Pasiskaitinėkite temas "Darbo sauga", "Pareiginės instrukcijos" - ten daug naudingo sužinosite. Yra pakankamai info ir www.vdi.lt. Mūsų klauskite tik tai, kas tikrai neaišku, nes darbo saugos dokumentaciją naujai įsteigtose įmonėse tvarko arba specai (kurie tuo užsidirba duoną, pvz. taxietis WipSauga), arba pats direktorius konsultuoja atsakingą darbuotoją, nuo ko pradėti ar kur sužinoti - juk jis bent jau kursus lankė, kažką ten sužinojo... Taxiečiai kupini geriausių norų jums padėti, bet mes visi pirmiausia turime savo darbus nudirbti!

Sugrąžins biudžetan pavogtą PVM sumą ir gaus lygtinai....

Folkloras:

Jei ant dulketos masinos parasysite "Noriu praustis", vargu, ar jos
seimininkas i tai sureaguos. Taciau, jei parasysite "Mentai -
gaidziai", ja nuplaus nedelsdamas!

Jei laikote moteris silpnaja lytimi, pabandykite nakti sau pertempti
antklode!

Koks yra blogiausas vaistu misinys?!
-Ricina ir migdomieji! Arba uzmiegi sikdamas, arba apsisiki miegodamas.

Keičiu vieną 40 metų vyrą į du po 20. Varianto 4 po 10 nesiūlyti.

Kauno zoologijos sodas rengia ekstremalų šou!!!... "Atvirų narvų dienos"

Nauji laisvinamieji vaistai veikia taip švelniai, kad net nepažadins
jūsų iš miego.

O nuolatinis darbuotojas grįžta ne anksčiau sutarto termino, tiesa? Terminuotos darbo sutarties terminas buvo sulygtas sudarant darbo sutartį, darbuotojas iš anksto žinojo apie tam tikrų aplinkybių atsiradimo (nuolatinės darbuotojos grįžimas į darbą) pasekmes, taigi darbo sutartį pagal DK 126 straipsnio 1 dalį nutraukti galima ir be atskiro pranešimo. Aišku, padoru būtų apie tą datą priminti atleidžiamam darbuotojui...

O jūs ar dirbote 2007-taisiais pagal darbo sutartį kur nors? Jei taip ir jei iš IV pajamų nebuvo, Sodrai nieko mokėti nereikia.

Tingėti negarbinga,
tingėti negražu,
bet ėmė ir aptingo
Loreta pamažu...

Loreta, dar ne vakaras!

Malonu susipažinti, individe!
O aš - moteris.

Taip, LauryteL, tik už 180 k.d. Jei nebus ginčo ir jūsų skolininkas nesusivoks, galite mėginti jį apgauti ir skaičiuoti už visas 190 k.d. Bet pagal įstatymą - 180 k.d. ir šventa !

Jei tas garažas naudojamas komercinėje veikloje, NT mokestis bus...

Ar jūs nepainiojate palūkanų ir delspinigių savokų?

Soffy, Ir aš už tai, kad visi verslininkai tarpusavyje elgtųsi garbingai ir padoriai! Juk niekšelių (įvairaus lygio) pasitaiko ir tarp VšĮ, ir tarp UAB'ų, ir tarp VĮ, ir tarp paprastų žmogelių !

Pagal kažkodėl tikima!

Yra dar toks dalykėlis, kaip verslo partnerių požiūris: dažniausiai į komercinisu santykius su IĮ žiūrima kreivai, mažiau pasitikima. Ar teko kur skiayti/girdėti, kad IĮ laimėtų bent vieną viešą konkursą? Man kažkaip ne... Ir bankų požiūris kitas...
Taip sakant, skonio reikalas, ką "turėti" - ar IĮ, ar UAB'ą. Aš asmeniškai už UAB'ą.

Tik nesumanykite pasirašyti už juos ! Verčiau lai lieka be parašų...

Gal vis tik pasirašykite tų patalpų panaudos sutartėlę (ar pasaugos, jei sąlygos leidžia) ir kompensuokite tam žmogui NT mokestį? Bus ramiau miegoti....

