atostogos ir nedarbingumas

Jei pirmos dvi ligos dienos yra ne darbo dienos, nereikia mokėti iš darbdavio lėšų.[/quote]

Tai kaip ten su tuo nedarbingumu iš darbdavio, jei susergama per atostogas? Tos 2 dienos kaip ir nedarbo, ar ne? Ar vis dėlto reikia mokėt už jas?

Tai kaip ten su tuo nedarbingumu iš darbdavio, jei susergama per atostogas? Tos 2 dienos kaip ir nedarbo, ar ne? Ar vis dėlto reikia mokėt už jas?[ :/quote]

Na ir kas kad atostogavo, Reikia žr pagal grafiką ar jam buvo darbo dienos, jei darbo tai reikia mokėti už pirmasias 2 dienas.
Nepamirškit pratest jam atostogas tiek dienu kiek jis sirgo

Sveiki, prašau padėti išsiaiškinti ir suprasti:

1) Darbuotojas gauna minimuma. pvz 600 Lt* 3 men=1800 Lt/62 d.d.=29,03 Lt* 2d=58,06*0,80= 46,45 Lt. Bet programa man ismeta pastaba kad "negalite priskaityti mažiau minimalios algos" ir išmeta skaičių 50,52 Lt? Kaip Jus paskaiciuojate uz 2 dienas apmokamas darbdavio?
2) Darbuotojas priimtas 2007.02.05. 2007.02.20 susirgo. Ar tokiam darbuotojui iš viso priskaičiuojama už 2 dienas iš įmonės?

Būsiu labai dėkinga

1.Programa blefuoja. Tai ne alga - tai pašalpa. Todėl arba kažką ne taip darote, arba negerai nustatyta programa.
2.Čia reikia žiūrėti, kur ir kiek laiko darbuotojas dirbo per paskutinius 2 metus. Nebūtinai jūsų įmonėje. O tai galima išsiaiškinti tik Sodroje arba su pačiu darbuotoju. Galimas variantas - jeigu jis dirbo kitur, paprašyti jo, kad atneštų iš ten pažymą apie dirbtą darbo laiką (trukmę).

Vasario mėn buvo 19 d.d.todėl ir meta gerai.600/19*0,8 ir bus 50,52.Nes VDU negali būti mažesnis už minimalią nesvarbu ar alga ar pašalpa.O ar priklauso mokėti pašalpą teisingai išaiškino Loreta

Na tai vistiek nesupratau-tai jei maziau minimalaus-skaiciuoju 50,52 Lt? Ir dar tada-juk tie pinigai irgi apmokestinami sodros ir vmi?

Sodrai neskaičiuojami mokesčiai, taip pat neskaičiuojamas garant.f. mokestis.
Tik GPM.

Už dvi ligos dienas darbdavio priskaičiuoti pinigai gpm apsimokestina ,sodra neapsimokestina.Ir gar.fondas -ne.

Dėkoju už atsakymus

Turiu dar klausimą Žmogus įdarbintas 2007.06.04, nuo 2007.08.01 norime išleisti atostogų 2 savaitėm darbuotojo prašymu. Kaip man paskaičiuoti atostoginius?

Anksti jam dar į atostogas,turi bent pusmetį padirbti.

Nebūtinai. Po pusmečio išleisti privaloma, o anksčiau nedraudžiama, jei tik darbdavys leidžia. Du vidurkis šiuo ateju skaičiuosis imant birželio ir liepos faktinį du ir faktiškai išdirbtą laiką.

Tikrai nėra privalomumo išleisti po pusmečio:) DK parašyta:

169 straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka
1. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.
2. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje

Pasiskaiciuojate vidurki:
(6 mėn. DU+7 mėn. DU)/(6 mėn. d.d.+7mėn. d.d.)= vienos d.d. vidurkis.
Suskaiciuojate kiek per tostogas gaunasi d.d., tuomet:
d.d.x vienos d.d. vidurkis= atostoginiai.
atostoginiai-GPM-Sodra 3%=išmokama atostoginių suma.

Sėkmės darbe!

Ačiū

Tiesiog noriu pasitikslinti, gal padėsit
Darbuotojas atostogavo nuo sausio 14 iki vasario 10 imtinai. Bet sausio 28 - vasario 8 susirgo. Sirgo 12 kal - 10 darbo dienų. Jeigu pratęsiu 12 kalendorinių dienų, tai išeina tik 8 darbo dienos. Kaip turėjo būti teisingai padaryta. Ačiū

PRAŠAU

Jei, pratęsus atostogas dėl ligos, gaunasi mažiau darbo dienų, už kurias reikia mokėti atostoginius, tai "permokėtą" sumą reikia įskaičiuoti į darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą.

