Direktoriaus keitimas

Jei turite antspauda ant pranesimo sodrai tai jis bus priimtas. Registru centras jau bus atsiuntes duomenis sodrai ir galite pasiskambine savo inspektorei paaiskinti kad ivyko nesusipratimas ir jusu premimas yra gerai uzpildytas ir laiku pateiktas ( priemimas pateikiamas ta pacia diena kai yra priimamas zmogus i darba), o nesusipratimas ivyko todel kad registru centras nespejo laiku pateikti sodrai pranesimo apie imoneje pasikeitusi vadovaujanti asmeni.

Imones direktore isejo i dekretines atostogas. Ar butinas akcininku kito vadovo paskirimas? Ar tai nebus traktuojama kaip pirmojo atleidimas is darbo?

Imoneje yra direktore (siai dienai jau dekrete), komercijos direktorius ir buhaltere. Reikia banke pakeisti pirmo paraso teise, jog tai padaryti reikalauja vadovo pakeitimo, nepriima komercijos direktoriaus igaliojimo vykdyti direktores funkcijas iki gris is dekretiniu. Tai ir pasimeciau kaip cia geriausiai butu pasielgti tokioje situacijoje...

1) VĮ RC neregistruos l.e.p.
2) Kol bankas nematys vadovo registracijos VĮ RC duomenų bazėje, tol netvirtins parašo, t.y. įmonė negalės disponuoti lėšomis sąskaitoje.
3) O kaipgi su deklaracijų teikimu Sodrai ir VMI? Jei jas pasirašyti gali buhalteris - valio, o jei elektroninį parašą turėjo direktorius?

Aciu.

Direktore i dekreta, paskiriu nauja direktoriu, ar tai nera pirmo darbo sutarties nutraukimas?

Keista, RC pakonsultavo jog 'OK' - galima įgaliojimu laikinai paskirti eiti direktoriaus pareigas kitą darbuotoją, nes 'dekretininkė' nėra atleidziama iš vadovės pareigų. SODRAI pateikėme pranešimą apie vadovės išėjimą į nėštumo atostogas nuo 2010-08-16. Dabar bankas sako, jog privalomas vadovo pakeitimas per RC... Klaidanančiai yra dar ir tai jog direktorė ir vienitelė akcininkė. Jei šiai dienai akcininkė 'dekretinike' paskirs naują vadovą ar nebus laikoma tai kaip darbo funkciju ar pan. vykdymas, cia kad SODRA nesikabintų... Nesinori sioje situacijoje susikelti dar daugiau nesusipratimų.

Labas rytas.
Bankai dar ir ne to prisigalvoja. Nelygu kuris bankas.
Aš susidūriau su problema Snoro banke norėdama atidaryti įmonės sąskaitą. Banko mergužėlė pareiškė kad ji nuostatuose nemato kas įmonės savininkas (individuali įmonė), kas vadovas... Liepė iš RC parnešti "Aktualų išrašą"... Pasiunčiau toli ir nuėjau į kitą banką.
Kažkodėl Ūkio bankas manęs niekur nesiuntinėjo. Sakė, ko mums reikės mes iš RC "išsitrauksime" patys. Taigi, kaip bankas, taip naujas įstatymas....

Tai aišku, ką ta mergužėlė kioske sėdėdama gali "išitraukti"

Kioskai neatidarinėja sąskaitų įmonėms. Sėdi mergužėlė skyriuje.

Visai neveikia galva.
Vadovui išeinant iš darbo reikia perduoti, manau, reg. dokumentus, antspaudą.
Gal reikėtu kokį ir aktuką surašyti, bet tiesiog neįsivaizduoju ką ten reikia išvardinti.

Sveiki, ir aš noriu paklausti...tokia situacija: uab direktorė (vienintelė akcininkė) išeina nėštumo ir gimdymo atostogų, po to eis atostogų vaikeliui prižiūrėti, į direktoriaus vietą nori priimti naują žmogų, kaip darbo sutartyje reikia nurodyti jam pareigas- kaip direktorius ar kaip l.e. p direktorius ar tokia pareigybė gali būti nurodyta darbo sutartj?O gal priimti naująjį direktorių ir sudaryti su juo terminuotą darbo sutartį, kaip čia geriau padaryti?

Gal ir nepatikėsite, bet skaičiau Jūsų nurodytą žinutę bent du kartus, kaip supratau man tiktų antras atvejis...bet vistiek nesupratau..., čia rašoma, kai iš įmonėje dirbančių darbuotojų paskiriamas l.e.p direktorius, o mano atveju būtų priimamas naujas žmogus... juk jį priimant būtina sudaryti darbo sutartį...pakomentuokite truputį plačiau...

Jei tai naujas žmogus - darbo sutartis būtina.
Pasiskaitymui:
www.verslogalia.lt/verslo-teise/konsultacija-15

dar dėl vieno dalyko noriu pasitikslinti: tai terminuotoje darbo sutartyje galima nurodyti, kad ji sudaroma iki direktoriaus sugrįžimo iš vaiko pr.atost, nebūtina nurodyti konkrečią datą, juk maža ką, kas gali nutikti ir kada grįžti, taip?

VISADA geriau temriną nurodyti aplinkybe, o ne konkrečia data

Norėčiau dar pasigilinti į ankčiau šioje temoje analizuotą klausimą dėl direktoriaus atsakomybės po atleidimo iš darbo.
Buvo tvirtinta, kad už viską atsako esamu laiku einantis pareigas direktorius. Bet gi jei įmonė veikia 20 metų su visais sandoriais jis negali būti susipažinęs (aišku administraciniams pažeidimams gal galiotų senatis?).

O sakykit kaip yra jei galima baudžiamoji atsakomybė (pvz bankroto administratorius nori įrodyti tyčinį bankrotą) - o naujasis direktorius jau priimtas visai prieš pat bankrotą, kai praktiškai jokių sandorių nebebuvo.

Jei kas žinot nuorodų, kur galima būtų paskaityti šia tema (straipsnių ar bylų), prašau pasidalinti

Imoneje 2 akcininkai, vienas is ju direktorius, kitas komercijos direktorius. Del komercijos direktoriaus pareigu ir atlyginimo keitmo, ar reikia akcininku susirinkima ir protokola?

Aciu.
Siandien direktore paprase protokola surasyti buten situ klausymu, rytoj bandysiu paaiskinti....as irgi galvojau, kad nereikia susirinkimo, tik isakymas ir DS pakeitimai, bet norejau pasitikslinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alveronas“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-329/2009

LAT 2008 05 08 Nr. 3K-3-230/2008

Esminiai įmonės privedimo prie bankroto tyčia požymiai yra įmonei nuostolingų sandorių sudarinėjimas, turto perleidimas kitiems asmenims, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. (…) taip pat faktai, liudijantys apie buvusios įmonės vadovybės siekimą perleisti įmonės turtą, nesilaikant kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo, išskiriant kelis kreditorius ir taip sumažinant kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą.
/LAT 2006 01 25 Civilinė byla Nr. 2A-213/2007 ir Nr. 2-64/2007; procesinio sprendimo kategorijos: 126.8; 116.10.1 /

LAT 2007 11 26 Civilinė byla Nr. 2A–305/2007; procesinio sprendimo kategorijos: 126.5, 52.3

BK 208 straipsnis (skolininko nesąžiningumas) numato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

BK 209 straipsnis (nusikalstamas bankrotas) įtvirtina, jog tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo atveju didelė turtinė žala yra aiškinama kaip suma, viršijanti 150 MGL dydį.

ir t.t.