Anona, svarbu suvokti pačiam, ko nežinai, ir i6dr5sti bei žinoti, pas ką paklausti!
Sėkmės !

Na, suprantate, kolega, mes juk čia, forume, visi "ono" - neaišku, ar po pseudonimu vyrukas, ar mergikė slepiasi!......

Aš irgi nustebau, kad negavau pylos nuo individo!.....

Už papildomai atliekamus darbus priedo negali būti - tai arba viršvalandžiai, arba papildomas darbas pagal DS. Priedai DS gali būti numatyti, pvz. už gerus darbo rezultatus ar pan.

Ne, Rimute, pagal delspinigius galima skaičiuoti tik už 180 kalendorinių dienų!

O už tą akcijų skirtumą, kurias tas "draugo draugas" pasiima iš jūsų, jis jums apmokės? T.y. jūs jam parduodate dalį savo "turimų" akcijų? Nelabai supratau situaciją... Ir kaip jis ketina jums "pervesti" 20000 akcijų???

Jei labai skubate, perskaitykite bent jau tai, kas parašyta aukščiau jūsų žinutės!

Apie juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę galima pasakoti labai daug ir paliečiant įvairiausius šios temos aspektus. Lietuvių kalba šia tema literatūros kol kas nėra daug, išskyrus keletą mokslinių straipsnių (D. Soloveičikas, E. Sinkevičius ir kt.), tačiau užsienio kalbomis – ypač anglų ir rusų – literatūros yra nemažai. Kita vertus, Lietuvoje šiuo metu dar nėra teismų praktikos, kuri leistų realiai įvertinti baudžiamosios atsakomybės taikymo juridinių asmenų atžvilgiu aspektus.

Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė užsienyje yra nustatyta kai kuriose šalyse (JAV, Didžioji Britanija, Švedija, Olandija ir kt.). Tačiau kai kuriose kitose valstybėse yra griežtos konstitucinės nuostatos, kad baudžiamojon atsakomybėn galima traukti tik fizinius asmenis. Dėl šios priežasties tarptautiniai teisės aktai (pvz., Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, Elektroninių nusikaltimų konvencija ir pan.) paprastai nors ir nustato pareigą už tam tikrus nusikaltimus atsakomybėn traukti ir juridinius asmenis, tuo pačiu pažymi, kad ši atsakomybė gali būti baudžiamoji, civilinė, administracinė ar kitokia, t. y. nebūtinai tik baudžiamoji.

Lietuvoje juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugsėjo 26 d. priimtame naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, 89-2741), kuris įsigaliojo nuo šių metų gegužės 1 d. Dar nesulaukus šio kodekso įsigaliojimo, juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė buvo nustatyta ir senojo (1961 m.) Baudžiamojo kodekso 2002 m. sausio 25 d. pakeitimais, įsigaliojusiais 2002 m. vasario 13 d. Taigi, nuo šios dienos už tam tikrų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje gali būti traukiami ir juridiniai asmenys.

Šiuo metu galiojančio (naujojo) Baudžiamojo kodekso 20 straipsnis:

„20 straipsnis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė
1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė.
2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
1) atstovauti juridiniam asmeniui arba
2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba
3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.
4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės.
5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija.“

Kaip matyti, juridiniams asmenims baudžiamoji atsakomybė gali kilti ne dėl visų BK numatytų nusikaltimų, o tik dėl tų, kuriuose atskirai nurodyta, kad galima ir juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Atitinkamai už nužudymą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą ir pan. juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn negali būti patrauktas, tačiau atsakomybė kyla už, pvz., sukčiavimą (182 str. 1-2 d.) kontrabandą (199 str.), kreditinį sukčiavimą (207 str.), nusikalstamu būdu įgyto pinigų ar turto legalizavimą („pinigų plovimą“) (216 str.), kyšininkavimą (225 str.), papirkimą (227 str. 1-3 d.), teroro aktą (250 str.) ir kt.