Jei, pratęsus atostogas dėl ligos, gaunasi mažiau darbo dienų, už kurias reikia mokėti atostoginius, tai "permokėtą" sumą reikia įskaičiuoti į darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą.[/quote]


Ačiū, Rolf

Paskaičiuoju atlyginimą už faktiškai atliktą darbą ir minusuoju permokėtą atlyginimą už atostogas. Žodžiu, perskaičiuoju, ar taip supratau?

RadDarbuotojas atostogų metu susirgo. Po ligos atostogos tęsiamos, bet atsirado papildomų darbo dienų, kurias reikia apmokėti
2007 05 16


Atsakymas:



I. Kada ir kaip pratęsiamos atostogos



Pagal Darbo kodekso (DK) 174 straipsnį perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Kasmetinės atostogos nesant darbuotojo prašymo perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas. Jeigu darbuotojas susirgo atostogų metu, atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Įmonės darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti nurodyta, kaip darbuotojas turėtų elgtis susirgęs atostogų metu. Iki atostogų pabaigos darbuotojas turėtų pranešti administracijai, kad serga ir susitarti dėl nepanaudotų dėl ligos atostogų dalies pratęsimo, perkėlimo į kitą laiką arba pridėjimo prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Jeigu darbuotojas nepageidauja nepanaudotos atostogų dalies perkelti į kitą laiką arba pridėti prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų, administracija turi rašyti įsakymą pratęsti darbuotojo atostogas nedarbingumo dienų laikui. Jeigu pageidauja likusią atostogų dalį panaudoti vėliau, darbdavys taip pat turi rašyti įsakymą apie likusios atostogų dalies suteikimo kitu metu.



II. Kaip apmokamos atostogų ir perkeltų atostogų laikas.



Pagal DK 176 straipsnį kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Jeigu darbuotojui darbo užmokestis už visą atostogų laiką buvo sumokėtas iki atostogų pradžios ir dėl ligos darbuotojui atostogos buvo pratęstos, darbo užmokestis už atostogas neperskaičiuojamas, darbuotojui sumokama nedarbingumo pašalpa. Jeigu atostogos perkeliamos, tai darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas įskaitomas į apmokėjimą už darbą, prieš suteikiant likusią atostogų dalį, darbuotojui sumokamas darbo užmokestis už likusią nepanaudotų atostogų dalį.

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas pagal patvirtintą tvarką trijų pilnų kalendorinių mėnesių darbo iki atostogų suteikimo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį darbo dienų skaičiaus, po to taip gautas vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydis dauginamas iš darbo dienų skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu.

Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Į atostogų laiką valstybinių švenčių dienos neįskaitomos ir neapmokamos. Jeigu darbuotojo jam priklausančių 28 kalendorinių atostogų metu yra valstybinės šventės diena, tai faktiškai jam turi būti suteikta 29 kalendorinių dienų trukmės atostogos.



III. Kaip apmokamas laikinas nedarbingumas atostogų metu

Jeigu laikinas nedarbingumas atsirado mokamų kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo. Jeigu laikinas nedarbingumas atsirado darbuotojo nemokamų atostogų metu, ligos pašalpa pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią jis pagal darbo (pamainų) grafiką turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu darbuotojas buvo nušalinamas nuo darbo ligos metu.

Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams darbuotojo kompensuojamojo (darbuotojo pajamos, turėtos užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikino nedarbingumo nustatymo mėnesį, suma) uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį (1356:4=334 Lt.)..

IV. Ar galima ir kaip apmokėti po ligos tęsiamų atostogų metu atsiradusias papildomas poilsio dienas?

Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 136 įmonėse, įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, 2007 m. kai kurios darbo dienos yra sukeistos su poilsio dienomis. Toks sukeitimas buvo rekomenduotas visoms kitoms įmonėms. Jeigu toks sukeitimas buvo darbuotojo atostogų metu, tai į atostogų laiką perkelta papildoma darbo diena turi būti apmokėta.
Jeigu atostogų metu pagal DK 162-1 str. poilsio diena, sutampanti su švenčių diena, buvo perkelta į artimiausią po jų einančią darbo dieną, tai ši „darbo“ diena neapmokama, nes atostogos apmokamos pagal tai, kiek pagal įmonės darbo (pamainų) grafiką darbuotojo atostogų metu buvo darbo dienų. Atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Atostogų įsakyme turi būti nurodyta atostogų pradžia ir pabaiga, o suteikiant atostogas darbdavys turėjo žinoti, kurios su švenčių dienomis sutampančios poilsio dienos yra perkeliamos. Darbo užmokestis už artimiausią darbo dieną, į kurią buvo perkelta su šventėmis sutampanti poilsio diena nemokamas
au, gal kam prireiks

Noriu paklausti, jei zmogus iseina atostogu nuo balandzio 1d. jam skaiciuojami atostoginiai imant 12, 01, 02 men.Kadangi atosttoginiai turi buti ismokami anksciau, tai yra dar kovo men?