Darbo kodeksas: klausimai

Nepažeidžiate. Apribojimai taikomi tik biudžetinėms įstaigoms (tokia speciali valstybės institucijų teisinė forma).

Sveiki,

sakykit, ar atlyginimo sistemoje, gali būti nurodyta, jog mokami kintami priedai, ar būtinai turi būti įvardinti procentai ar suma?

Dažnai nelabai įmanoma konkrečiai įvardinti. Bet kokie nors "nuo - iki", ar kokie nors kriterijai turėtų būti...

Aš asmeniškai atlygio politikoje padariau lentelę, joje suskirsčiau darbuotojus pagal skyrius, tada išvardinau pareigybes tame skyriuje, tada DU min 000 eur max 000 eur ir dar vienas stulpelis kintamas priedas nurodau "Taikoma" arba "Netaikoma". Tiems, kuriems taikoma suruošiu atskirus atlygio politikos priedus, kuriuose atsispindės kaip tai apskaičiuojama. Nežinau ar gerai....

Klausimas - jei pvz mūsų vadybininkams kiekvienam asmeniškai iškelti vis kitokie plano įvykdymo tikslai - ar me čia nepažeidžiama lygių galimybių ar dar kažko? Nes iš principo vadovas nustatydamas šiuos tikslus vadovaujasi kiekvieno asmeniniais gebėjimais ir turima rinka (LT arba užsienis). Bandau jam įrodyti, kad tai nėra gerai, bet jis man aiškina, kad jie skirtingi ir uždirba skirtingą pelną. Patarkit....

Sakykit, tų priedų nereikia konkrečiai kiekvienam darbuotojui įvardinti? ar užtenka jei parašysim, kad visiems darbuotojams gali būti mokamas mėnesinis priedas iki 20 proc. vidutinio atlyginimo?

Manau, kad galima taip parašyti. Kaip minėjau, dar būtų gerai parašyti, nuo ko galėtų procentas priklausyti - pvz. priklausomai nuo apyvartos ar dar ko nors.

Aš manau, kad jei iš tiesų jie vykdo skirtingas funkcijas ir turite argumentų, kodėl tai skirtingai taikoma jiems, tai kodėl gi ne.

Sveiki, aš vis dar dėl atlyginimo sistemos - radau tokį išaiškinimą, ir man dabar kyla klausimas jei pas mus yra visi šaltkalviai - bet gauna skirtingus atlyginimus, nes priedai skirtingi, tai tokiu atveju, ar tikrai galiu savo darbo apmokėjimo sistemoje rašyti, kad visi darbuotojai gauna mėnesinį atlyginimą plius kintamus priedus priklausančius nuo darbo rezultatų, ar reikia kažkaip pagrįsti tą rezultatą kiekvienam? Nes pagal tą išaiškinimą, aš suprantu, kad tie šaltkalviai turėtų gauti vienodus atlyginimus.
Darbo apmokėjimo sistema. Šis dokumentas privalomas. Jame turėtų būti nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Tai gali tapti iššūkiu darbdaviams, kadangi jie turės suskirstyti savo darbuotojus į kategorijas ir pagal tai nustatyti darbo užmokesčio minimumą bei maksimumą. Tai nėra tas pats, kas premijavimo tvarka ar kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarka – šios tvarkos būtų kaip darbo užmokesčio sistemos priedai ar sudėtinė dalis. Šios sistemos tikslas – užtikrinti vienodą darbo užmokestį tos pačios kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems tą patį darbą, priklausomai nuo objektyvių kriterijų.

Sveiki,

Pas amne lygiai tokia pati situacija. Aš parašiau , kad darbuotojai gauną pagrindinį DU plius kintamus preidus ir išvardinau pagal ką tas kintamas priedas mokamas.

Aš parašiau,kad priedo kintama dalis skaičiuojama už kokybišką ir nuoseklų darbą- dirbti pagal projekte numatytą nuoseklumą bei gamybos technologiją.

į kurį skyrių įtrauktumėte DTT:

4.12. Darbuotojai privalo suteikti visą informaciją ir pagalbą naujiems darbuotojams, dalintis darbo įgūdžiais, įgyta patirtimi ir informacija.

Galvoju apie šiių dviejų:
5. DARBUOTOJŲ MOKYMAS, ATESTAVIMAS, VERTINIMAS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI VIDAUS TVARKAI

Ar gerai rašyti taip:
Darbuotojo prašymu komandiruotės kelionės laikas į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal poilsio ar švenčių dienomis ar po darbo valandų gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko arba suteikiamas tokios pačios trukmės poilsis pirmą dieną po kelionės. Nesant darbuotojo prašymui komandiruotės kelionės laikas apmokamas DK 144 str. nustatyta tvarka?

Vadovui taip pat apmokam dvigubai.
Vadovaujančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama pagal LR DK 144 str. nustatyta tvarka.?

Betgi kelionės laikui apmokėti taikomas ne 144 str., o 107... Nereikėtų suplakti į krūvą darbo komandiruotės metu ir kelionės laiko.

VDI konsultacija:

DK 107 str. 1 - 2 d. nustatyta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti.
Pagal DK 107 str. 4 d. į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Atsižvelgiant į DK 107 str. 4 d. turinį, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną <...>“, - taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 str. 4 d. nustatytą kompensavimo mechanizmą, jog ,,<...> darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį“. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 str. 4 d. įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, - tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu ir kompensuojama darbuotojui poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Apibendrinant išdėstytą, pažymėtina, kad darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų laiko, taikant DK 107 str. 4 d., DK 144 str. 4 ir 5 d. nurodytos teisės normos netaikomos, t. y. toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Akcentuotina, jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.

Nu va, aš vėl prie to pačio, nemoku surašyti dabar. Kažkoks siaubas. Vaodovo apmokėjimą gal dabar paliksiu ramybėj, reikia apie darbuotojų kelionės laiką susirašyti. O darbuotojų kelionės laikas gerai parašytas, nes rašėt kad galima dvigubai apmokėti.

Ar tikrai įmonė nori už kelionę mokėti dvigubai, kai DK numato paprastą apmokėjimą? Jei taip, tai tada taip ir surašykite. Tik jei rašote, kad apmokate 144 str. tvarka, tai žinokit, kad tada gali atsirasti noras pasiimti 2 poilsio dienas vietoje vienos

Labas rytas, apsirašėme darbo užmokesčio tvarką. Iškilo klausimas ar užtenka darbo užmokesčio sistemoje aprašyti atostogų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą apsirašyti ar reikia parengti atskiras tvarkas?

Kaip jums patogiau

Aš DU tvarkoje to neminėjau visiškai. Kaip skaičiuosime atostogas ir kaip jas suteiksime aprašiau Darbo tvarkos taisyklėse. O žiniaraščio formą ir žymėjimus pasitvirtinau atskiru įsakymu.

sveiki, darbuotoja prašo atleisti ją iš darbo paskutinę ligos dieną. ar galime atleisti jos prašymu ligos dieną? ar už tą dieną, kiek ji truko pasirašyti atleidimo dokumentus, privalome mokėti darbo užmokesti?