BK 20 str. 2 d. numatoma, kad atsakomybė juridiniam asmeniui už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas kyla tik tuomet, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Šioje nuostatoje išskirtinos šios privalomos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos:
1. Nusikalstama veika padaroma fizinio asmens, tačiau už ją traukiamas ir juridinis asmuo. Kitaip tariant, tai reikštų, kad negalima juridinio asmens atsakomybė, jeigu nėra nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, realiais veiksmais padarančio konkrečią nusikalstamą veiką, priskiriamą juridiniam asmeniui.
2. Fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai ar interesais, nesvarbu, ar veikia juridinio asmens vardu, ar individualiai. Nauda gali būti ir materialinė, ir nematerialinė, pavyzdžiui, juridinis asmuo gauna paskolą ar subsidiją, išvengia mokesčių ar juos sumažina, išvengia sankcijų ir pan. Interesais pripažintini tie atvejai, kai juridinis asmuo laimi viešųjų pirkimo konkursą, gauna užsakymą, pripažįstamas patikimu partneriu, išvengia nenaudingos informacijos paskelbimo ir pan.
3. Fizinis asmuo juridiniame asmenyje eina vadovaujančias pareigas ir turi tam tikrus įgaliojimus atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti šio asmens veiklą. Vadovaujančios pareigos yra tokios pareigos, kurios šiam asmeniui suteikia teisę duoti privalomus nurodymus kitiems juridinio asmens darbuotojams, pvz., juridinio asmens vadovas, juridinio asmens struktūrinio padalinio ar atstovybės vadovas ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo juridiniame asmenyje atitiko minėtuosius kriterijus.

BK 20 str. 3 d. yra numatytas alternatyvus atvejis, kuomet atsako juridinis asmuo. Šiuo atveju, būtinos šios sąlygos:
1. Nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas, kaip tai nustato atitinkami darbo ar civiliniai teisės aktai.
2. Nusikalstama veika padaroma juridinio asmens naudai.
3. Nusikalstama veika padaryta dėl nepakankamos aukščiau minėto vadovaujančias pareigas einančio asmens priežiūros ar kontrolės, pvz., nesupažindinimu su privalomais žinoti teisės aktais, juridinio asmens taisyklėmis ar instrukcijomis, vidinės organizacijos netvarkos toleravimu ir pan. Kitaip tariant, įvykusi nusikalstama veika yra tokios priežiūros ar kontrolės nebuvimo pasekmė.

Atsakant į klausimą dėl juridinio asmens kaltės problemos, būtina remtis užsienio valstybių baudžiamosios teisės ir teismų praktikos išvystytomis juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinomis – netiesioginės atsakomybės („respondeat superior“), tiesioginės atsakomybės (juridinio asmens organų teorija), identifikacijos, visumos (kolektyvinės kaltės) ir kitomis doktrinomis. Apibendrinant jas, galima pažymėti šiuos dalykus. Modernioje baudžiamojoje teisėje, pripažįstančioje juridinių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn teisėtas galimybes, laikoma, jog juridinis asmuo turi organizacinį vieningumą, civilinį bei civilinį procesinį veiksnumą ir teisnumą. Plačiąja prasme tai reiškia, kad juridinis asmuo yra toks pat teisės subjektas, koks yra ir fizinis asmuo: jis gali veikti savo vardu, turėti savarankiškus interesus ir tikslus, įskaitant ir nusikalstamus, t. y. susijusius su pavojingos veikos padarymu, juridinio asmens valia, siekiai ir interesai gali nesutapti su jo dalyvių tikslais ir interesais. Dėl šios priežasties pagrįsta teigti, kad juridinis asmuo gali padaryti veiką, atitinkančią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Juridinį asmenį personifikuoja fiziniai asmenys, kurių veika ir kaltė, taikant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės doktrinas ir esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti laikoma juridinio asmens veika ir kalte. Juridinis asmuo savo teises ir pareigas realizuoja per fizinį asmenį, atitinkamai juridinis asmuo atsako už šio asmens vykdomą veiklą. Juridinis asmuo privalo imtis atitinkamų priemonių, kad šis fizinis asmuo tinkamai veiktų juridinio asmens interesais. Atitinkamai juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiamas kriminaline bausme tik tuo atveju, kai nusikalstama veika buvo padaryta vykdant juridinio asmens suformuotas ir nustatytas veiklos gaires, kai juridinis asmuo nesilaikė reikiamo atsargumo standartų, arba, kai padaryta veika nėra atsitiktinė, o yra juridinio asmens suformuotos veiklos strategijos vykdymo arba aplaidumo, nepakankamos kontrolės tiesioginė pasekmė.
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nekliudo fizinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pvz., jeigu juridinio asmens interesais jo vadovas paperka valstybės tarnautoją, atsakomybėn gali būti traukiamas tiek vadovas, tiek ir juridinis asmuo. Šiuo atveju nėra dvigubo baudimo, kadangi už padarytą nusikalstamą veiką atsako skirtingi asmenys – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Bendras teisės ir Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas (ne bis in idem) draudžia tik tą patį asmenį bausti du kartus už tą pačią veiką. Tačiau teismai šios taisyklės neturėtų taikyti vien formaliai: būtina įvertinti ir realias aplinkybes, pavyzdžiui, atvejus, kuomet juridinis asmuo ir fizinis asmuo faktiškai sutampa.

