Darbo laikas

galima

ačiū :)

BUVO TOKS SUSIRASINEJIMAS SU VDI:

as: Labas rytas, ar galima pardavejai nustatyti tokį darbo laiką: 38 val. per darbo savaitę, dirbant antradieniais - penktadieniais po 8 val., šešdatieniais - 6 val. Sekmadieniai ir pirmadieniai - poilsio dienos.
(taip detaliai darbo laiką nurodytume ir darbo sutarty). Pardavėja dirbs pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2016-08-09 iki 2016-08-23 imtinai. jai gausis dirbti 84 valandos. Ar turi čia btū mokami virsvalandziai? ar tai jau yra jos darbo laiko norma, kadangi dirba pagal tiksliai sutartį nurodytą darbo grafiką ir virsvalandziu siuo atveju nera? ačiū

VDI: Laba diena, o kokiu pagrindu poilsio diena suteikiama pirmadienį?

AS: toks susitarimas, poilsiaujama sekmad ir pirmad. kadangi sestadieni dirbama sestadieniais buna klientu daug parduotuveje

VDI: Nustatant 5 darbo dienų savaitę, poilsio dienos yra šeštadienis ir sekmadienis, kitomis dienomis numatyti poilsio dienas galima, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, arba nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, taip pat, kai būtina aptarnauti gyventojus.

AS: o kaip nustatyti kiek valandu turi dirbti laikotarpiu nuo 08.09 iki 08.23 (imtinai) kai sutartį bus nurodyta, kad dirbama 38 val. per darbo savaite, sumine darbo laiko apskaita.

AS: jei butu 40 valandu darbo savaite, tai viskas aisku. o kaip apskaiciuoti kai 38 val?

AS: ar tesingas skaiciavimas darbo laiko normos siuo atveju: nuo 08.09 iki 08.23 imtinai, dirbantiems 40 val. per savaitę, tenka dirbti 80 val., kadangi pardavejai bus nustatyta 38 val. per sav. tai jai skaiciuojame taip: 38 val dalinti is 5 d.d ir suzinai kiek tenka vienai darbo dienai valandų. gaunasi 7 val. 36 min.*10 dienu=76 val. norma, o kadangi jai teks dirbti 84 val., tai virsvalandziai 8 val?

VDI: Manome, kad toks skaičiavimo būdas būtų teisingas. Tačiau tokiu atveju, galbūt tikslinga nustatyti visą darbo laiką.

AS: dar pasitikslinu, jei nebutu nustatyta sumine darbo laiko apskaita, tai darbas sestadieni siuo atveju skaitytusi kaip darbas poilsio diena? nors sutarty parasyta, kad dirbama sestadieni?

vdi: Taip, jeigu dirbamas darbas nepatenka į DK numatytas išimtis.


tai va, kaip ir aisku, kad cia reikia suminės, ar geras tas mano skaiciavimas darbo laiko normos nuo 08.09-08.23 imtinai, 76 valandos?kaip manote Jus?

Nelabai suprantu, kodėl jai norite nustatyti 38 val. savaitę, jei vis tiek į tą darbo laiką "netelpate"?

na, jau parasiau sutarty jai 38 val. tai ar tesingas mano skaiciavimas, kazin? skaiciuoju taip nuo 08.09 iki 08.23 imtinai. 38/5 gaunasi 7 val. 36 min per dieną (nors sutartį parasyta, kad 38 val. per savaitę, antrad. - penktad. po 8 val. per dieną, sestadieni 6 val., sekmad ir pirmadieni laisvadieniai). tai skaiciuoju, kad laikotarpiu nuo 08.09 iki 08.23 imtinai jai darbo laiko norma 76 val.
gausis dirbti 84 val. tai 8 val. virsvalandziai,
suminė apskaita(apskaitinis - mėnuo), bet norma skaiciuoju taip:skaiciuoju kiek dirbtu zmogus, kuris dirba nuo pirmad iki pentad. po 7 val. 36 min.
Ar norma skaiciuoti kiek dirbtu zmogus kuris dirba nuo antrad iki sestad. po 7 val.36 min?
kaip su ta norma?

Suminėje apskaitoje norma nustatoma kaip pagrindą imant 5 d.d. savaitę (I-V). Jei jūsų keistai nustatyta savaitės trukmė yra 38 val., dienos trukmė 7 val. 36 min., o dirbtame periode yra 10 dienų, tai norma bus 76 valandos, o kas tą laiką viršija - suminiai viršvalandžiai.

tai dar noriu pasitikslinti. kai nustatyta dirbti antrad-sestad. o poilsis sekmad ir pirmadieniai, o dirba pagal suminę, tai visvien darbo laiko norma skaiciuoti pagal dirbanciu pirmad.- penktad., kuriu poilsio dienos sestad. ir sekmad.?

