Vadovautis nereikia.
Ne tą norėjau pasakyti.
Tiesiog taip aiškina specialistė. Vadinasi, taip ir supranta.
Ir net neklauso mano sakomų argumentų.

Vo, man šita nesąmonė didesnė :)
Dirbt jie turėtų, dirbt....

Tik už maistą.

Nu tai sakė man mūsų dvyliktokai. Jiems nepatiko.

Kai kalbėjau su savininke, pasirodė, kad ji išmano ką daro.

Patį valgiaraštį be abejonės paskui derintume iki smulkmenų.
Nuo žmogaus nori 80 Lt.

Na, labai jau nori, kad valgytume jų maistą.
Tai man kažkas sukilo viduje.
Toks, lyg ir pasijautė spaudimas.
Mol, nu ką jūs čia rūpinsitės, tik saldumynus, vaisių ir gėrimus atsivežat.

Šiaip jau tai komfortas.
Jokių rūpesčių.
Ir indai nevienkartiniai.

Bet kažkas mano viduje dabar kovoja.

Tą lenkišką paukštieną valgydavome kaip lietuvišką :)
Ir kaina buvo lietuviška.

Nestumk to namo į Nerį, dar salmoneliozė kokia pasklis po vandenuką :)

Oi, mieloji, man iki šiol gėda, kad per mane tau teko mažai pamiegoti.
Vis kokį reikalą atrasdavau pasibrazdint po savo tašę.
O ir miegot atėjau tik švintant.
Na, čia kaltas av, žinoma :))))

O aš susinervinau.
Aišku, dėl mišrainyčių tai užsiminiau, kad norim kuo naturalesnių, kad nebūtų ten primarmulinta. Nemėgstu visokių makliūzių.

Aha, buvau gi į mūsų VMI nulėkus.
Paklausiau mus aptarnaujančios specialistės apie GPM sumokėjimą už savininką iš įmonės lėšų.
Na tiesiog kategoriškai gavau atsakymą, kad tai reikia traktuoti kaip pelno išėmimą su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis prievolėmis.
Mėginau paaiškinti, kad pagal VMI išaiškinimą ir pagaliau pagal įstatymą, taip sumokėtas GPM - ne pajamų mokesčio šaltinis.

Žodžiu, pabaigoje man paaiškino taip - kiekvieno gyventojo prievolė GPM susimokėti pačiam.
Kuo IĮ savininkas kitoks?

IĮ savininkas ir GPM privalo mokėti tik kaip fizinis asmuo.

Pala, ar užsiregistravus į susitikimą?
Dabar tikrai tingiu sąrašiuką pasikelti.
Jei ne - skubiai registruojies. Nes jau pribrendo reikalas pažiūrėti, kuo kvėpuoji iš tiesų.

Na va, buvau Dalios sodyboje.
Išties aplinka graži.
Vietos ir erdvės daug. Tas pastatas, kuriame mes vaišintumės ir linksmintumės su terasa. Toje pačioje terasoje yra pirtelė ir iš karto laiptukai į tvenkinuką.
Žodžiu, terasa ant tvenkinuko krašto.

Truputį susinervinau, todėl noriu pasidalinti mintimis.
Reikia jūsų nuomonės.

Savininkai rekomenduoja švedišką stalą. Tuomet terasoje pastatytų staliukus su kėdėmis, kur galėtume "frakcijom" bendrauti.

Jei ruoštų vaišes jie, ant stalo puikuotųsi farširuotos žuvys, vištos, salotytės, 3 rūšių kepta žuvis.
Žuvis, beje visa, tik šviežia, jų pačių išauginta.
Farširuotų upėtakius. Irgi pačių augintus.
Prie alaus išrūkytų taip pat jų žuvies.
Šašlykus užraugtų iš sprandinės.
Pusryčiams gautume kopūstienės.

Visai šalia aikštynai, kur galima aktyviai praleisti laiką.
Miegamieji kambariai po 6 žmogiukus ir gal 20-čiai tektų dalintis bendra erdve.

Ką manot?

O va tokiu tonu tai tikrai nereikia.....