Pažymėtina, kad juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė yra sui generis priemonė, kuria siekiama specifinių tikslų – išvengti tiesiogiai ar netiesiogiai vykdant juridinio asmens politiką padaromų pavojingų, itin žalingas pasekmes sukeliančių veikų. Tokios atsakomybės nustatymu juridinis asmuo skatinamas nustatyti efektyvią jo valdymo organų, jį atstovaujančių ar jo interesais veikiančių asmenų kontrolę. Atitinkamai juridinis asmuo atsako už šios kontrolės nebuvimą ar tyčinį tokios nusikalstamos politikos vykdymą, realizuojamą fizinio asmens padaromomis nusikalstamomis veikomis. O fizinis asmuo savo ruožtu atsako už konkrečius kaltus veiksmus (neveikimą), kuriais jis daro nusikalstamas veikas, nesvarbu, kieno naudai ar kieno interesais.

Juridiniams asmenims nėra skiriamos tos pačios bausmės kaip ir fiziniams asmenims. Juridiniams asmenims skiriamų bausmių rūšis numato BK 43, 47, 52 ir 53 straipsniai:

„43 straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams asmenims
1. Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės:
1) bauda;
2) juridinio asmens veiklos apribojimas;
3) juridinio asmens likvidavimas.
2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones.
3. Juridiniam asmeniui už vieną nusikalstamą veiką gali būti skiriama tik viena bausmė.
4. Juridiniams asmenims skiriamos bausmės šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas, skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytu bausmių sąrašu.

(...)

47 straipsnis. Bauda
1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra vieno MGL dydžio.
3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – iki 100 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – iki 200 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – iki 300 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL dydžio. (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija
4. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10000 MGL dydžio bauda.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
6. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
7. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

(...)

52 straipsnis. Juridinio asmens veiklos apribojimas
1. Teismas, skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.
2. Juridinio asmens veikla gali būti apribota nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

53 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas
Teismas, skirdamas juridinio asmens likvidavimo bausmę, įpareigoja juridinį asmenį per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.“

Paminėtini ir kiti teisės aktai, sudarantys prielaidas realizuoti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXVIII skyrius, kuriame reglamentuojamas baudžiamasis procesas (jo ypatumai) dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso V ir VI skyriai, nustatantys baudos, juridinio asmens veiklos apribojimo bei juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas, ir kt.
Kaip formuosis teismų praktika Lietuvoje, kol kas sudėtinga spręsti.

Taip, siūlau notarės Inokaitienės biurą (17-tasis): Laisvės al.95/J.Gruodžio 4. Teko dirbti su 4 notarais, pasilikau prie šios.

Pas mus darbuotojas pasirašo, kad perskaitė, ant kiekvieno įsakymo, kuris jį tiesiogiai liečia (dėl DU, dėl prastovos, dėl nuobaudos ir atc.).

Geras! Štai ką reiškia dirbti su fantazija !!!!