Juk gana aiškiai parašiau...

suabejojau del va tokios viesos konsultacijos vdi puslapyje:
cituoju:

"Taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbdaviams kyla klausimų dėl to, kaip teisingai nustatyti savaitės darbo valandas ir užtikrinti, kad nebūtų dirbama ilgiau, nei 48 valandas per 7 dienas. Taip pat aktualu tai, ar įmonės vidaus teisės aktuose gali būti nustatyta suminės darbo laiko apskaitos savaitės pradžia ir pabaiga. Teikiame nuomonę minėtais klausimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 3 dalimi, maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Ši nuostata yra bendrojo pobūdžio, ir darbdaviai jos turi laikytis nepaisant to, ar konkrečiu atveju taikoma suminė darbo laiko apskaita, ar ne. Pažymime, kad aptariamu atveju DK 144 straipsnio 3 dalis taikoma kartu su DK 149 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymo atveju negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą).
Darbo įstatymuose nėra suminės darbo laiko apskaitos savaitės sąvokos išaiškinimo, tačiau Įstatymo leidėjas su šia sąvoka sieja maksimalią 48 valandų darbuotojo darbo valandų trukmę. Aptariama maksimalaus darbo laiko nuostata yra perkelta iš Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. lapkričio 4 d. direktyvos 2003/88/EB (toliau – Direktyva 2003/88/EB), kurią Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos nare, yra perkėlusi visa apimtimi į savo nacionalinius teisės aktus.
Pažymėtina, kad Direktyvoje 2003/88/EB taip pat nėra detalizuojama suminės darbo laiko apskaitos savaitės pradžia ar pabaiga, tačiau DK yra numatyta termino apskaičiavimo tvarka: DK 26 straipsnyje yra nustatyta, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą savaitės dieną. Taigi, terminas, nustatytas savaitėmis, turi prasidėti pirmąją valandą nuo pirmosios dienos laikotarpio pradžioje ir baigtis paskutinės (septintos) dienos paskutinę valandą laikotarpio pabaigoje.
Remiantis išdėstytu, VDI specialistų nuomone, suminės darbo laiko apskaitos režime vartojamos sąvokos „savaitės“ pradžia neturėtų būti siejama tik su pirmadieniu, o pabaiga – tik su sekmadieniu. Šiuo atveju savaitės pradžia ir pabaiga turėtų būti siejama su įvykiu, t. y. su savaitės nepertraukiamu poilsiu.
DK 161 straipsnyje yra įtvirtintos savaitės nepertraukiamojo poilsio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei - šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus DK 161 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) (DK 161 straipsnio 4 dalis). DK 161 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas, o tuo atveju, jei suminės apskaitos laikotarpiu yra nustatyta 5 darbo dienų savaitė, – abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teikiame konsultaciją, kad DK 144 straipsnio 3 dalies bei DK 149 straipsnio 1 dalies kontekste savaitė yra 7 iš eilės einančios kalendorinės dienos, tačiau taikant suminę darbo laiko apskaitą, konkrečios savaitės pradžia yra pirmoji darbo diena po kiekvieno savaitės nepertraukiamojo poilsio. Per kiekvieną suminės darbo laiko apskaitos savaitę darbuotojo darbo laikas negali viršyti 48 valandų. Taip pat darbuotojui privalo būti garantuojamas nepertraukiamasis paros (11 valandų) ir nepertraukiamasis savaitės poilsis. Taikant 6 dienų darbo savaitės režimą, nepertraukiamasis savaitės poilsis yra 35 iš eilės einančios poilsio valandos, o esant 5 darbo dienų savaitės režimui, suteikiamos dvi poilsio dienos iš eilės. Tai, ar darbuotojai dirbs pagal penkių ar šešių darbo dienų savaitę, numatoma įmonės vidaus teisės aktuose ir/arba darbo sutartyje.
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistų nuomone, jei įstaigoje visiems darbuotojams savaitės nepertraukiamasis poilsis visada suteikiamas tomis pačiomis savaitės dienomis, pvz. – šeštadienį ir sekmadienį (taikant 5 darbo dienų savaitės režimą), suminės darbo laiko apskaitos savaitės pradžia ir pabaiga galėtų būti nustatyta įmonės darbo tvarkos taisyklėse arba kolektyvinėje sutartyje (minėto pavyzdžio atveju savaitės pradžia būtų laikomas pirmadienis, pabaiga – sekmadienis). Tais atvejais, kai darbuotojams suteikiamo nepertraukiamojo savaitės poilsio laiko dienos skiriasi, įmonės vidaus teisės aktais suvienodinus savaitės pradžios ir pabaigos laiką, galimai nebūtų užtikrinama kiekvienam darbuotojui skiriamo dirbti darbo laiko maksimali trukmė, t.y. būtų pažeidžiama DK 144 straipsnio 3 dalis bei DK 149 straipsnio 1 dalis."

