelengvo ir daugiamečio darbo išdava, visiškai neteisinga yra tai nuvertinti (ar leisti nuvertinti kitiems ).

Tess - tiesa. Retai kada "įsimetus" išrašus užtenka tik peržiūrėti ir importuoti - beveik visauomet reikia vienokių ar kitokių korekcijų, bet visa tiek importas daug greičiau leidžia susidoroti su bankais nei vedimas rankytėmis

Turiu panašią įmonę, tik darbuotojų 9, bankas+Paysera+PayPal apie 50 lapų/mėn. (dėkoju visiems šventiesiems, kad egzistuoja išrašų importas ), visa kita - taip kai aprašėt, bet sandėlį tvarko atskiras žmogus - sandėlininkas: suveda "sandėlinius" pirkimus, pardavimus bei duomenis, reikalingus Intrastat'ui bei GPAIS'ui, man lieka kasos aparatai bei pirkimų apie 50 sąskaitų/mėn. Atlygis man - 650 Eur/mėn. neto (darbo sutartis). Jeigu tektų pačiai tvarkyti kiekinį sandėlį (kas normaliu atveju būtų nonsensas, nes buhalteris neprivalo išmanyti gamybos procesų, gilintis į prekių subtilybes - bent jau aš stengiuosi šiais dalykais sau galvos neužkimšti, užtenka man ir grynai buhalterinių/mokestinių ir iš dalies teisinių dalykų ), tai mano kaina būtų ne mažiau 1300 Eur/mėn. neto. Bet būna įmonių, kurios sandėlį tvarko tik šiaip, "ant juoko", kad VMI, reikalui esant, turėtų kažkokį popieriuką iš buhalterijos, o patys vadovai, etc. neprašo jokių duomenų (t.y. įmonės valdymui jie nereikalingi, nors tai irgi keista, bet būna), tai tokiu atveju gal ir 1000 Eur/mėn. neto užtektų. Bet aš bet kokio sandėlio kratausi kaip velnias kryžiaus - na ne buhalterio tai darbas ir tiek. Tiesa, dar visiškai nejungiam buhalterijos su internetine parduotuve, nes tektų daug taisyti : dažni atvejai, kai internetu užsako viena, o po to keičia dydį, modelį ir galų gale galutinis pardavimas kitaip atrodo nei pirminis užsakymas - bet čia gal dėl to, kad sandėlio prekių nomenklatūra labai detali, o ir naudojama programa "spjaudosi" Tai tiek. Sėkmės Jums

Gita, nieko aš nenoriu. Tiesiog manau, kad neteisinga kaltinti buhalterines įmonės dėl mažų kainų mūsų rinkoje. Jas galima kaltinti tik dėl to, kad viliodamos klientus siūlo neadekvačią kainą, o gavusios klientą tą kainą pakelia iki normalaus lygmens ir tiek - ir klientas yra, ir kaina yra. Nemažai gi pavienių buhalterių mažą kainą pasakyti geba, bet vėliau pakelti jau nebe, taip ir vargsta: darbo daug, o pinigų nėr - turiu vieną pažįstamą, kuri prieš gerus penkerius metus pradėjo dirbti su mažyte įmone už 50 Eur, įmonė paaugo per keletą metų, o ji vis dirba už tuos pačius 50 Eur, bėdavoja man, bet į mano pasiūlymą nusistatyti naują kainą ir eiti dėl jos derėtis sako, kad tai labai vargina, kad nežinia, kiek čia nustatyti, kad gali(!?) atsisakyti kelti ir nutraukti ir pan., vnž. vargas vargiausias, tai geriau pabėdavos ir toliau dirbs už tuos 50 Eur. Ir gaila, ir pikta, bet neretai būna ir taip...

ir norit pasakyti kad tai normali kaina 30 eur
[/quote]
Taip, normali - gauti 360 Eur (30 Eur * 12 mėn.) už 12 SAM'ų, 12 GPM313, 1 GPM313 ir 1 PNA ir 1 balansą su keliais skaičiukais yra labai normali kaina (manyčiau, kad gryno darbo per metus - apie 14 valandų, t.y. apie 25 Eur/val.).
Buh. paslaugų įmonės skelbia 30 Eur kainą, kad pritrauktų klientą, bet realiai niekada ji tokia nebūna, nes retas klientas pats susivedinėja savo duomenis, kad jie būtų tinkiami ir iSAF'ui, ir Intrastatui, ir GPAIS'ui ir pan. Beje, to nedaro ir jokie taip reklamuojami robotai, kurie atseit atpažįsta pirkimo sąskaitą ir suveda ją - išbandžiau; bet čia kiek kita tema - nesilpėsiu, nes vėl kilometrinį postą "išgeneruosiu"