Dėl verslo liudijimų:

DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Registracijos Nr. (18.18-31-1)-R-1246 2008-02-06
Naujas dokumentas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja:

Nuo 2008 m. vasario 5 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 15-510; toliau - Įstatymas).

Įstatymu pakeista Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau - GPMĮ) 6 str. 4 dalis. Pagal Įstatymo 1 straipsnį savivaldybių taryboms ir toliau paliekama teisė nustatyti fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, tačiau šis dydis negali būti mažesnis už pajamų mokestį, kuris apskaičiuojamas iš dvylikos minimalių mėnesinių algų sumos atėmus dvylika pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžių ir pritaikius pajamų mokesčio tarifą, nurodytą GPMĮ 6 str. 3 dalyje. Tačiau savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį:

1. asmenims, kurie priklauso socialiai jautrioms visuomenės grupėms (neįgaliesiems, bedarbiams ir kt.);

2. asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis veikla visoje Lietuvos Respublikoje arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Neringos, Palangos, Panevėžio, Šaulių ir Vilniaus miestus.

3. asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;

4. asmenims, kurie verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad šios nuostatos taikomos nuo 2008 m. liepos 1 d. Todėl gyventojai, įsigiję verslo liudijimus iki 2008 m. birželio 31 d., galės verstis individualia veikla pagal tą verslo liudijimą ir po 2008 m. liepos 1 d.

Įstatymu papildytas GPMĮ 38 straipsnis 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje išduotas verslo liudijimas, biudžetą.

