Sveiki,
IĮ turi paskolą, 2017 metais buvo priskaičiuotos palūkanos ir už vėlavimą delspinigiai (neleidžiami atskaitymai). 2018 metais pasirašius naują susitarimą įmonė nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo atleista. Kaip aš juos turėčiau rodyti apskaitoje? kaip pajamas? nes 2018 m. nėra delspinigių sąnaudų ką kredituoti. Ir, jei apskaityti kaip pajamas, tai ar jos apmokestinamos?

Prašau konsultacijos: Su darbuotoju 09.12 baigiasi terminuota darbo sutartis, o nuo 09.13 pasirašoma kita terminuota darbo sutartis. Ar reikia sodrai pildyti 2-SD ir vėl 1-SD. Pagal pirmąją term.sut. reikia paskaičiuoti nep.atost.kompensaciją? ir nuo 09.13 vesti naują darbuotojo kortelę?

Kaip tabelyje žymėti laiką, kai darbuotojas sustabdė darbo sutartį dėl neišmokėto atlyginimo?
Pagal DK 50 str. jam mokama MMA dydžio kompensacija. O kaip paskui atleidžiant skaičiuoti VDU? imti paskutinius mėnesius kai buvo darbo užmokestis?

NT išraše turėtų būti data, kada nustatyta vidutinė rinkos vertė. teiravausi Registrų centre, teigė kad ji galioja 5 metus. Jei metų daugiau praėję ir 2017 negalioja, galite užsisakyti mokestinės vertės pažymą iš RC 2017-iems (jei nebuvo masinio vertinimo).

Nežinau, ar nebuvo pasikeitimų pastaruoju metu, bet senesni kaip 24 mėnesiai nuo statybos pabaigimo pastatai yra ne PVM objektas.

Daug priklauso nuo bankroto administratoriaus, kada teismui perduoda kreditorių sąrašą tvirtinti, kada kreditorių susirinkimas:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, bankroto administratorius paraišką Garantinio fondo administratoriui pateikia per vieną mėnesį nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ar kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti kreditorių reikalavimus priėmimo dienos.
Tai užtrunka iki pusės metų ir ilgiau nuo bankroto paskelbimo iki GF lėšų gavimo.
Išmokama: (labai apytiksliai) iki 1 MMA atostogų kompensacija, 2 mėn išeitinė ir 3 mėn atlyginimo dar dalis prastovų. Bet reikia konkrečiai skaičiuoti kiekvienam, nes priklauso nuo atlyginimo dydžio.

Dažniausiai teismas nurodo, kokia data pateikti visus duomenis. Paprastai tai būna kreditoriaus pareiškimo pateikimo teismui data. Atidžiau paskaitykite nutartį, turėtų būti nurodyta konkreti data. (nes nutarties pradžioje turėtų rašyti, kad tokią ir tokią dieną teismas gavo kreditoriaus ieškinį).
Jei data nenurodyta, rinkčiausi teismo nutarties gavimo datą, bet dėl šito negaliu garantuoti.

teismas tikriausiai priėmė ieškinį kelti bankroto bylai ir atsiuntė nutartį pateikti dokumentus (o ne iškelti bankroto bylą). Teismui pristatote dokumentus, teismas pagal Jūsų finansinę būklę spręs, ar iškelti bankroto bylą, ar ne.
jei bankroto bylą iškels, tai tik tada bus paskirtas bankroto administratorius.
Jei jau būtų atsiųsta nutartis iškelti bankroto bylą, būtų ir administratorius įrašytas.

Sveiki, įmonė A nuomojosi patalpas iš fizinio asmens, bet neatsiskaitė iki galo. Skolos sumą "į rankas" fiziniam asmeniui už įmonę A apmokės įmonė B (perims skolą). Kaip bus su GPM? ar GPM turėtų mokėti irgi B įmonė (perimti skolos dydį neišskaičius GPM)? ar įmonė A skolos perėmimo mėnesį deklaruoja išmokėjimą fiziniam asmeniui ir moka GPM, o įmonė B GPM nemoka ir nieko nedeklaruoja?

Man lygiai tas pats. Anksčiau pabandymui buvau kėlusi rinkmeną kitos įmonės. per minutę jos statusas tapo "rinkmena priimta" ir tuomet leido peržiūrėti duomenis, rodė klaidas (PVZ PVM kodas blogas). Dabar vis "tikrinama" stovi.