Siaubas ne dėl to, kad tiek moka, o siaubas dėl to, kad už tiek dirba O buhalterinių paslaugų įmonės tikrai už tiek nedirba - minimalus paketas 30 Eur (1 darbuotojas+balansai, o visus pirminius dokumentus (sąskaitas, banką) į programą suveda pats klientas, mokėjimus atlieka pats klientas), o jeigu norima, kad buh. paslaugų įmonė suvestų sąskaitas ir pan., tuomet nuo 1 Eur už kiekvieną suvedamą dokumentą/banko operaciją - patikėkit, suma susidaro normali. Taip kad nėra pigios buhalterijos: pigiau būna tik tuomet, kai pats klientas apdoroja pirminius dokumentus, o buhalteriui lieka sudėlioti suvestus duomenis į ataskaitas. Na o maža kaina už pilną buhalteriją (pirminių dokumentų suvedimas + ataskaitos ir pan.), kaip taisyklė, yra pavienių buhalterių "produktas" - nebus kas dirba "papigiai", nebus ir mažų kainų.

Aš irgi freelancer'inu, tad įmonės, kurios neteikia sąskaitų, nėra naujiena. Ramiai į tai žiūriu - sąskaitų ieškau tik tuomet, kai už tokią funkciją man papildomai moka (paprastai 3 Eur už vienos sąskaitos paieškas). Kelis klientus tokiu apmokestinimo būdu net pavyko išauklėti patiems atnešti sąskaitas - kai pamatė kainą už mano paslaugas (paprastai darau lenteles), tai susiprato, kad gali mokėti ir mažiau, bet patys turi pasistengti, t.y. atnešti sąskaitas ir jas atnešti laiku (už sąskaitų pateikimą ne laiku, t.y. ne už tą mėnesį, kurio dokumentai tvarkomi, irgi yra papildomas mokestis) Yra keletas ir tokių, kuriems viskas "dzin", na tada ir man "dzin" - moka PVM'us, pelno mokesčius, bet žino kodėl. Jų pasirinkimas, jeigu jiems taip nerūpi jų įsteigtas verslas, kad verčia viską šiukšlynu be perspektyvų, tai kodėl man turėtų rūpėti? Paprastai tokie "chaosiniai" ir už buhalteriją vėluoja mokėti ir amžinai nelaimingi dėl kainos. Labai palengvėja, kai tokiais nusikratau.

Šiemet pas mane "atėjo" vienas klientas iš buh. paslaugų įmonės (Vilnius), kuri "ėmė" 40 eur už: 1 darbuotojas, apie 10 sąskaitų pirkimai LT, 20 sąskaitų pirkimai trečiose šalyse, iki 10 pardavimai LT ir kitur (eksportas), kuro čekiai, 3 banko sąskaitų (EUR, USD, RUB) išrašai po maždaug 10 lapų, PVM mokėtojai. Nustėrau net, tokią kainą pamačiusi... Aš sutikau tik už 200 Eur - ir klientai sutiko, nes už tuos 40 Eur gavo ir problemų su VMI su kaupu.... Kodėl tos įmonės taip elgiasi, niekaip nesuprantu. Jeigu dirbi normaliai, tai ir kaina turi būti adekvati - nenorintiems mokėti klientams nereikia dirbti, o norintiems mokėti reikia dibti kokybiškai, o čia už tuos 40 euriukų nei šis nei tas....

Dėl Sodros įmokų skaičiavimo, tai Mokesčių suflerio ketvirtiniame seminare minėjo, kad Sodra keis SAM formas ir pati imsis skaičiuoti įmokas, t.y. įmonės pateiks tik darbo užmokesčio sumą, o Sodra suskaičiuos kiekvienam darbuotojui įmokas pagal to darbuotojo pasirinkimus (kažkas panašaus į tai, kaip dabar yra su darbuotojais, kurių atlyginimas nesiekia minimumo ir kuriems skaičiuojamos papildomos įmokos). Taip kad nesu tikra, ar iš viso verta palikti programoje Sodros įmokų skaičiavimo funkciją... Žinoma, kaip skaičiuojamos įmokos, yra gerai žinoti, maža kas, bet apkrauti programą šiuo funkcionalumu bus ir brangu, ir nelabai reikalinga. Užteks jau vien GPM "fintų"...

