Suminė darbo laiko apskaita

Mes gi jau apie tai diskutavom, DS tegu taiso jei darbo pilnam etatui negali suteikti :)
Bet sekant tavo logika kas gausis? apmokės už 06 mėn 755,56, o paskui dar priskaičiuos prastovas 24 val: 800/144*24=133,33 (tarkim apskaitinis laikotarpis 1 mėn) Ir gausis iš viso 888,89Lt. Su viena diena pravaikštų. Ar tai ne absurdas?

Pasuoju, visų išimčių iš taisyklių aš negaliu numatyt :)

Apie ką aš ir kalbu

Sakykime, kad jiems yra nustatytos tos 144 valandos. Tad jokių prastovų čia neatsiras.
Užtat ir diskutavom, kad čia yra spraga. Jie neturi galimybių užtikrinti pilną darbo laiką, tad siūliau neprisirišti prie 40 val. savaitės, ir kalbėjome, kad geriau valandinis.

Na, žinai, tiems, kurie daro sprendimus, ne visada gali tai išaiškinti... O paskui amadina22 vargšė nežino kur dėtis.

Aha. Tokios nevilties bangos užeina
Nors darbą keisk, tik kad niekas nelaukia išskėtęs rankas.

Su sumine darbo laiko apskaita susidūriau pirmą kartą, tai norėčiau pasitikslinti ar šioj situacijoi viskas gerai.Žmogus pradėjo dirbti nuo 06.18 dienos.
DS nustatytas valandinis tarifas, pagal faktiškai dirbtą laiką, taikant suminę darbo apskaitą. Dirbo 18,19,20,25,26,27,28 dienomis. Gaunasi iš viso 12 val. per dieną. Pietų pertrauka nuo 13 iki 14 val. Iš viso išdirbo 77 val. Ar gerai?Tada gaunasi,kad priskaičiuotas atlyginimas 77*4,85=373,45? smile

Jeigu darbo sutartyje numatyta suminė darbo laiko apskaita ir numatytas MMA, lyginamasis laikotarpis 3 mėnesiai, lyginama su 5d.d. savaite, tai nors ir darbuotojas per mėnesį išdirba mažiau valandų, vistiek mokame MMA. Dirbo tiek kiek priklausė pagal grafiką.

O jeigu darbo sutartyje tos pačios sąlygos ir viskas tas pats, tik darbo sutartyje numatytas MVA, tai jei darbuotojas dirba mažiau valandų, ar reikia mokėti už tiek, kiek valandų sudarytų normalus 5 d. d. grafikas, ar mokame tik už tiek valandų kiek dirbo. Dirbo tiek kiek priklausė pagal grafiką.

Ačiū.

Jei esate nurodę, kad jis priimtas pilnam darbo laikui, t.y. savaitės trukmė 40 val., tai tektų primokėti, nes tada gaunasi, kad jis neišdirba jam nustatyto darbo laiko. Užtai jau ne kartą sakiau, kad tada nurodykite, jog darbo savaitės vidutinė trukmė pvz. 36 val.

Savaitės trukmė yra nurodyta iki 48 val., nes suminė buvo nustatyta tam, kad jeigu tektų dirbti šeštadienį (o po to poilsio dienos) kad nereikėtų mokėti daugiau už šeštadienį

Galite ir 10 valandų nurodyti, ir tai tikrai nereikš, kad už šeštadienį reikia mokėti dvigubai. Jei pagal grafiką reikia dirbti šeštadienį, tai ir nereikia mokėti dvigubai.
Juk galima priimti žmogui dirbti vien tik šeštadieniais ir sekmadieniais, ir nereikės už tas dienas mokėti dvigubai.

Čia mane taxe taip pakonsultavo parašyti

Nes ėjo kalba apie tai, kad ta brigada išvažiuos į komandiruotę ir ten dirbs, kol padarys darbą, na, kad gali tekti dirbti 6 dienas iš eilės.

Taip rašoma, kai dirba pilną darbo laiką. Ir tokiu atveju vieną savaitę gali dirbti 48 val., kitą galės dirbti 32 val., nes vis tiek orientyras 40 val. vidutinė savaitės trukmė.

Bet jei brigada taip dirbs ne nuolatos, kitą savaitę gal tedirbs tik 2 ar 3 dienas, tai vidutinė savaitės trukmė bus mažesnė. Tai ir rašykite vidutinę trukmę, kokią maždaug išdirba. Tam ir yra suminė apskaita.

Ačiū.

Sveiki, kaip apskaičiuoti ar žmogus išdirbo valandas ar viršijo, jeigu dirbo pagal suminę nuo birželio 5 iki liepos 11? Sutartį parašyta 40val per savaitę, taikoma suminė darbo laiko apskaita. Birželį išdirbo 78 valandas, liepą 54 valandas. Jeigu skaičiuoju, kad per 30 dienų birželį turėjo išdirbti 168val, o per 26 dienas x valandų, gaunu, kad birželį turėjo dirbti 145,6val. Tokiu pačiu būdu skaičiuojant liepą turėjo išdirbti 59,3val. Ar gerai skaičiuoju?

Birželio mėn.: per 21 d. d. - 168 d. val., analogiškai liepos mėn.

T.y. pradėjo dirbti birželio 5 d.?
Tuomet birželį (nuo 5 iki 30 d.) pagal 40 val. savaitę jis turėjo dirbti 152 val. Tai nežinau, kas per grafikas, jei gavosi tik 78 val.
Liepą - 55 val.

Taip, pradėjo dirbti birželio 5. Na grafikų aš nedarau, kažkodėl toks jau grafikas..

Aš čia įžvelgčiau prastovas.
DK 149 str.
Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (Kodekso 195 straipsnio 1 dalis).

Sveiki

Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą kokia galima viršvalandžių trukmė per apskaitinį laikotarpį? Per metus?
Ar reikia remtis DK 152 str.? 152 straipsnis. Viršvalandinių darbų trukmė
1. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.

Tai tada vedant suminę apskaitą dar reikia žiūrėti, kad per metus nesusidarytų suminių viršvalandžių daugiau negu 180 val.?

Dėkoju

Taip, ribos yra būtent tokios.