Imonės padalinys yra maža kavinė. Jie inkasuoja pinigus beveik kasdien, bet juos dažnai išleidžia produktų pirkimui. Kaip teisingai suforminti pinigų judėjimą, jei jie neįnešami į įmonės kasą? Ar inkasacijoj rašyt pinigų priėmimo kvitus atskaitingam asmeniui ir paskui avansines apyskaitas, kad juos išleido? Ar būtina inkasuotus pinigus buhalteriškai įnešti į kasą, o paskui išduot avansą atskaitingam asmeniui?

sveiki, kaip turėčiau žymėti vadybininkų darbą, kurie retkarčiais važiuoja pas klientus darbo grafike? Buvo VMI operatyvinis patikrinimas. Pagal darbo grafiką vadybininkai turejo dirbti, o suskaičiavo buvusius biure darbuotojus ir aišku buvo mažiau.Liepė atsiųsti darbo grafiką, pagal kurį tikrinimo metu biure būtų tiek darbuotojų, kiek jie įrašė faktų fiksavimo pažymoje.
Bet juk niekas negali pasakyt prieš 2 savaites, kada vadybininkas kur važiuos.

Dar noriu pasitikslinti. pagal 16 VAS metodines rekomendacijas 33 punkte nurodyta, kad patronuojanti įmonė pripažįsta pelną dėl akcijų įsigijimo (tikrosios isigytos imonės vertės ir isigijimo savikainos skirtumas) ir parodo konsoliduotoje ataskaitoje. Ar prestižą reikia skaičiuoti ir sudarant Patronuojančios įmonės finansinę ataskaitą? Verslo jungti ir bendros veikos vykdyti neketinama, Ekonominės naudos veikloje gauti dėl B įsigijimo taip pat nenumatoma (grynai finansinė investicija).

Įmonė A įsigijo 100 procentų B įmonės akcijų už 55000 eur, B įmonės įstatinio kapitalo vertė - 57000 eur.
Tarpusavio sandorių nebuvo. Finansiniame turte (A įmonės) akcijos įvertintos įsigijimo savikaina 55000 eur. Darant konsoliduotą balansą, kai eliminuojamas įsigytos įmonės B įstatinis kapitalas ir A įmonės finansinis turtas, ka daryti su atsiradusiu 2000 eur skirtumu?

Prašau padėkite išsiaiškinti, kaip teisingai sutvarkyti.
Situacija: įmonė atleistam darbuotojui skolinga DU už 2 mėnesius. Atlyginimas ant popieriaus 350 Eur, į rankas - 259 Eur. Darbuotojui skola buvo 518 eur. Darbo ginčų komisija priteisė atlyginimą žmogui už 2 mėnesius - 350 Eur x 2 neatskaičius mokesčių. t.y. 700 Eur. Antstolis tą sumą nurašė - t.y. visą neatskaičius mokesčių.
Kaip aš turėčiau išdeklaruoti darbuotojo pajamas? kaip kitas pajamas iš kurių pats darbuotojas susimokės GPM? Sodrai įmonė jau buvo sumokėjusi, kur dėti tas papildomai atsiradusias sąnaudas 11 proc nuo atlyginimo? į neleidžiamus atskaitymus?

Sveiki. Įmonė ES įmonei atliks skrajučių platinimo paslaugą Lietuvoje. Skrajučių negaminsime, tik platinsime.
Ar paslauga būtų reklamos paslaugos ir ar PVM objektas Lietuvoje?

Tuomet iš Registrų centro užsisakykite pažymą apie turto mokestinę vertę. Be to, jei įsigijote 2015 metais, tai RC išduotame turto išraše turi būti nurodyta pastato vidutinė rinkos vertė.

nereikia į F priedą traukti. reikia prie nuosavo turto sumą įrašyti, jei turtas įsigytas.

Skaičiuosiu pagal esamą darbo laiką išeitinę išmoką. Ačiū už atsakymus.

Darbuotojas dirba 1 val. per darbo dieną, 5 d.d. savaitė. Darbo dienų skaičius tinka, darbo valandų - netinka. bet metinius darbo dienų/valandų koeficientus imame 2016 metų skaičiuodami išeitinę išmoką. O darbo laiko pokytis 2015 metais.
Nežinau už kurį laikotarpį imt perskaičiuoti koeficientą, nes skaičiuosiu valandinį VDU, kai nepilna darbo diena.
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.