Esu "apžiojusi" 24 įmones (2 stambesnės su apyvarta 3-5 mln. Eur, apie 20 darbuotojų ir pan., kitos - labai mažos, su kuriomis darbo būna max 1-2 val./mėn.), bet savo paslaugų pardavimo nesu patikėjusi jokiam asmeniui, t.y. buh. paslaugų įmonei, o užsiimu tuo pati (tiesa, vienoje įmonėje turiu pagalbininką), tad mano atlygis per mėn. netto 2300 Eur. Turiu ir draugę, kuri, kaip ir Jūs, dirba buh. paslaugų įmonėje vyr. buhaltere už 900 Eur ir tvarko 25 įmonių apskaitą O 800 Eur už 16 įmonių yra katastrofa, mano nuomone

Yra dar kur kilti buhalterių užmokesčiams, och yra:
Šiuo metu Ispanijoje buhalterės atlyginimas priklauso nuo atliekamų darbų. Mažiausias paprastos buhalterės atlyginimas yra 1000 eurų į rankas (15 atlyginimų į metus), vyriausios buhalterės atlyginimas siekia 2000 eurų į rankas (taip pat 15 atlyginimų į metus).
Ir dar:
Ispanijoje darbuotojai turi labai daug teisių ir jomis mėgsta naudotis. Darbdavys negali tau liepti daryti to, kas tavo darbo vietai nepriklauso. Tuoj visi pasišiaušia, užprotestuoja, streikuoja...
Visą straipsnį galite rasti www.tv3.lt/naujiena/957353/emigracijos-gr...
O kiek pas mus LT buhalterių, ne tik kad atliekančių ir apskaitininko, ir vyr. buhalterio, ir verslo bei mokesčių konsultanto darbą, bet ir sutinkančių dirbti ir sandėlininko (atsargų apskaita, pakuotė, iVAZ, kuro apskaita), ir teisininko (komericnių, darbo sutarčių sudarymas, įsakymai ir pan.) darbą už 500-600 Eur? Kad tik verslo savininkui būtų geriau.... Liūdna....

Labas. Jo, alga 1000 eur būtų visai nieko buhalteriui. Ale prie ko čia man būtų keltų užsakymai, transporto licencijų užsakymai, įsakymų rašymai, jeigu čia ne iš tolo ne buhalterinis darbas? O kur dar ofiso tvarkymas, direktoriaus mašinos plovimas bei furų palisosinimas? Taip filosofuodami daeisime iki diriko žmonai pietų pristatymo į namus, ne kitaip, užtat už tą pačią alga, negi sunku?
[/quote]

Pritariu. Patys buhalteriai, nebesuvokdami savo darbo ribų, prisiima papildomų funkcijų už ačiū ir patys po to rypauja dėl mažo atlyginimo. Mano vienas klientų - gamybinė įmonė, tai reguliariai vyksta kovos dėl tų papildomų funkcijų (darbo sutartys, įvairūs veiklos įsakymai, pakuočių apskaita, važtaraščių rašymai, kelionių lapų pildymai ir pan.) ir jų apmokėjimo - viską verčia man, bet papildomai mokėti neketina ir pagrindiniai argumentai:"Tu viską geriausiai žinai" ir "O vat kitos įmonės buhalterė tą daro" . Tyliai mintyse iškeikiu tą "viską darančią" buhalterę (kažin, ar savo tiesiogines funkcijas gerai atlieka?) bei savo darbo sritimi nesidominčius darbuotojus (negi sandėlininkui sunku pasigilinti į pakuotės apskaitą?) ir kantriai aiškinu, kad aš - ne "viską darančioji", aš pasamdyta tik buhalteriniam darbui, dar galiu pakonsultuoti, kaip pildyti darbo sutartis, pakuočių ataskaitas ir pan., bet to daryti man nepriklauso pagal susitarimą, o dėl papildomų funkcijų tai klausimas svarstytinas tik po įvardinimo, kiek už tai ketinama mokėti ir t.t., ir pan. Kol kas taip ir gyvename - laiks nuo laiko skirdami toms beviltiškoms diskusijoms dalį darbo laiko, o papildomas funkcijas altieka tie, kam tai priguli: vadybininkai, sandėlininkai ir teisininkė.

Na, ne viskas taip paprasta: nepildote registrų ir nedarote atskaitos, vadinasi, netiesiogiai pirkimus pripažįstate nereikalingais įmonės veiklai, vadinasi ne tik PVM atskaitos nėra, bet nėra ir leidžiamų atskaitymų, tačiau pirkimai buvo (sąskaita yra - ją VMI matys iš pardavėjo duomenų) ir pirkta įmonės vardu (apmokėta, greičiausiai, iš įmonės sąskaitos/kasos), vadinasi, įmonės darbuotojas/vadovas gavo naudą, o tai yra pajamos natūra ir pirkimo vertė bus apmokestinama kaip darbo santykiai. Taigi neužpildžius registro iš karto garantuotas VMI tikrinimas ir, greičiausiai, visos trys bėdos (negalima PVM atskaita + neleidžiami atskaitymai + pajamos natūra) virs mokėtinomis į biudžetą sumomis - per brangus malonumas, ar ne? Jeigui jau nenorite pildyti registrų (beje, niekas čia nenori, bet prieš sistemą šiuo atveju nepašokinėsi) ir kad būtų ramu - nepirkite įmonės vardu ir tiek.