James F. Gardner
Raudonkepuraitė
Gyveno kartą jaunas individas, vardu Raudonkepuraitė. Toji persona gyveno drauge su motina didelio gūdaus miško pakrašty. Kartą motina kreipėsi į jaunąjį individą prašydama nunešti senelei kraitelę šviežių vaisių ir ekologiškai švaraus vandens – ir visai ne dėl to (ir tai svarbu), kad nešioti pintinėles su maistu įprasta laikyti moterišku reikalu, o todėl, kad tokio pobūdžio aktas yra labai humaniškas ir stiprina bendruomeninius ryšius. Būtina pabrėžti, kad Raudonkepuraitės senelė nebuvo nei nukaršusi, nei ligota, priešingai – ji buvo pačiame kūrybinių ir fizinių jėgų žydėjime ir puikiai galėjo pati savimi pasirūpinti, kaip ir dera subrendusiai ir visavertei žmogiškai būtybei.
Ir štai mūsų Raudonkepuraitė įžengė į tankų mišką. Daug kas mano, kad miškas – tai pavojinga, grėsminga vieta ir geriausia tenai neiti, bet Raudonkepuraitė nė kiek nesivaržė savo normaliai besivystančio seksualumo ir nekreipė dėmesio į jokius froidiškus pliurpalus.
Beeidama pas senelę Raudonkepuraitė sutiko Vilką Pilką, šis pasidomėjo, ką ji nešasi kraitelėje. „Sveikus ir maistingus produktus savo senelei, kuri, beje, ir pati gali savimi pasirūpinti, kaip ir dera subrendusiai bei visavertei žmogiškajai būtybei“, – atsakė Raudonkepuraitė.
Vilkas tarė:
– Žinai, vaikeli, mažai mergaitei pavojinga vienai vaikščioti po mišką.
– Jūsų seksiška pastaba labai užgauli, – atsakė jam Raudonkepuraitė, – bet aš į tokius dalykus nekreipiu dėmesio, nes žinau, kad tradicinis parijo ir atstumtojo statusas bei šios padėties sukeltas stresas suformavo specifinę (bet turinčią nepaneigiamą teisę egzistuoti) jūsų pasaulėžiūrą. O dabar atleiskite, man jau metas.
Ir Raudonkepuraitė nužingsniavo takeliu. Bet Vilkas Pilkas, kurį jo varginga socialiai remtino asmens patirtis buvo išvadavusi iš vergiško pataikavimo vakarietiško mąstymo stereotipams, žinojo trumpesnį kelią į senelės namus. Jis įsiveržė į trobelę ir surijo senutę, žodžiu, pasielgė taip, kaip paprastai tokiais atvejais elgiasi plėšrūs žinduoliai. Paskui nepaisydamas tradicinės visuotinai jo atžvilgiu taikomos „vyriško elgesio“ sampratos užsimaukšlino senelės kyką, apsivilko naktinius marškinius, atsigulė į lovą ir ėmė laukti.
Raudonkepuraitė įėjo vidun ir tarė:
– Senele, atnešiau tau šiek tiek nekaloringo maisto be cholesterolio, nes esi protinga ir rūpestinga matriarchė.
Vilkas atsiliepė plonytėlaičiu balseliu:
– Prieik arčiau, vaikeli, aš tave blogai matau.
– Ak, visai užmiršau, kad esi optiškai neordinarinė, kaip kokia kurmienė, – pasakė Raudonkepuraitė. – Na bet ir didelės tavo akytės!
– Žinai, mieloji, per savo amželį jos daug ko yra mačiusios. Daug mačiusios ir daug atleidusios.
– O nosytė, kokia didelė tavo nosytė! Norėjau pasakyti, santykinai didelė ir neabejotinai savaip patraukli.
– Ji nemažai uosčiusi, mieloji. Daug uosčiusi ir daug atleidusi.
– O kokie milžiniški tavo dantys!
– Žinai ką, – neištvėrė Vilkas Pilkas, – aš pats sau patinku toks, koks esu.
Sulig tais žodžiais jis iššoko iš po antklodės, stvėrė Raudonkepuraitę ir jau ruošėsi nedelsdamas suėsti. Raudonkepuraitė veriamai sukliko – tik jau nemanykit, kad ją šokiravo transvestitiška Vilko Pilko apranga, ji tik negalėjo susitaikyti su tokiu šiurkščiu kišimusi į jos asmeninį gyvenimą.
Klyksmą išgirdo pro šalį einantis individas, kuris vertėsi malkų paruošomis (pats jis save vadino „malkakirtybos vadybininku“). Įbėgęs vidun, malkakirtybos vadybininkas pabandė pakeisti įvykių eigą. Bet vos tik jis užsimojo kirviu, Raudonkepuraitė ir Vilkas Pilkas labai pasipiktino.
– Ir ką gi jūs čia dabar darot? – paklausė Raudonkepuraitė.
Malkakirtybos vadybininkas tik sumirksėjo ir nesumojo, ką atsakyti.
– Jūs elgiatės kaip koks neandertalietis! – sušuko Raudonkepuraitė. – Galva reikia galvoti, o ne kirviu. Šlykštus seksualinis maniakas! Gyvosios gamtos priešas! Nejau manot, kad be vyrų įsikišimo moterys ir vilkai savo problemų neišspręs?
Čia senelė, įkvėpta aistringos dukraitės kalbos, iššoko iš vilko nasrų, atėmė iš malkakirtybos vadybininko kirvį ir nušniojo jam galvą. Kai šis nemalonus reikalas buvo atliktas, Raudonkepuraitė, senelė ir Vilkas Pilkas pasiekė konsensusą ir nubrėžė ateities gaires. Jie sukūrė alternatyvią šeimą, pagrįstą bendru darbu ir savitarpio supratimu, o paskui gyveno sau gūdžiame miške ilgai ir laimingai.

NAUJOS PATARLES

Nekask duobes kitam, kad jis nepanaudotu jos kaip apkaso.

Kiek duonos bevalgytum, o gerti vistiek norisi.

Su kuo susidesi - taip tau ir reikia.

Tamsa - jaunimo draugas.

Mokslui - laikas, poilsiui - pinigai.

Megsti ciuozti - ciuozk is cia.

Ruosk roges vasara, o sazine nuo vaikystes.

Ne toks baisus velnias, kaip karve ant ledo.

Stogas yra - proto nereikia.

Kuo toliau i miska, tuo daugiau iskrypimu.

Sotus girto nesupranta.

Mokslas - sviesa, o ne mokslas - tik prasvito ir i darba.

Kiek vilko nemaitink, o jis vis tiek eda.

Kiausinis nuo vistos netoli krenta.

Geriau zvirblis rankoje nei zasis lovoj.

