Gal kas patars kaip skaičiuoti atostoginius. Darbuotojas išeina atostogų nuo 2009.07.20 iki 2009.08.16 t.y. 28 k.d. Į darbą jam butų 08.18, nes 17 yra šventinė. Aš
17 diena nėra šventinė, juk nuo 2009 01 01 panaikino tuos perkėlimus. tad 08.17 turi darbuotojas eiti i darbą.
zodiakas rašė: Aš jau visai susipainiojau. Tai atostoginius reikia už liepą ir už rugpjūtį paskaičiuoti atskirai tik imti tą patį vidurkį. Ar aš ne taip suprantu.
atskirai skaiciuojam, bet imam ta pati 04-06 mėn. vidurki
Gal kas patars kaip skaičiuoti atostoginius. Darbuotojas išeina atostogų nuo 2009.07.20 iki 2009.08.16 t.y. 28 k.d. Į darbą jam butų 08.18, nes 17 yra šventinė. Aš
17 diena nėra šventinė, juk nuo 2009 01 01 panaikino tuos perkėlimus. tad 08.17 turi darbuotojas eiti i darbą.
Bet 15diena - šventinė, tai jeigu jis eina 28 k.d. - į darbą turi grįžti 18d.
Išeina atosotogų liepos mėn.Išsivedi vidutinį darbo užmokestį.Suskaičiuoji atskirai atostoginius, tenkančius liepos mėn.Ir atskirai rugpjūčio.Imi tą patį vid.darbo užmokestį.
Paskui pridedi kiek dirbo liepos mėn.prie liepos atostoginių. Pritaikai visus .
Tada imi priskaičiuotus rugpjūčio atostoginius ir jiems pritaikai .
Paskui dar grįžęs darbuotojas dirbs kažkiek ir uždirbs, tai reiks tą rugpjūčio perskaičiuoti.Bet čia jau skaičiuojant rugpjūčio atlyginimą.
Skaičiuojant tą koeficientą, kai keičiasi darbo laikas, tai reikia darbuotojo dirbtą laiką lyginti su 5 d.d. dienų savaite. o ka daryti su nedraudiminiais laikotarpiais? juos reiktų kažkaip išmesti skaičiuojant koeficientą?
Cecilia rašė: Skaičiuojant tą koeficientą, kai keičiasi darbo laikas, tai reikia darbuotojo dirbtą laiką lyginti su 5 d.d. dienų savaite. o ka daryti su nedraudiminiais laikotarpiais? juos reiktų kažkaip išmesti skaičiuojant koeficientą?
iš to laikotarpio, už kurį eina atostogų išmetat nedraudiminius, ir tada skaičiuojat kiek kasmetinių atostogų dienų jam priklauso.
Cecilia rašė: juos reiktų kažkaip išmesti skaičiuojant koeficientą?
Skaičiuojant koeficientą, nereikia to laikotarpio išmesti. Imamas darbuotojui nustatytas darbo laikas ( o ne faktiškai dirbtas) ir 5d.d. per savaitę darbo laikas.
Dabar man viena kolegė vėl tikina kad rugpjūčio 17 nepersikelia diena iš rugpjūčio 15 d. , kad 17 dieną reikia visiems į darbą., o mano kalendorius rodo kad persikelia. Gal jūs protingesni ir pasakysit
zodiakas rašė: Dabar man viena kolegė vėl tikina kad rugpjūčio 17 nepersikelia diena iš rugpjūčio 15 d. , kad 17 dieną reikia visiems į darbą., o mano kalendorius rodo kad persikelia. Gal jūs protingesni ir pasakysit
Jūsų kolegė teisi - 17d. reikia į darbą. Nuo 2009.01.01 šventės, išpuolusios savaitgaliais, neprasitesia. O kalendorius turbūt išleistas dar nepriėmus šio t.a. Pas mane kalendoriuje irgi 17 d. raudona.
Cecilia rašė: juos reiktų kažkaip išmesti skaičiuojant koeficientą?
Skaičiuojant koeficientą, nereikia to laikotarpio išmesti. Imamas darbuotojui nustatytas darbo laikas ( o ne faktiškai dirbtas) ir 5d.d. per savaitę darbo laikas.
Elste rašė: iš to laikotarpio, už kurį eina atostogų išmetat nedraudiminius, ir tada skaičiuojat kiek kasmetinių atostogų dienų jam priklauso.
Tai išeitų taip, jog už laikotarpį tarkim nuo 2008.02.01 (įdarbinimo data) iki 2009.01.31 priklauso 20 kalendorinių dienų, nes tarkim turėjo daug dienų nedraudimių laikotarpių. O ką daryti su tokia, DK nuostata, kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika dienų. Nes šiuo atveju, darbuotojas galėjo būti paėmęs 10 kal.dienų atostogų. o paskui buvo visi nedraudiminiai laikotarpiai ir antrai atostogų daliai beliko irgi 10 kal.dienų. nebėra 14 dienų. tai čia nieko tokio?...
Elste rašė: iš to laikotarpio, už kurį eina atostogų išmetat nedraudiminius, ir tada skaičiuojat kiek kasmetinių atostogų dienų jam priklauso.
Tai išeitų taip, jog už laikotarpį tarkim nuo 2008.02.01 (įdarbinimo data) iki 2009.01.31 priklauso 20 kalendorinių dienų, nes tarkim turėjo daug dienų nedraudimių laikotarpių. O ką daryti su tokia, DK nuostata, kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika dienų. Nes šiuo atveju, darbuotojas galėjo būti paėmęs 10 kal.dienų atostogų. o paskui buvo visi nedraudiminiai laikotarpiai ir antrai atostogų daliai beliko irgi 10 kal.dienų. nebėra 14 dienų. tai čia nieko tokio?...
Elste rašė: iš to laikotarpio, už kurį eina atostogų išmetat nedraudiminius, ir tada skaičiuojat kiek kasmetinių atostogų dienų jam priklauso.
Tai išeitų taip, jog už laikotarpį tarkim nuo 2008.02.01 (įdarbinimo data) iki 2009.01.31 priklauso 20 kalendorinių dienų, nes tarkim turėjo daug dienų nedraudimių laikotarpių. O ką daryti su tokia, DK nuostata, kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika dienų. Nes šiuo atveju, darbuotojas galėjo būti paėmęs 10 kal.dienų atostogų. o paskui buvo visi nedraudiminiai laikotarpiai ir antrai atostogų daliai beliko irgi 10 kal.dienų. nebėra 14 dienų. tai čia nieko tokio?...
Elste rašė: iš to laikotarpio, už kurį eina atostogų išmetat nedraudiminius, ir tada skaičiuojat kiek kasmetinių atostogų dienų jam priklauso.
Tai išeitų taip, jog už laikotarpį tarkim nuo 2008.02.01 (įdarbinimo data) iki 2009.01.31 priklauso 20 kalendorinių dienų, nes tarkim turėjo daug dienų nedraudimių laikotarpių. O ką daryti su tokia, DK nuostata, kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika dienų. Nes šiuo atveju, darbuotojas galėjo būti paėmęs 10 kal.dienų atostogų. o paskui buvo visi nedraudiminiai laikotarpiai ir antrai atostogų daliai beliko irgi 10 kal.dienų. nebėra 14 dienų. tai čia nieko tokio?...
Niekas negalit pakomentuoti?...
Nesuprantu jusu klausimo - 14 d. nepertraukiamu atostogu jus turite suteikti pagal DK - tai netrukdo skaiciuoti kiek kokiomis dalimis ir uz kokius metu darbuotojui priklauso atostogos.