Sveiki, ką darėte su Tele2 sąskaitų numeriais, ar ištrynėte M raides, dabar nežinau ar rytoj jiems skambinti

Dėl dievo meilės, jeigu dar taisyčiau ir serijas bei numerius, tai iš viso prapulčiau - palieku kaip yra. Aš sužiūriu tik atvejus, kad būtų visos mano įmonių pardavimų sąskaitos ir kas sumos "eitų" - visa kita kosmetika, kuria tegul VMI ir užsiima, jeigu neturi ką veikti, o aš tokios prabangos sau leisti negaliu.

1. Ar gali LT įmonė pasilikti sau darbuotojui grąžintinus mokesčius ir kokiu pagrindu, ir iš viso ar taip teisiškai galima? nes kiek skaitau apie darbuotojų nuomą (komandiravimą darbui į užsienį) tai visur rašo, kad GPM susigrąžinti gali tik darbuotojas.

GPM vienareikšmiškai yra darbuotojo mokestis, todėl įmonė į jį teisių neturi. Jeigu yra keistas prašymas dovanoti GPM įmonei, tai galima parašyti ir kitą keistą raštą, kad įmonė šį prašymą nuo X datos laikytų negaliojančiu ir išsiųsti registruotu laišku. Be to, įmonei tokiu būdu gautos sumos yra pajamos, kurios turi būti apmokestintos pelno mokesčiu - kažin ar apmokestina? Blogiausiu atveju galima VMI anonimiškai pasiūlyti pasidomėti šiuo GPM klausimu.

PVM atžvilgiu "0%" yra nėra tuščia vieta, o tarifas (toks pats, kaip ir 21%, 9%, 5%), t.y. PVM objektas, kurio apmokestinimas 0%. Ne PVM objektams gi joks tarifas netaikomas, t.y. negali būti net 0%, tik "-" - taip buvo traktuojama, yra traktuojama ir bus traktuojama (ne tik LT, bet ir visoje ES). Jeigu nesunku, Niemand, pataisykit šią vietą, nes "užknisa" registruose plušti rankytėmis, atpratome jau .... Dėkui.

Iš tikrųjų Niemand didelį darbą nudirbo - reiks atsidėkoti parama (nors tiek).

Dėkui, Niemand.
Gal dar galėtumėt mestelėti akį į VMI iSAF klaidos pranešimą - nepriima programa Apskaita5 suformuoto išrašomų PVM SF failo.

Taip, bet mano atveju programa neformuoja .gz fail'o, nes randa keturias klaidas - pataisyčiau, bet neturiu supratimo, kurias PVM SF blogai suvedžiau.... HELP.

Gal galėtumėt kas patarti, kaip ieškoti klaidų .xml formato gaunamų/išrašomų PVM SF registre. Pvz., man "meta" tokias klaidas - žr. pridedamą fail'ą, bet neturiu jokio supratimo, kas gi blogai suvesta ir kuriose eilutėse blogai suvesta. Padėkit. Dėkui.

Na nebūkime naivūs - netvarkoma ta apskaita už 27 EUR be PVM. Tiesiog čia tokia klientų "pakabinimo" strategija (ir pati ją taikiau keletą kartų): privilioti už labai mažą kainą, pripratinti, o tada jau galima ir normalius pinigus pasiimti. Juk buh. paslaugų įmonė apmokestina kiekvieną judesį, praktiškai kiekvienas veiksmas, kuris viršija 1-2 sąskaitų ir vieno darbuotojo apskaitą, turi savo atskirą kainą (dažnai ne tokią ir menką, pvz., mačiau vienoje buh. paslaugų įmonėje: kreditorių/debitorių skolos ataskaita - 30 EUR, atskiro kontrahento skolos analizė - 20 EUR - kaip manote, kiek galima vien tokiais veiksmais uždirbti?) ir suma sumarum susidaro labai nebloga mėnesio apskaitos kaina. O kai kurie samdomi buhalteriai argi ne tą patį daro, kai žinodami, kad buhalterio keitimas labai nelengvas judesys kiekvienai įmonei, laiks nuo laiko apreiškia, kad išeis, jeigu nekels atlyginimo / neras pagalbininkų ir pan., nors tie darbų krūviai ne kažin kiek didėja? Kartais ši strategija suveikia, kartais ne, bet ją taiko praktiškai visi verslai, buhalteriai ne išimtis.