Loreta rašė: Siūlau rimtai išdiskutuoti klausimą dėl atostogų, kuomet į atostogų laiką patenka šventinės dienos.
Kažkaip iki šiol lyg ir buvo viskas aišku, bet vienoje diskusijoje suabejojau savo žiniomis. Aprašysiu dvi situacija su teisininkų komentaru, pabandykime rimtai išspręsti.
1.Suteikiamos 14 kalendorinių dienų dalinės atostogos nuo 2005.08.08. (rugpjūčio 15 – šventinė). Įsakymas rašomas laikotarpiui 2005.08.08. – 2005.08.22. Kaip matote, atostogų trukmė pratęsiama 1 kalendorine diena kaip ir priklauso. Apmokame atostoginius už 10 darbo dienų. Čia kaip ir viskas aišku, ar ne?
2.Dabar tarkime, kad šventinė diena išpuola ne rugpjūčio 15, o rugpjūčio 13. Kokie veiksmai? Atostogų trukmę 1 diena vis tiek privalome pratęsti. Tas aišku. Tačiau šiuo atveju tame tarpe gaunasi jau nebe 10, o 11 darbo dienų. Iki šiol už 11 d.d. ir apmokėdavau. Tačiau ar tai logiška? Kalendorinių dienų skaičius tai nesikeičia.
Dabar teisininko komentaras, jeigu duodi žmogui lygiai 14 kal. dienų atostogas, nepratęsiant jų tarpe išpuolusia šventine diena:
Jei darbuotojui atostogų metu pasitaiko švenčių dienos, tai šios dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Jūsų nurodytu atveju darbuotojui suteikus 14 k.d. atostogas ir per tą laiką pasitaikius 1 šventinei dienai, bus laikoma, kad darbuotojas atostogavo tik 13 k.d. Darbo kodeksas Nr. IX-926, 165 str. 1 dalis
Išeitų, kad ir suteikus pilnas 28 kal. dienų atostogas, jei jų tarpe išpuls šventinės dienos, mes privalėsime skaityti, kad suteikėme tik 28 kal
. Dienas. O jeigu šventinė diena išpuls savaitgalį, apmokėsime ne už 21 darbo dieną (nors tiek išpuola), o tik už 20.
Mielieji, prašom diskutuoti rimtai ir su svariais argumentais. Po pietų grįšiu ir tikiuosi, kad būsit jau viską išsiaiškinę.
1. 2 variantas yra bet kurio atveju logiškas, nes tiksliai atitinka teises aktų nuostatas, irgi darau taip pat. DK nenumatyta išimčiu, kad pvz. šventinės dienos neįsiskaito į Atostogas tik tuo atveju jei tai darbo diena.
DK nuostata imperatyvi ir besąlyginė, todėl jei pagal DK tai šventinė diena ji tiesio "iš įmama" iš kaledndorinių dienų atostogų skaičiaus.
2. Teisininkas teisus - ir jo atsakymas neturi nieko bendro su apmokėjimu, ir nenurodo, kad turėtu būti taikomos papildomos sąlygos jei Šventinė diena sutampa su išeigine diena.
3. Loreta nesuprantama tavo išvada:
[quote:3c7eed4ef3]"Išeitų, kad ir suteikus pilnas 28 kal. dienų atostogas, jei jų tarpe išpuls šventinės dienos, mes privalėsime skaityti, kad suteikėme tik
28 kal. Dienas.
O jeigu šventinė diena išpuls savaitgalį, apmokėsime ne už 21 darbo dieną (nors tiek išpuola), o tik už 20."[/quote]
Iš teisininko pasakymo, bet jau aš tokios išvados padaryti negaliu.
Be to tavo frazė iki galo nėra aiški:
Apie kankrečiai kalbi:
a) Viso dienu 29: tarp jų 1 šventinė (per išeiginė) + 28 k.d. atostogų - apmokėjimas už 21 d. (su sąlyga kad 1 papildoma diena išpola darbo diena) - Jei taip - Sutinku.
b) Viso dienu 29: tarp jų 1 šventinė (per išeiginė) + 28 k.d. atostogų - apmokėjimas už 20 d. (Ne priklausomai nuo to kad, 1 papildoma diena išpola darbo diena) - Nesutinku - nes apmokama už atostogų darbo diena iš jokių išlygų čia nėra.
Manau kad vieninga teisės aktu nuostata be išlygų yra gera - nes mažėja klaidų tikimybės, nuostatos taikymas netampa painus ir sudėtingas.