Taip, turiu omenyje išeitinę 2 mėn. išmoką bankroto atveju.
Darbo inspekcijos konsultacijoje sakė, kad žiūrėti tik 3 paskutinius mėnesius, bet labai jau neužtikrintai. Paskui iš Garantinio fondo lieps perskaičiuot, jei blogai.

Dėl VDU skaičiavimo, kai keitėsi darbuotojo darbo laikas: skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas, už tą laikotarpį skaičiuoju koeficientą pagal darbo laiką ir iš jo dauginu VDU. O kaip su išeitine kompensacija? ar VDU reikia daugint iš koeficiento? ar nereikia? palikt tiktai paskutinių 3 mėnėsių VDU?

Kokia tvarka yra užskaitoma darbuotojui po atleidimo pavėluotai sumokėti pinigai?
Atleidimo metu priskaiciuota atlyginimas, prastovos, išeitinė kompensacija, kompensacija už nepanaud.atostogas ir teismo priteisti delspinigiai.
Labiausiai domina, ar delspinigiai yra užskaitomi paskiausiai, ar kaip CK 6,54 pirmiausia delspinigiai.

Iš darbuotojo atlyginimo išskaitas turiu daryti 2 antstoliams. Vienas antstolis atsiuntė 1 vykdomąjį raštą, kitas - 3 vykdomuosius (skirtingi kreditoriai). Ar gerai manau, kad išskaičiuotas sumas antstoliams turiu paskirstyti proporcingai pagal vykdomųjų raštų skaičių?

Noriu pasiteirauti, ar asociacija gali steigti UAB ir būti jos akcininku? Asociacijų įstatyme mačiau draudžiama steigti tik neribotos atsakomybės juridinį asmenį.

Teko apskaityti fizinio asmens statybą. Tikrai tokią ekonominę veiklą vykdyti gali. Į savikainos skaičiavimą VMI labai atidžiai žiūri, jokių trinkelių, tvorių, papildomų priemonių nenori leisti pridėti prie savikainos - grynai tik kas pastato statybai priklauso. parduodant reikia deklaruoti kiekvieną objektą (net ir pastatą ir žemę) atskirai. Jei kažkas iš pastatų/žemės parduodama nuostolingai, tai tais nuostoliais negalima mažinti kitų pastatų pardavimo pelno.

Viešoji įmonė 2011 organizavo renginį. už renginiui organizuoti skirtas prekes ir paslaugas gautos sąskaitos trauktos į sąnaudas (leidžiami atskaitymai). Viena įmonė už prekes ir paslaugas sąskaitą išrašiusi tik po mėnėsio po renginio. Ar galima pagrįsti kažkaip ir priskirti jas renginiui, kad palikti leidžiamuose atskaitymuose?

Vykdomas operatyvinis patikrinimas įmonėje Kaune, Inspektorius paskirtas iš kito miesto. Jis nori, kad pas jį atvežtume dokumentus bei paskui atvažiuočiau pasirašyti ant patikrinimo protokolų į kitą miestą.
Anksčiau buvo tikrintojų iš kitų miestų, bet jie atvažiavę dirbdavo Kauno VMI patalpose. Ar privaloma važiuoti pas inspektorių ar jis tik sau patogiau nori?

Paskutinio turėto įmonės bankroto atveju darbuotojai turėjo įmonės bankroto administratoriui pateikti kreditorinį reikalavimą ir nurodyti atsiskaitomąsias sąskaitas, kur pervesti pinigus.
Garantiniam fondui paraiškas teikia bankroto administratorius bendrai visų darbuotojų.

Prašau pakonsultuoti, ar neatsiranda asmeniui prievolė registruotis draudėju ir įdarbinti asmenis pagal darbo sutartį.
Asmuo (fizinis, PVM mokėtojas) vykdo ekonominę veiklą (ne individualią):perka-parduoda arba stato-parduoda namus/kotedžus. kai kuriems statybos darbams samdo patentininkus. darbai neatliekami pastoviai, o pagal turimo objekto dydį keletą mėnesių per metus. bet kai kuriems patentininkams šis užsakovas yra vienintelis. ir kiekvienais metais bent dalis statybos paslaugų perkama iš tų pačių asmenų.