Dirbtinė oda.
Puikiai pagaminta.

Ir tada, mieli vaikučiai, suvalgome, štai taip pirma nusukame viščiukui galvelę ir dedame į burnytę. Tada laužiame sparnelius - ir į burnytę.
Mmmmmmmmm, kaip skanu, mažučiai.
Na, o dabar valgome tai, kas liko iš viščiuko.

Ežiuką, mažučiai, reiks supjaustyt. Bet pirmiausia išraustykim spygliukus......

Žiauru...

Aš jų nemaišau.
Kepenėles šiek tiek pasmulkinu ir uždrebiu ant viršaus.

http://www.sapnai.net/horoscope.php?id=horoscopes_jokes_4
Paskaitykite savo horoskopus.
Gal kas tiks :)

Įdaryti kiaušiniai tikrai būtų labai skanu.
Nes aš kartais taip ir gaminu: kiaušinis, svogūnas, menkės kepenėlės.
Tik sunkokas maistas.

Kartais menkės kepenėles panaudoju vietoj tuno. Su gaiviomis salotomis.

Tai ir forminkit administracijai leidus.
Ką gi čia prigalvosi.

Ko čia pykti.
Juk kalbamės. Ir kiekvienas reiškiame savo nuomonę.
Yra konkrečios situacijos. Yra konkretūs sprendimai.
Turiu aš darbuotoją, nei nėščia, nei žada pastoti. Ir DS neterminuota.
Bet dirba ne kaži kaip.
Na, negaliu jos atleisti, nes žinau, kad neras ji darbo. O du jos maži vaikiukai valgyt juk prašo....
Dabar tai jau tikrai surasčiau darbuotoją, kuri dirbtų puikiai ir nereiktų man išklausyt kitų su ja dirbančių nusiskundimų.
Vėl gi su ja elgiuosi kaip ir žmoniškai, bet kiti darbuotojai nėra patenkinti.
Netgi girdžiu nuomones, kad ji mano numylėtinė. Nors striuškių gauna daugiausiai nuo manęs.
Vat ir žmogiškumas....
Kaip pažiūrėsi.

Gal pasikartosiu, bet man visais tokiais atvejais pirmu smuiku groja žmogiškumas.
Jei jau žmogiškumui vietos nebelieka, tada.... padėk die, kaip sakoma.

Dabar belieka išsiaiškinti iki galo, ar reikia teikti Petroneles nurodytą PRC902.
Aha, ir dėl įmokos kodo dar klausimukas kyla.
Man žiauriai aktualu.

Užtat aš turiu...

Vadinasi, sūnus - dzin.
Dukra ar marti - tas pats.

Puikiai užsipildo.
Procentai pasikeičia.
Atnaujina formą.
Minutės reikalas.

Bet net neįsivaizduoji, kaip mane užblokavo ta filmuota medžiaga.
Ten taip žiauru, kad ir dabar prisiminus, net kojos nutirpsta.
Turėjau tuo metu geltoną gražutę odinę striukę ir natural kailinius.
Tiesiog su ta minute, nutrenkiau juos šalin.
Na, negaliu jų dėvėti.
Atrodo, girdžiu tą inkštimą....
Kiekvienas kvailiojam savaip.
Bet namuose baldai aptraukti oda.... Neišmesi gi...

Kreipčiausi į Gineso rekordų knygos leidėjus :)))

Matai, mieloji, nėščiosios - atskira respublika.
Nėščios nedrįsčiau atleisti.

Atvažiuokit antrą velykų dieną į LBM.
Tokių grožybių pamatysit.....

Kol kas valgau. Bet vaikai sakė, reiks duot pažiūrėt man vaizdų iš skerdyklos. Tada jau nevalgysiu ir mėsos.
Kažkada pažiūrėjau filmą, kaip diriami kailiai gyviems žvėreliams. Mol, kailis tuomet būna geresnis.
Iki šiol matau tas kančios perkreiptas akis.
Gyvūnėlis, be kailiuko, be odos, bet dar gyvas.
Na, dėl manęs bent jau jis tokių kančių nepatirs.