Nori didelio ir svaraus - nuplauk drambli.

Tu mazas, ne kvailys, o kvailys - nemazas.

Kai sveciuose gerai, tai namuose bloga.

Kol septynis kartus pamatuosi - kiti jau nupjaus.

Is gyvenimo reikia paimti viska, net tai, kas blogai guli.

Negerk is sulinio, gal prireiks i ji spjauti.

Gerai juokiasi tas, kas juokiasi be pasekmiu.

Gimes imti, duoti negali.

Du zuikius vysiesi, trecio nepagausi.

Sunku gydyti - lengva grabe.

Istatymo nebuvimas neatleidzia nuo atsakomybes.

Kuo toliau i miska, tuo labiau trecias nereikalingas.

Kareivius rudeni skaiciuoja.

Uz viena musta 15 paru duoda.

Ne isitikines - aplenk ir isitikink.

Blogas tas policininkas, kuris prie stulpo neprikibs.

Viena galva gerai, o dvi - perdaug.

Gyvenima reikia nugyventi taip, kad kiti nepavydetu.

Simtas gramu - ne stop kranas, truktelsi - nesustos.

Rukyti rukysiu, bet gerti nemesiu.

Uztaisytam sautuvui i vamzdi neziuri.

Mokslas - sviesa, o uz sviesa reikia moketi.

Neturek 100 draugu, o turek nagla snuki.

Laikyk save rankose, jei taves nelaiko kojos.

Laikas gydo, bet daktaras greiciau.

Draugo neglima nusipirkti, bet ji galima parduoti.

Ka pasesi, to neberasi.

Vieną dieną, kai prie pat upės sėdinti siuvėja siuvo, jos antpirštis įkrito į vandenį. Kai ji pravirko, Dievas apsireiškė ir paklausė: "Mano mielas vaikeli, kodėl tu verki?" Siuvėja atsakė, kad jos antpirštis įkrito į vandenį ir kad ji turi padėti savo vyrui išlaikyti šeimą. Dievas panardino savo ranką į vandenį ir ištraukė auksinį antpirštį su perlais ir paklausė: "ar tai tavo antpirštis?". Siuvėja atsakė "ne". Tuomet Viešpats dar kartą panardino ranką upėn. Jis laikė sidabrinį antpirštį, inkrustuotą safyrais. "Ar tai tavo antpirštis?" paklausė Jis siuvėjos. Ir vėl siuvėja atsakė "ne". Viešpats dar kartą paniro gilyn ir grįžo su odiniu antpirščiu. "Ar tai tavo antpirštis?". Ir siuvėja atsakė "taip". Dievas, patenkintas tokiu moters sąžiningumu, padovanojo jai visus tris antpirščius, ir siuvėja grįžo namo laiminga.
Po kelių metų, siuvėja vaikščiojo upės krantu su savo vyru, ir jos vyras įkrito į upę, ir ten dingo po vandeniu. Kai ji pravirko, Viešpats vėl pasirodė ir paklausė "Ko verki?". "O Dieve, mano vyras įkrito į upę!". Viešpats paniro į vandenį ir iškilo su George Clooney. "Ar tai tavo vyras?" paklausė. "Taip," sušuko siuvėja. Viešpats įtūžo: "Tu melavai! Tai netiesa!". Siuvėja atsakė: "Atleisk man, mano Dieve. Tai nesusipratimas. Matai, jei aš būčiau pasakius 'ne' George Clooney, tu būtum grįžęs su Brad Pitt. Tuomet, jei pasakyčiau 'ne' jam, tu grįžtum su mano vyru. Ir jei tuomet pasakyčiau 'taip', tu man atiduotum visus tris. Viešpatie, mano sveikata nėra pati geriausia ir aš negalėčiu rūpintis iš karto trimis vyrais, todėl ŠTAI kodėl aš pasakiau 'taip' George Clooney". Ir taip Viešpats leido jai jį pasilaikyti.
Šios istorijos moralas: Kada moteris bemeluotu, ji meluoja dėl geros ir garbingos priežasties, ir dėl didžiausios naudos kitiems. Tai mūsų istorija, ir mes laikysimės jos.