va cia jie raso apie darbo savaitę ne butinai nuo pirmadienio iki penktadienio...
galvoju, gal siuo mano atveju reikia normą skaiciuoti taip: nuo 08.09 iki 08.23 - 11 darbo dienų po 7 val. 36 min.gaunasi 83 val. 36 min., o kadangi dirbs 84 val. tai suminiai virsvalandziai 24 min.
????ar i tema mano sitie samprotavimai, o gal vel neteisingai interpretuoju?

Tai čia apie tai, kaip yra dirbama suminėje apskaitoje ir kada suteikiamos poilsio dienos dirbant šiuo režimu, kaip sudaromi darbo grafikai. Suprantama, kad suminėje poilsio dienos suminėje yra nebūtinai VI-VII, tam ji ir taikoma.
Tačiau darbo laiko norma nustatoma taikant įprastą 5 d.d. savaitę - tai standartinis, normalus darbo laikas. Kitoks režimas - kaip jau tikrai žinote - laikomas nukrypimu. Labai nemėgstu išradinėti dviračių....

Dar pacituosiu Joną Gricių:
Tinkamam darbo grafikui sudaryti būtina teisingai nustatyti darbo valandų normą (normalų darbo valandų skaičių) per apskaitinį laikotarpį. Pagal pagrindinį darbo ir poilsio laiko režimą: pagal penkių darbo dienų savaitės grafiką – 5 d. d. po 8 val., o švenčių dienų išvakarėse – po 7 val. Esant sutrumpintam darbo laikui, imama ne 8 val. darbo diena, o atitinkamai mažiau. Be to, nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. formaliai nėra draudimo taikyti suminę darbo laiko apskaitą darbuotojams, kuriems nustatytas ne visas darbo laiko krūvis. Šiuo atveju būtina darbo sutartyje sulygti dėl savaitinio (nes ne visas darbo laikas nustatomas per savaitę, ne per mėnesį) darbo laiko krūvio (pvz., „taikoma suminė darbo laiko apskaita pagal 34 darbo valandų savaitę“). Iš sulygto savaitinio vidutinio darbo valandų skaičiaus išvedama, kiek tenka darbo laiko 1 d. d., taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, ir gautą 1 d. d. trukmę dauginame iš apskaitinio laikotarpio darbo dienų skaičiaus (pagal 5 d. d. savaitės grafiką).

aciu Tininga uz kantrybę, bet kur nurodyta, kad 5 d.d. savaitė butinai yra nuo pirmad. iki penkatdienio?
gal man dar VDI uzklausti si klausima?
Jumis tikrai pasitikiu, bet noriu isitikinti iki galo
aciu

Darbo kodekse... Kaip jau sakiau - tai yra normalus darbo laikas, savotiškas atskaitos taškas. O kas tas normalus darbo laikas - aprašyta DK 144 str., 147 str. 2 d., 153 str., 161 str. 1 d.

Galite ir VDI dar atsiklaust.

DAR KITAS KLAUSIMAS,

jei neturi stazo reikiamo, o gavo nedarbingumo pazymejima del slaugos, ka nurodyti Sodrai?

Slaugos atveju - jums visiškai neturi būti įdomu, yra stažas ar ne - NP nurodote - 05 - ligonio slaugymas.

aciu

laba diena

galvojam pardavejai nustatyti darbo laika 1 darbo diena per savaite. dirbtu tik sestadieniais 6 val. gal galit patarti kokia cia ta sutartis turetu buti? cia reikia sumines ar ne? ka rasyti sutarti?

O kam čia ta paklodė?

Paprasta sutartis, paprastas ne visas darbo laikas - na galbūt dar čia bus antraeilių pareigų sutartis. Kaip sutarta dirbti, taip ir rašote...
O kam ta suminė - tai niekaip neįsivaizduoju

paklode tam, kad VDI man sako, kad jei dirba sestadieni (o dirba 5 d.d. per sav.), turi buti sumine, bet kaip cia nebesuprantu daryti, kai dirbs tik viena diena ir tik 6 val. ne, cia antraeiliu nebus

Bet juk šita visai kitokia situacija...
Tikrai jokia suminė čia nereikalinga, ir visiškai paprasta ne viso darbo laiko sutartis.

nu uzklausiu vdi, tegul paaiskina man

o del sumines, kad skaiciuojama pagal pirma-penktad, tai Jus teisi, atsake ir vdi man taip pat