Tininga rašė:
Ką ji man pagiedos?
O tabelyje PB turėsiu užtušuoti ar kažkątai...
Durdomas.
Bet čia nerašo, kad reikia pateikti 12SD apie pravaikštas , atleidžiant
Atleidžiant už pravaikštas reikia 2SD formoj nurodyti abu straipsnius. O tabelyje negali nežymėti PB visą mėn, nes kitaip neturėsi įrodymų, kad atleidimas už pravaikštas ir suėjęs atleidimui terminas, juk darbuotojas gali veiksmus apskųst?
Čia įdėjau, iš teismų praktikos, gal kam prireiks, nes atleidimo ir atsiskaitymo tvarka aprašyta čia
www.teisesforumas.lt/index.php/darbo-teis/1010-atle...
atleidimo iš darbo tvarka
Atleidimas iš darbo už pravaikštą yra drausminė nuobauda, todėl norint ją taikyti, turi būti visos darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygos. Kaip minėta, darbuotojo kaltė yra tuomet, kai jis į darbą neatvyksta be svarbių priežasčių, tačiau darbuotojas savo pasiaiškinimu ir pateiktais įrodymais gali pagrįsti neatvykimo į darbą svarbą. Jeigu bus konstatuota, kad darbuotojas neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių, nei skirti jam drausminės nuobaudos, nei tuo labiau atleisti iš darbo negalima. Be to, atleidimas iš darbo yra kraštutinė priemonė, todėl, įvertindamas tokį drausmės pažeidimą, darbdavys turi atsižvelgti į tas aplinkybes, kurioms esant šis pažeidimas buvo padarytas, į jo sukeltas pasekmes ir į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.).
Nutraukdamas su darbuotoju darbo sutartį už pravaikštą, darbdavys privalo laikytis terminų, nustatytų drausminei nuobaudai skirti. Atleisti iš darbo galima ne vėliau kaip per vieną mėnesį (neįskaitant darbuotojo atostogų, komandiruotės ir ligos laiko) nuo pažeidimo nustatymo dienos. Nuobauda neskiriama praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo įvykdytas (DK 241 str.). Kadangi šiuo atveju darbuotojas padaro nusižengimą darbe tęstiniu neveikimu, tai skaičiuoti įstatymų numatytą terminą skirti drausminę nuobaudą reikia pradėti ne nuo nusižengimo pradžios, bet nuo tokio neveikimo nutraukimo arba pabaigimo savo noru (LAT 2001 m. spalio 31 d. nutartis ieškovės E. L. grąžinimo į darbą byloje Nr. 3K-3-1043/2001).
Ilgalaikė pravaikšta
Praktikoje dažni atvejai, kai darbuotojas dėl administracijai nežinomų priežasčių ilgą laiką neatvyksta į darbą. Tokiu atveju ilgai nedelsiant neatvykstančiam į darbą darbuotojui turėtų būti išsiųstas (su įteikimu) raštas, kad jis per tam tikrą laiką raštiškai pasiaiškintų ir pateiktų neatvykimo į darbą pateisinamuosius dokumentus. Jeigu nustatytu laiku atsakymas negaunamas, su darbuotoju darbo sutartis gali būti nutraukta už įvykdytą pravaikštą ir be darbuotojo pasiaiškinimo (DK 240 str.).
Įsakymas dėl atleidimo iš darbo rašomas, kai sueina terminas darbuotojui pasiaiškinti, tačiau darbo sutartis nutraukiama nuo pravaikštos pradžios, jeigu ji nepertraukiamai tęsiasi iki įsakymo parašymo dienos. Tokios nuostatos laikosi LR darbo kodekso komentaro trečios dalies autoriai (žr. LR darbo kodekso komentaro 3 d. 2 t., 2004 m., p. 342).
Įsakyme nurodoma, kad darbuotojas atleidžiamas iš darbo už neatvykimą į darbą konkrečiu laikotarpiu be svarbių priežasčių, kartu pažymint teisinį to atleidimo iš darbo pagrindą, t. y. DK 136 str. 3 d. 2 punktas ir 235 str. 2 d. 9 punktas. Įsakymo nuorašas išsiunčiamas darbuotojui ir kartu jam pasiūloma nedelsiant atvykti į buvusią darbovietę atsiskaityti ir pateikti darbo sutarties antrąjį egzempliorių įrašams joje padaryti. Apie darbuotojo atleidimą iš darbo per tris darbo dienas būtina pranešti (pranešimo 2-SD forma) VSDFV teritoriniam skyriui („Sodrai"), nors atleistas iš darbo darbuotojas ir nebūtų pateikęs savo darbo sutarties egzemplioriaus, kad jame būtų padarytas įrašas apie darbo santykių nutraukimą. Darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis deponuojamas darbovietės depozitinėje sąskaitoje ir išmokamas per dieną nuo tos dienos, kurią iš darbo atleistas darbuotojas pareikalavo atsiskaityti, kaip tai nustatyta DK 206 str. 1 d. 2 punkte. "